Beatričė Kleizaitė-Vasaris

Beatričė Kleizaitė-Vasaris. Nuotr. iš kn.: Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. - Vilnius, 1998. - T. 1, p. 501.

Beatričė Kleizaitė-Vasaris. Nuotr. iš kn.: Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. – Vilnius, 1998. – T. 1, p. 501.

1941–1944 m. studijavo Kauno valstybės teatro Dramos studijoje. Antrojo pasaulinio karo metais emigravo iš Lietuvos. 1945–1948 m. Italijoje tęsė menų studijas ir kartu dirbo Lietuvos pasiuntinybėje S. Lozoraičio sekretore. 1948 m. išvyko į Argentiną, 1958 m. – į Kanadą, vėliau – JAV. Dirbo bibliotekose ir pedagoginį darbą, studijavo dramaturgiją, anglų kalbą ir literatūrą, bibliotekininkystę, ispanų kalbą ir literatūrą. Aktyviai reiškėsi lietuvių visuomeninėje, kultūrinėje veikloje. Organizavo teatro trupes, rašė įvairiomis meno temomis lietuvių spaudoje [1].

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, B. Kleizaitė-Vasaris grįžo į tėvynę. Jos pastangomis į Lietuvą buvo pargabenti kelių lietuvių išeivijos dailininkų darbai, taip pat įkurtas Kunigaikščio Gedimino paminklo šalpos fondas ir pastatytas paminklas Didžiajam kunigaikščiui Gediminui Vilniuje, prie Arkikatedros ir Žemutinės pilies valdovų rūmų [2, 3].
1998 m. išleistas B. Kleizaitės-Vasaris sudaryta leidinys „Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino paminklas Vilniuje“. Ji buvo Valdovų rūmų paramos fondo 2006–2008 m. kadencijos Valdybos narė.

Apie B. Kleizaitę-Vasaris rašoma leidinyje „Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai“ [1], periodikoje.

2002 m. už nuopelnus Lietuvai ir Vilniui  B. Kleizaitė-Vasaris buvo pirmoji, apdovanota Barboros Radvilaitės medaliu [2, 3, 4].

“Vilnius kasdien gražėja, tampa vis švaresnis ir įdomesnis. Dvasine prasme miestas taip pat tobulėja. Prieš dešimtmetį miesto žmonių veidai buvo susirūpinę, susiraukę. O dabar parduotuvėse, restoranuose ir gatvėse vilniečiai šypsosi. Jauni žmonės, manau, tikrai bus laimingesni čia pasilikę nei išvažiavę ” , – yra sakiusi  B. Kleizaitė-Vasaris viename interviu [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Kleizaitė-Vasaris Beatričė. – Portr. // Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. – Vilnius, 1998. – T. 1, p. 501-502.
2. Kleizaitė-Vasaris, Beatričė. Medalio priedas – 27 puokštės gėlių: [pokalbis su Barboros Radvilaitės medaliu apdovanota išeivijos visuomenės veikėja B. Kleizaite-Vasaris / užrašė] Saulius Chadasevičius – Iliustr. // Lietuvos rytas – 2002, rugs. 24, priedas „Sostinė“, p. 4.
3. Kleizaitė-Vasaris, Beatričė. Ponia Beatričė ir Gedimino paminklas: [pokalbis su LDK Gedimino paminklo šalpos fondo pirm. Beatriče Kleizaite-Vasaris / užrašė] Jadvyga Godunavičienė. – Portr. // Vakarinės naujienos. – 1994, saus. 21, p. 6.
4. Už nuopelnus Vilniui – išskirtinis apdovanojimas // Lietuvos rytas. – 2002, rugs. 21, priedas „Sostinė“, p. 10.

Parengė: Aušra Asauskienė (VAVB), 2008

Dalintis straipsniu: