Antonius Dziekan (Antoni Dziekan)

Antonius Dziekan. Nuotr. iš leid.: Magazyn Wileński. – 2004, nr 2, p. 3.

Antonius Dziekan. Nuotr. iš leid.: Magazyn Wileński. – 2004, nr 2, p. 3.

A. Dziekan gimė Vilniaus krašte – Masiūnų kaime, Konvališkių parapijoje (dabar – Baltarusija). Pradžios mokslą ėjo liaudies mokykloje Dieveniškėse. 1926–1930 m. mokėsi vargonininkų mokykloje Vilniuje. 1930–1938 m. vargonininkavo Lydoje (Baltarusija) ir kartu mokėsi vietos gimnazijoje. 1938 m. įstojo į Vilniaus dvasinę kunigų seminariją, buvusią Tilto gatvėje, kurią baigė 1945 m. [1, 4]. Tuo pat metu studijavo teologiją Vilniaus universitete [4, 5]. Teologijos magistro diplomą Vilniaus universitete gavo 1942 m. vasarį [6]. 1945 m. kovo 17 d. arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio buvo įšventintas kunigu Vilniaus arkikatedroje [3, 4, 5]. Sovietmečiu kunigas buvo persekiojamas, dažnai kilnojamas iš vienos parapijos į kitą [6]. Dirbo vikaru Švenčionėliuose (Švenčionių r.), administratoriumi Pūškose ir Gaidėje (Ignalinos r.), Jašiūnuose ir Rūdninkuose (Šalčininkų r.), Senuosiuose Trakuose, buvo klebonu Lavoriškėse (Vilniaus r.) [3, 4]. Nuo 1962 m. buvo Sužionių parapijos (Vilniaus r.). administratoriumi. Nuo 1999 m. gegužės 27 d. buvo Sužionių parapijos garbės klebonas emeritas [5, 6].

Kunigas A. Dziekan bendradarbiavo su žurnalo „Magazyn Wileński“ redakcija. Čia buvo spausdinamos dvasininko refleksijos religijos tema [5]. 1994 m. kunigas parašė atsiminimų apie savo mokymąsi 1938–1939 m. Vilniaus dvasinėje seminarijoje ir teologijos studijas Vilniaus universitete, apie gyvenimą Antrojo pasaulinio karo metais [4]. 1942 m. jam teko kelis mėnesius praleisti Lukiškių kalėjime [4]. Periodikoje paskelbta ir vėliau A. Dziekan parašytų atsiminimų apie kunigavimą sovietinės okupacijos metais įvairiose Lietuvos vietose, taip pat apie daugiau kaip keturis dešimtmečius, praleistus Sužionyse (Vilniaus r.) [3].
Be tiesioginių dvasininko pareigų atlikimo A. Dziekan įdėjo daug pastangų atnaujinant Sužionių bažnyčią ir kleboniją, atstatant varpinę. Kunigo, didelio muzikos mylėtojo, iniciatyva buvo įsteigtas šios bažnyčios choras [6].

2002 m. balandžio 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą už nuopelnus suteikti ilgamečiam Sužionių parapijos administratoriui, kunigui Antoniui Dziekan Vilniaus rajono garbės piliečio vardą [2, 6]. Apdovanojimo ceremonija įvyko birželio 13 dieną, švenčiant kunigo vardo dieną [6].

Kunigas A. Dziekan mirė 2004 m. vasario 12 d. Sužionyse, palaidotas Sužionių Šv. Felikso Valua bažnyčios šventoriuje [1].

Apie kunigą A. Dziekan rašoma knygoje „Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego“ [2], periodikoje. Yra informacijos internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Mirė kunigas Antonius Dziekan (1914–2004): [nekrologas] // Bažnyčios žinios. – 2004, vas. 28, p. 13.
2. Sužionių Šv. Felikso Valua bažnyčia = Kościół pw. św. Feliksa Walezjusza w Sużanach. – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 74-76.
3. Dziekan, Antoni. O czasach, których nie sposób zapomnieć: (ze wspomnień i rozważań księdza Antoniego Dziekana). – Iliustr. // Tygodnik Wileńszczyzny. –  2003, 3-9 kwietnia, priedas „Rota“, p. 2; 10-16 kwietnia, priedas „Rota“, p. 2; 17-23 kwietnia, priedas „Rota“, p. 2; 24-30 kwietnia, priedas „Rota“, p. 2; 1-7 maja, priedas „Rota“, p. 2.
4. Dziekan, Antoni. Wszystko przeźyte mija i rany się goją…: [kunigo atsiminimai apie mokymąsi Vilniaus dvasinėje seminarijoje ir teologijos studijas Vilniaus universitete 1938-1939 m.,  taip pat karo metus Vilniuje]. // Kurier Wileński. –  1994, 2 marca, p. 8.
5. Ksiądz Antoni Dziekan nie żyje: [1914–2004: nekrologas]. –  Portr. // Magazyn Wileński. –  2004, nr 2, p. 3.
6. Mażul, Henryk. Zasługi jak znak krzyża: [apie Vilniaus rajono garbės piliečio vardo suteikimą Sužionių kunigui A. Dziekan]. –  Iliustr. // Przyjażń. –  2002, 20-26 czerwca, p. 1, 3.
Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2011
Dalintis straipsniu: