Antanas Poška. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis
Poška, Antanas. Mano
gyvenimo pasaka. – Vilnius,
2003. Knygos viršelis
Pirmosios Antano Poškos kelionės skirtos Lietuvos pažinimui, motociklais aplankytos Baltijos jūros šalys. Kelionių įspūdžiai buvo skelbiami spaudoje. Tuo metu jis susidomėjo ir esperanto kalba, išleido knygą „Esperanto raktas“. 1929 m. kartu su bendraminčiu Matu Šalčiumi motociklu iškeliavo į Indiją. Apie šią kelionę parašė knygą ,,Nuo Baltijos iki Bengalijos”, kuri buvo išleista Kaune 1939 m., vėliau perleista [7]. Dalyvavo antropologinėse ekspedicijose po Pietryčių Aziją (Himalajus, Mianmarą, Takla Makano dykumą). Keliavo po Afganistaną, Irano ir Turkijos Kurdistaną. Po septynerių metų grįžęs į Kauną, A. Poška buvo išrinktas Esperantininkų sąjungos pirmininku, dirbo žurnalistu [3].
1939 m. A. Poška atvyko į Vilnių pasiryžęs lietuvinti gyventojus. 1940 m. jis skiriamas Vilniaus viešosios bibliotekos Nr. 3 vedėju. Sovietams okupavus Lietuvą, bibliotekininkai buvo verčiami naikinti „ideologškai žalingus“ leidinius. Okupantai naciai reikalavo išmesti komunistinės pakraipos ir judaikos knygas. Vėl sugrįžus sovietams, iš bibliotekų fondų buvo „valoma“ vadinamoji buržuazinė, nacionalistinė, fašistinė literatūra. Šių besikeičiančių valdžių reikalavimus 3-osios bibliotekos vedėjas neskubėjo vykdyti, bet stengėsi surinkti ir visais įmanomais būdais išsaugoti sunaikinimui pasmerktas knygas. Atsisakęs vykdyti komisarų įsakymus, 1946 m. Antanas Poška buvo suimtas. Taip prasidėjo jo priverstinės kelionės po Sibiro ir Azijos lagerius. 1960 m. iš tremties grįžusį į Vilnių buvusį politinį kalinį nuolat sekė KGB, tačiau jis nevengė kritiškai vertinti sovietų santvarkos, bendravo su jaunimu, skaitė mokslo populiarinimo paskaitas, tvarkė savo archyvą, rengė spaudai knygas, vertėjavo, vadovavo esperantininkų klubui [7, 8, 10].
1992 m. po ilgos ligos Antanas Poška mirė. Jis palaidotas Antakalnio kapinėse, rašytojų kalnelio papėdėje. Ant kapo pastatytas medinis koplytstulpis (aut. Ipolitas Užkurnys) su žodžiais iš A. Poškos rankraštyje likusios knygos „Artojų pėdomis“: „Gerojo Dievo vaikai aria žemę, augina gyvulius… Blogojo Dievo vaikai – plėšikai, teroristai“ [1, 3].
A. Poška apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (1998 m.), už žydų gelbėjimą Antrojo Pasaulinio karo metais – Pasaulio tautų teisuolio atminimo medaliu (2001 m.) [9]. 2014 m. už indėlį į indologijos studijas Kalkutos universitetas suteikė A. Poškai garbės daktaro vardą (po mirties). Regalijas atsiėmė keliautojo duktė Laimutė Kisielienė. Tuo pat metu bendromis Indijos Kalkutos universiteto ir Lietuvos ambasados Indijoje pastangomis Kalkutos universitete buvo atidengta mokslininkui skirta atminimo lenta.
Yra išleistos kelios A. Poškos knygos: „Esperanto raktas” (1929, 2003), „Indoeuropiečių istorijos pėdsakais: nuotrupos iš žemdirbystės praeities” (1988), kelionių knyga „Nuo Baltijos iki Bengalijos: aštuonerių metų kelionė po Europą, Afriką ir Aziją“ [7], „Mano gyvenimo pasaka: atsiminimai ir pergyvenimai“ [6]. Būdamas tremtyje Komijoje, užrašinėjo savo mintis ant beržo tošies. Vėliau šie užrašai buvo sudėti į leidinį „Requiem: miniatiūros” (1989, 2004, 2005).
Degutis, Albinas. Antano Poškos bibliografija, 1920–2006. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis
A. Poškos autobiografinė knyga, parašyta gyvenimo saulėlydyje (1984–1987) „Mano gyvenimo pasaka: atsiminimai ir pergyvenimai“ apima autoriaus gyvenimą nuo vaikystės iki 1979 m. [6]. Daugiausia vietos joje skiriama kelionei į Indiją (1929–1936) ir tremtyje praleistiems metams (1946–1959). Knygoje taip pat pasakojama apie gyvenimą bei darbą Vilniuje. Knyga gausiai iliustruota. Rankraštį ir iliustracijas parengė mokslininko literatūrinio palikimo tvarkytojas, keliautojas, alpinistas, knygų sudarytojas ir straipsnių autorius, technikos mokslų daktaras Augustas Kubilius (1933–2014). Jis taip pat sudarė knygą „Antanas Poška“ [1]. Įvadinį šio leidinio žodį parašė Vytauto Didžiojo universiteto prof. Juozas Algimantas Krikštopaitis. Antano Poškos biografijos metmenis pateikė leidinio sudarytojas. Į knygą sudėti Vilniaus universiteto prof. Klemenso Sinkevičiaus, rašytojo, Lietuvos ir Indijos draugijos pirmininko Vytauto Narvilo, akademiko, Kaliningrado ir Minsko universitetų prof. Okmiro Aganchanjanco ir daugelio kt. atsiminimai apie šią spalvingą asmenybę. Apie keliautoją rašoma leidinyje „Gyvybę ir duoną nešančios rankos = Hands bringing life and bread“ (Vilnius, 1999. Sąs. 2) ir kt., taip pat periodikoje, yra informacijos internete.
Vilniuje, Smėlio g. 15 (Antakalnio seniūnija), ant namo, kuriame 1959–1992 m. gyveno A. Poška, buvo atidengta memorialinė lenta.
2008 m., minint 105-ąsias keliautojo gimimo metines, Vilniaus pedagoginiame universitete buvo atidaryta Antano Poškos vardinė auditorija [4].
2014 m. bendromis Indijos Kalkutos universiteto ir Lietuvos ambasados Indijoje pastangomis Kalkutos universitete buvo atidengta mokslininkui skirta atminimo lenta. Poetas Mykolas Karčiauskas sukūrė didžiajam keliautojui skirtą eilėraštį [1, p. 212-213].
2006 m. išleista labai išsami „Antano Poškos bibliografija“, sudaryta bibliografo, poeto, vertėjo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojo Albino Degučio [2]. Bibliografija apima 1920–2006 m. laikotarpį. Rodyklėje – 3756 įrašai. Pateikiama taip pat Antano Poškos gyvenimo ir veiklos chronologija. Yra kelios rodyklės: Antano Poškos kūrinių, pavardžių, mitologinių vardų ir kai kurių religinių dalykų, taip pat etnonimų ir kai kurių kitų istorijos dalykų. Leidinys išleistas keliautojo, bibliofilo Algimanto Jucevičiaus lėšomis.
Literatūra ir šaltiniai
1. Antanas Poška / sudarytojas Augustas Kubilius. – Vilnius, 2003. – 223, [1] p., [16] iliustr. lap.
2. Degutis, Albinas. Antano Poškos bibliografija, 1920–2006. – Vilnius, 2006. – 285, [2] p.: portr.
3. Ilgūnas, Gediminas. Lietuvių keliautojas Antanas Poška: [minint 100-ąsias gimimo metines]. – Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas. – 2002, Nr. 4, p. 22-25.
4. Jucevičius, Algimantas. Lietuviškos dvasios reiškėjas: atidarant antropologo Antano Poškos auditoriją Vilniaus pedagoginiame universitete kalbamės su Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentu Algimantu Jucevičiumi / kalbėjosi Gediminas Zemlickas. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2008, bal. 17 (Nr. 8), p. 7, 11. Prieiga per internetą: <http://193.219.47.10/mokslo-lietuva/comment/reply/1053>.
5. Kubilius, Augustas. Antano Poškos jubiliejus: [apie keliautoją, antropologą]. – Portr. // Informacinis leidinys. – 2001, Nr. 13, p. 12.
6. Poška, Antanas. Mano gyvenimo pasaka: atsiminimai ir pergyvenimai. – Vilnius, 2003. – 255, [1] p., [24] iliustr. lap.
7. Poška, Antanas. Nuo Baltijos iki Bengalijos: aštuonerių metų kelionė po Europą, Afriką ir Aziją. – Klaipėda, 2002. – d.: iliustr. – (Kelionių horizontai).
8. Sinkevičius, Klemensas. Išsaugoti, kad ir kas būtų…: [apie keliautoją, antropologą, žurnalistą, bibliotekininką A. Pošką]. – Portr. // Tarp knygų. – 1997, Nr. 9, p. 30-34.
9. Skliutauskas, Jokūbas. Teisuolių alėjoje turėtų būti vietos ir A. Poškai // Lietuvos rytas. – 2000, bal. 25, p. 4.
10. Statinis, Gerimantas. Antanas Poška – žmogus, žinojęs kelionės tikslą: [keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas]. – Iliustr. // Kelionės ir pramogos. – 1998, Nr. 1, p. 44-45.
Parengė: Aušra Asauskienė (VAVB), 2010