Moišė Kulbakas (Moiše Kulbak/Moshe Kulbakas/Mozė)

Mozė (Moshė) Kulbakas. Portr. Iš kn.: Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006, p. 240.

Mozė (Moshė) Kulbakas. Portr. Iš kn.: Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006, p. 240.

Moišė Kulbakas augo religingoje žydų šeimoje, mokėsi valstybinėje žydų mokykloje, vakarais lankydavo chederį, vėliau – Švenčionių, Voložino ješivas [4, 10]. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, M. Kulbako tėvai ir artimieji persikėlė į Minską, o jis mokytojavo Kauno našlaičių prieglaudoje [4]. Nuvykęs į Minską, ten neužtruko ir 1919 m. persikėlė į Vilnių [6, 13]. 1920-1923 m. M. Kulbakas praleido Berlyne. Nors gyveno gana skurdžiai, versdamasis iš atsitiktinio uždarbio, lankydavosi teatruose ir parodose, daug skaitė, susipažino su modernios jidiš ir Vakarų kultūros reiškiniais [4, 6]. 1923 m. grįžo į Vilnių. 1927 m. buvo išrinktas pirmuoju Pasaulinio žydų PEN klubo prezidentu [2, 6]. 1928 m. rašytojas persikėlė į Minską. 1937 m. M. Kulbakas buvo apšauktas „liaudies priešu“, apkaltintas neva esąs antitarybinės organizacijos narys bei lenkų žvalgybos agentas, jo kūriniai uždrausti, o jis pats uždarytas į sovietinę Gulago koncentracijos stovyklą. 1937 m. represuotas (sušaudytas) [1, 5, 10]. Kur palaidotas nėra žinoma. 1956 m. poetas buvo reabilituotas [4].

Eilėraščius pradėjo rašyti hebrajiškai, vėliau rašė jidiš kalba. Pirmasis poeto eilėraštis „Žvaigždutė“ („Šterndl“) virto liaudies daina [6]. 1920 m. Vilniuje išėjo pirmoji M. Kulbako knyga „Dainos“ („Širim“). 1923 m. jis sukūrė Vilniui skirtą poemą „Miestas“. Siurrealistinius poezijos motyvus ėmė keisti istoriniai kūriniai su filosofine potekste – drama „Jokūbas Frankas“ (1923), romanas „Mesijas, Jefraimo sūnus“ (1924), kuriuose gausu žydiško misticizmo, fantastikos, folkloro elementų bei ekspresionistinio grotesko [5, 13]. Vėliau pasirodė romanas „Pirmadienis“ („Montag“, 1926) ir satyrinė poema „Bunė ir Berė“ (1927) [4, 5, 10]. 1931 m. išleista apysaka „Zelmeniečiai“ (II dalis 1935 m.), 1933 m. – satyrinė poema apie XX a. 3-ojo dešimtmečio Berlyną „Čaild Haroldas iš Dysnos“(1933) [4]. M. Kulbakas vertė į jidiš kalbą daug baltarusių poezijos. M. Kulbakas laikomas gilaus intelekto ir didžios dvasios kūrėju, savo knygose sulydęs kabalos filosofiją, žydų folklorą su Vakarų Europos mintimi bei literatūros mentalitetu [3, 6]. M. Kulbako kūryba daugeliu atžvilgių yra Lietuvos žydų literatūrinio modernizmo sintezė [3].

Apie M. Kulbako gyvenimą ir veiklą rašoma knygose lietuvių kalba Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“ [10], „Lietuvos žydai, 1918-1940: prarasto pasaulio aidas“ [1], „Garsūs Lietuvos žydai“ [6], „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ [5]; anglų kalba „Vilnius: 100 memorable sites of Jewish history and culture“ [12]; rusų kalba Genricho Agranovskio (Генрих Аграновский) ir Irinos Guzenberg (Ирина Гузенберг) knygose „Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры“ [13], „Литовский Иерусалим“ [14], filologės Valentinos Brio (Валентина Брио) studijoje „Поэзия и поэтика города:  Wilno – Vilnius“ [15].

1919 m. M. Kulbakas pirmą kartą trumpam apsigyveno Vilniuje [6, 13]. 1920 m. Vilniuje išėjo pirmoji M. Kulbako knyga „Dainos“ („Širim“). 1923 m. poetas vėl sugrįžo į šį miestą ir gyveno čia iki 1928 m. Nustatyta, kad Vilniuje M. Kulbakas gyveno dabartinėje J. Basanavičiaus g. 23, Totorių g. 24, Karmelitų g. 5 [13].
Poetas dėstė Vilniaus žydų licėjuje ir pedagoginėje mokykloje, dažnai skaitydavo paskaitas, periodikoje skelbdavo kritikos straipsnius apie žydų literatūrą [1]. Vilniuje poetas sukūrė šeimą, susilaukė pirmagimio sūnaus Elijo. Vilniaus laikotarpis daugelio M. Kulbako kūrybos tyrinėtojų laikomas pačiu sėkmingiausiu ir laimingiausiu [4].

Vienas iš reikšmingiausių M. Kulbako kūrinių yra poema „Miestas“ (liet. pavadinimas – „Vilnius“), kuri laikoma giliausiu ir gražiausiu kūriniu apie šį miestą [4, 5]. Pasitelkdamas švelnų eleginį verlibrą, netikėtas metaforas, drąsius apibendrinimus, poetas lakoniškai ir ekspresyviai piešia Vilniaus vaizdą [4]. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Stasys Anglickis buvo išvertęs šį kūrinį į lietuvių kalbą [10].
1997 m., švenčiant Vilniaus Gaono 200-ąsias mirties metines, poema buvo išleista septyniomis kalbomis (lietuviškas vertimas Alfonso Bukonto), gausiai iliustruota.

Neminint miesto vardo apie Vilnių poemoje rašoma: „Tu esi Lietuvon įstatytas tamsus talismanas, / Apipintas kerpėm ir samanom pilkom; / Kiekviena siena – pergamentas, / kiekvienas akmuo – šventas raštas, / Išdėlioti mįslingai ir praskleisti nakčia, / Kai ant senos sinagogos sustiręs vandens nešėjas / Stovi ir barzdą užvertęs skaičiuoja žvaigždes.“ [4, p. 11].

2004 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, ant namo Karmelitų g. 5 (Senamiesčio seniūnija), buvo atidengta Gitenio Umbraso sukurta memorialinė lenta, kurioje lietuvių ir jidiš kalbomis parašyta, kad čia gyveno „Didis žydų poetas Mošė Kulbakas“ [7, 9, 12-14]. Šiame name poetas gyveno 1926-1928 m. [13].

Siekiant įamžinti poeto atminimą, 2020 m. Vilniuje buvo pastatyta skulptūra „Vandens nešėjas“ (skulpt. Romas Kvintas). Vandens nešėjas – vienas ryškiausių M. Kulbako poemos „Vilnius“ simbolių [11].
Skulptūros vieta – buvusiame žydų kvartale, Kėdainių ir Lydos gatvių sankryžoje. Ant skulptūros pamato išgraviruota poemos „Vilnius“ citata septyniomis kalbomis – jidiš, lenkų, lietuvių, rusų, anglų, vokiečių ir hebrajų [8].

Literatūra ir šaltiniai

1. Ertel, Rachel. Kulbakas – globojantis genijus // Lietuvos žydai, 1918–1940: prarasto pasaulio aidas. – Vilnius, [2000]. P. 233–236.
2. Ertel, Rachel. Vilno palimpseste = Vilnius palimpsestas . – Santr angl. // Atminties dienos. – Vilnius, 1995. – P. 107–126.
3. Jidišo literatūra tarpukariu: Vilniaus ir Kauno atveja. Žydai Lietuvoje [interaktyvus]. 2006 [žiūrėta 2011-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/339>.
4. Kulbakas, Moišė. Vilnius: [poema]: jidiš, lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, lenkų, rusų kalbomis / Vilnius, 1997. – [48] p. : iliustr.; Prieiga  per internetą: <http://www.tekstai.lt/buvo/versti/kulbakas/poezija.htm#vilnius>.
5. Moiše Kulbak (Moišė Kulbakas). // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2007. –  T. 11, p. 211.
6. Mozė (Mošė) Kulbakas 1896-1937: garsus žydų rašytojas, Vilniaus dainius. Vienas iš Vilniaus PEN klubo vadovų. – Portr. // Garsūs Lietuvos žydai. – Vilnius, 2008. – P. 65.
7. Pasaulio litvakų kongreso kultūrinė programa // 7 meno dienos. – 2004 m. liep. 30, p. 1.
8. Skulptūra „Vandens nešėjas“. Žydų kultūros ir informacijos centras [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2011-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.jewishcenter.lt/wc_Lt/monument.htm>.
9. Gitenis Umbrasas. Lietuvos dailininkų sąjunga [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.artistsassociation.lt/index.php?cid=111&client_id=1922>.
10. Venclova, Tomas. Kulbakas Mozė. – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 240-241.
11. Vitkauskaitė, Viktorija. Vilniuje iškils nauji paminklai. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2009, geg. 18, p. 26.
12. Vilnius: 100 memorable sites of Jewish history and culture = Vilne: ondenkerter fun der jidišer gešichte un kultur. – 2nd ed. – Vilnius, 2006, p. 27.
13. Аграновский, Генрих. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской  истории и культуры: путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг. – Вильнюс, [2011], p. 179.
14. Aгрaновский, Генрих. По улице Басанавичяус / Генрих Агрaновский,  Ирина Гузенберг. // Агрaновский, Генрих, Гузенберг, Ирина. Литовский Иерусалим. – Вильнюс, 1992. – P. 55-58.
15. Брио, Валентина. Поэзия и поэтика города:  Wilno – Vilnius. –  Москва, 2008, p. 161-175.

Parengė: Žydrūnė Šaulianskaitė (VAVB), 2011

Dalintis straipsniu: