Pranciškus Skorina (Францыск Скарына)

Vladimirovas, Levas. Pranciškus Skorina – Vilniaus spaudos pradininkas. – Vilnius 1956. Knygos viršelis

Vladimirovas, Levas. Pranciškus Skorina – Vilniaus spaudos pradininkas. – Vilnius 1956. Knygos viršelis

Remiantis naujausiais tyrimais, P. Skorina gimė 1470 m. Polocko pirklio Luko Skorinos šeimoje, kuri vertėsi kailių ir odų prekyba, palaikydavo prekybinius ryšius su Vilniumi [4]. Mokėsi parapinėje pagrindinėje Polocko mokykloje, vėliau mokslus galėjo tęsti pas katalikų vienuolius-bernardinus. Nuo 1504 m. P. Skorina Krokuvos universitete studijavo septynis laisvuosius menus arba mokslus – gramatiką, logiką, retoriką, muziką, aritmetiką, geometriją, astronomiją ir filosofiją. 1506 m. įgijo laisvųjų mokslų bakalauro laipsnį. 1506–1512 m. P. Skorina daug keliavo. Šiuo laikotarpiu studijavo ir Paduvos universitete Italijoje, įgijo laisvųjų mokslų magistro ir daktaro laipsnius. Skorina buvo baltarusis, jo gimtoji kalba buvo rusų. Be savo gimtosios kalbos jis puikiai mokėjo lenkų, čekų, senovės slavų, hebrajų, graikų, lotynų kalbas [11, 12].

Daugiausiai P. Skorina nuveikė švietimo, knygų leidimo ir platinimo srityje. 1517 m. Prahoje (Čekija) įkūrė spaustuvę, kur per trejus metus (iki 1519 m.) parengė ir išleido psalmyną ir kitas Senojo Testamento knygas [11, 15]. Biblijoje buvo išspausdinta graviūra su paties Pranciškaus Skorinos portretu, kuriame matyti ir pagrindiniai P. Skorinos simboliai – saulė ir mėnulis [9, 11, 15].

Tarp 1519–1522 m. P. Skorina  apsigyveno Vilniuje. Tiksli data nėra žinoma, todėl istorikai pateikia įvairias datas [3, 12]. Apie 1525 m. P. Skorina vedė pirklio Jurgio Odverniko našlę Margaritą. Vilniuje, burmistro Jokūbo Babičiaus namuose įkūrė pirmąją spaustuvę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje [11, 12]. Manoma, kad šis namas stovėjo ties Didžiosios ir Stiklių gatvių sankirta [7, 9]. Čia P. Skorina atspausdino dvi knygas – „Apaštalas“ (1525 m.) ir „Mažoji kelionių knygutė“ (tarp 1525–1530 m.). Vilniuje spausdintose knygose P. Skorina įrašydavo žodžius – „Išspausdinta garbaus vyro, šlovingo ir didžio Vilniaus miesto vyriausiojo burmistro Jokūbo Babičiaus name“ [5, 12]. Vėliau P. Skorinos kaip leidėjo veikla Vilniuje dėl nežinomų priežasčių nutrūko. Po 1525 m. P. Skorina turėjo materialinių sunkumų, o per 1530 m. Vilniaus gaisrą jo spaustuvė buvo sunaikinta. Nuo to laiko P. Skorina kelis kartus nesėkmingai bandė ją atgaivinti [11, 12]. Manoma, kad gyvenimo pabaigoje dirbo Prahoje karaliaus Ferdinando I gydytoju ir sodininku [9, 15].

Liegutė, Emilija. Pranciškus Skorina: palikti šlovę ir atminimą savo. – Vilnius, 2001. Knygos viršelis

Liegutė, Emilija. Pranciškus Skorina: palikti šlovę ir atminimą savo. – Vilnius, 2001. Knygos viršelis

Франциск Скорина - белорусский гуманист, просветитель, первопечатник. – Минск 1989. Knygos viršelis

Франциск Скорина – белорусский гуманист, просветитель, первопечатник. – Минск 1989. Knygos viršelis

Lietuvoje Pranciškaus Skorinos gyvenimą ir veiklą išsamiai tyrinėjo bibliotekininkas, knygotyrininkas prof. Levas Vladimirovas – 1956 m. išleido knygą „Pranciškus Skorina – Vilniaus spaudos pradininkas“ [11], 1975 m. išleista šio autoriaus knyga apie F. Skoriną rusų kalba „Франциск Скорина-первопечатник вильнюсский“ [15],  o 1992 m. pasirodė knyga „Pranciškus Skorina: pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvininkas“ [12].
Apybraižų apie bendrą Lietuvos ir Baltarusijos istoriją rinkinyje „Mūsų Nemunas“ Vytautas Misevičius pateikia asmeninius apmąstymus apie P. Skorinos gyvenimą ir veiklą [6].
2001 m. išleista rašytojos Emilijos Liegutės knyga „Pranciškus Skorina: palikti šlovę ir atminimą savo“, kurią sudaro autorės sukurtos beletrizuotos istorijos, kurių pagrindinis veikėjas yra P. Skorina [5].
2022 m. Vilniuje išleista Čekijos ir Lietuvos kalbininko Iljos Lemeškino semiologinė monografija „Pranciškaus Skorinos portretas = Portrait de Francisk Skorina: 1522–2022“ [4]. Monografijoje patikslinti P. Skorinos gimimo metai, aptariamas spaustuvininko „Rusėniškosios Biblijos“ meninis apipavidalinimas, atskleidžiamas P. Skorinos portretų turinys, paaiškinama simbolika.
Apie Pranciškaus Skorinos gyvenimą ir veiklą yra išleista daugybė leidinių įvairiose šalyse. 1981 m. Maskvoje pasirodė monografija rusų kalba „Франциск Скорина“ [16], 1989 m. Minske išleista knyga „Франциск Скорина – белорусский гуманист, просветитель, первопечатник“ [17].

Pranciškaus Skorinos atminimas įamžintas Vilniuje. 1990 m. ant namo Didžiojoje g. 19/2, (Senamiesčio seniūnija), atidengta memorialinė lenta [7, 14]. Joje yra spaustuvininko bareljefas ir įrašas lietuvių ir baltarusių kalbomis, kad nuo 1522 m. iki 1525 m. Vilniaus mieste baltarusių švietėjas P. Skorina išleido pirmąsias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje spausdintas knygas [7, 13, 14].

1973 m. Vilniuje, vadinamajame Spaustuvės kiemelyje, esančiame Stiklių g. 4 (Senamiesčio seniūnija), pastatyta rausvo granito dekoratyvinė skulptūra „Metraštininkas“ (skulpt. Vaclovas Krutinis) [1]. Skulptūra skirta priminti gretimame name buvusią Mamoničių spaustuvę ir pagerbti spausdinimo pradininko Lietuvoje, P. Skorinos, atminimą. Skulptūra vaizduoja žmogų, sėdintį su atversta knyga ant kelių [1, 6].

Vilniuje, Sietyno g. 21 (Karoliniškių seniūnija) veikia Pranciškaus Skorinos gimnazija, kurioje dėstoma baltarusių kalba [10].
Naujamiesčio seniūnijoje yra P. Skorinos vardu pavadinta gatvė [2]. Architektų g. 23–79 (Lazdynų seniūnija) veikia P. Skorinos vardu pavadinta „Vilniaus krašto Franciško Skorinos baltarusių kalbos draugija“.
Ši istorinė asmenybė pagerbta ir gimtojoje Baltarusijoje, kur jam skirti paminklai pastatyti Polocke, Minske ir Vitebske [16, 17].

1989 m. Baltarusijoje parengta ir išleista išsami P. Skorinos bibliografinė rodyklė „Францыск Скарына : жыццë i дзейнасць : паказальнiк лiтаратуры“ [18].
1990 m. minint P. Skorinos 500 metų gimimo jubiliejų, lietuvių kalba išleista D. Gineitienės parengta bibliografinė rodyklė – „Pranciškus Skorina ir Lietuva“ [8]. Čia suregistruota daugiau kaip 200 bibliografinių įrašų. Prof. V. Vladimirovo knygoje „Pranciškus Skorina: pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvininkas“ pateikiama nemaža šiai asmenybei skirta bibliografija [12].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bitinaitė, Raimonda. „Metraštininkas“: [apie V. Krutinio skulptūrą]. – Iliustr. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T.1: Vilnius, p. 96.
2. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Skorina Pranciškus // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės = Vilnius streets: istorija, vardynas, žemėlapiai. – Vilnius, 2000. – P. 78, 130, 286–287.
3. Jackevičienė, Irena. Skorina Pranciškus – Iliustr. // Knygotyra: enciklopedinis žodynas. – Vilnius, 1997. – P. 336.
4. Lemeškinas, Ilja. Pranciškaus Skorinos portretas = Portrait de Francisk Skorina: 1522–2022. – Vilnius; Praha, 2022. – 310, [1] p.: iliustr., faks., portr.
5. Liegutė, Emilija. Pranciškus Skorina: palikti šlovę ir atminimą savo: esė. – Vilnius, 2001. – 75, [1] p.: iliustr., faks. – Bibliogr.: p. 76 (8 pavad.).
6. Misevičius, Albertas Vytautas. Ryškios pėdos: [apie septynių mokslų Daktarą Pranciškų Skoriną ir Vilnių amžininkų akimis] // Mūsų Nemunas. – Vilnius, 1987. – P. 294–314.
7. Poklad, Tatjana. Vilniaus laikotarpis – pirmosios knygų spaustuvės įkūrėjo biografijos puslapis. Baltarusiškas Vilnius: paveldas ir atminimas. – Iliustr. // Naujasis Vilniaus perskaitymas. – Vilnius, 2009. – P. 240–241.
8. Pranciškus Skorina ir Lietuva: bibliografinė rodyklė / sudarė D. Gineitienė. – Vilnius, 1975. – 35 p.
9. Venclova, Tomas. Skaryna Pranciškus. – Iliustr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 51.
10. Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija [interaktyvus]. 2022 [žiūrėta 2022-09-02]. Prieiga per internetą: <https://skorinosgimnazija.lt/>.
11. Vladimirovas, Levas. Pranciškus Skorina – Vilniaus spaudos pradininkas. – Vilnius, 1956. – 29, [2] p.: iliustr.
12. Vladimirovas, Levas. Pranciškus Skorina: pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvininkas. – Vilnius, 1992. – 81 p.
13. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000–2022 [žiūrėta 2022-09-02]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456>.
14. 500-lecie urodzin Franciszka Skoryny. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 1990, 20 listopada, p. 7.
15. Владимировас, Лявас. Франциск Скорина-первопечатник вильнюсский. – Вильнюс, 1975. – 66 p.: iliustr.
16. Падокшын, Сямён Аляксандравiч. Франциск Скорина. – Москва, 1981. – 214, [1] p. – Virš. aut. nenurodytas. – Viršelio antr.: Скорина. – Vardų r-klė: p. 201–202. – Bibliogr.: p. 203–214.
17. Франциск Скорина – белорусский гуманист, просветитель, первопечатник. – Минск, 1989. – 187, [19] p.: iliustr. – Su bibliogr.
18. Францыск Скарына: жыццë i дзейнасць : паказальнiк лiтаратуры … / Мiнск, 1990. – 267, [3] p.: faks. – Vardų r-klė: p. 252–268.

Parengė: Žydrūnė Šaulianskaitė (VAVB), 2011; 2022

Dalintis straipsniu: