Z. R. Rudzikas 1951 m. baigė Vainežerio pradinę mokyklą (Lazdijų r.). Tais pačiais metais įstojo į Kapčiamiesčio vidurinę mokyklą, bet ten mokytis jam nebuvo lemta. 1951 m. rugsėjį kartu su tėvais buvo ištremtas į Sibirą, Tomsko srities Asino gyvenvietę (Rusija). 1957 m. aukso medaliu baigė Sosnovkos vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. 1957–1962 m. studijavo fiziką Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete. 1959–1962 m. dirbo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto Užsienio kalbų katedroje laborantu. 1962 m. su pagyrimu baigęs studijas, Z. R. Rudzikas buvo priimtas dirbti vyresniuoju inžinieriumi į Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institutą (dabar Fizinių ir technologijos mokslų centras). 1965 m. Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos-mechanikos fakulteto mokslinėje taryboje apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją, 1972 m. – daktaro disertaciją. 1967 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1974 m. paskirtas instituto Kvantmechaninių skaičiavimų sektoriaus vadovu, šios krypties darbų koordinatoriumi visoje Lietuvoje. 1974–2003 m. – Atomo teorijos skyriaus vadovas. Nuo 1974 m. dalyvavo tarptautinėse fizikų teoretikų konferencijose. 1977–1988 m. buvo Fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, 1988–1990 m. – instituto direktorius. 1980 m. Z. R. Rudzikui suteiktas nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas, 1981 m. – profesoriaus vardas. 1985 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu. Nuo 1985 m. priklausė Tarptautinei astronomų sąjungai, nuo 1988 m. – Europos fizikų draugijai. 1990–2003 m. buvo Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorius. 1990–2010 m. buvo Tarptautinio mokslinės kultūros centro – Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyriaus vienas kūrėjų ir vadovų. 1992 m. Kopenhagoje (Danija) dirbo mokslinį darbą Šiaurės šalių teorinės fizikos institute NORDITA. 1993 m. Z. R. Rudzikui suteiktas fizinių mokslų habilituoto daktaro mokslo laipsnis. 1993–1997 m. buvo mokslo ir studijų ekspertas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 1993 m. – Lietuvos nacionalinių premijų komiteto bei UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ Lietuvos nacionalinio komiteto narys, švedų mokslininkų Gunaro ir Gunel Kalenų premijos laureatas. 1994 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu (akademiku). Nuo 1994 m. – Atviros Lietuvos fondo gamtos mokslų nacionalinio komiteto narys, Lietuvos-Didžiosios Britanijos draugijos pirmininkas, ES Mokslo direktorato ekspertas. 1995–2007 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos prezidentas. Nuo 1995 m. – Pasaulio mokslininkų federacijos narys, Tarptautinės atominės energijos agentūros ekspertas. 1995 m. dirbo mokslinį darbą Danijos ir Švedijos universitetuose ir mokslo įstaigose. 1996–2000 m. ir 2003–2010 m. – Lietuvos mokslo tarybos narys. 2002–2006 m. – Europos fizikų draugijos vykdomojo komiteto narys, 2004–2006 m. – ES Jungtinio tyrimų centro valdytojų tarybos narys, nuo 2005 m. – Europos gamtos, humanitarinių mokslų ir menų akademijos narys, nuo 2006 m. – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, nuo 2007 m. – Europos mokslo tarybos PE2 specializuotos tarybos narys. 2003–2009 m. – Lietuvos mokslų akademijos prezidentas. 2006–2010 m. – VPU Tarybos pirmininkas, nuo 2009 m. – Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Z. R. Rudzikas mirė 2011 m. birželio 8 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse [1, 6, 8].
Z. R. Rudziko mokslinių tyrimų sritys – teorinė atomų spektroskopija ir jos taikymai termobranduolinės sintezės, plazmos, lazerių fizikoje ir astrofizikoje. Išplėtojo reliatyvistinę sunkiųjų atomų ir jonų teoriją, kvazisukinio ir izosukinio metodus, kurie pritaikyti efektyviai tirti pačius sudėtingiausius atomus ir jonus. Parašė monografiją „Teorinė atomų spektroskopija“ („Theoretical Atomic Spectroscopy“, 1997 m., 2007 m.), kuri buvo išleista Kembridže. Buvo monografijų „Atomų ir jonų spektrų teorijos pagrindai“ (1983 m., rusų k., su A. Nikitinu), „Kvazisukinys ir izosukinys atomo teorijoje“ (1984 m., rusų k., su J. Kaniausku), „Planetinių ūkių spektrai“ (1988 m., rusų k., su kt.), „Teorinė atomų spektroskopija: vadovas astronomams ir fizikams“ (1990 m., rusų k., su A. Nikitinu, A. Choltyginu), „Daugiakrūvių jonų spektroskopija karštoje plazmoje“ (1991 m., rusų k., su kt.), „Daugiakrūvių jonų fizika“ („The Psysics of Highly Charged Ions“, 2005 m., su kt.) bendraautoris.
Akademikas yra parašęs daugiau nei 340 mokslinių straipsnių. 1977–1985 m. buvo „Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ mokslinis konsultantas ir straipsnių autorius, nuo 1986 m. – „Lietuvos fizikos rinkinio“ redakcinės kolegijos narys. 1989–1990 m. – leidinio Europhysics News“ korespondentas, nuo 1993 m. – „Lietuvos fizikos žurnalo“ redakcinės kolegijos narys, leidinio „Experimental Technique of Physics“ mokslinės redakcinės tarybos narys. 1993–1998 m. – leidinių „Ecological Sustainability of Lithuania in a Historical Perspective“ (I-VI tomai) redakcinės kolegijos narys. 2004–2009 m. – „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ mokslinės redakcinės tarybos prezidentas [1, 6, 8].
Z. R. Rudzikas 1976 m. apdovanotas Lietuvos valstybine premija, 1998 m. – Lietuvos mokslo premija, 2001 m. – Gedimino IV laipsnio ordinu [1, 6, 7].
2000 m. Vilniuje išleista fizikos ir matematikos mokslų kandidatės, Vilniaus universiteto mokslo darbuotojos Nijolės Šaduikienės sudaryta knyga „Akademikas Zenonas Rudzikas“ [1]. Leidinyje paskelbti akademiko prisiminimai apie vaikystę ir studijų metus, išspausdinti keli įdomesni mokslininko interviu. Apie Z. R. Rudziko gyvenimą ir veiklą knygoje mintimis dalinosi jo kolega, bendradarbis fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Romualdas Karazija. Leidinio sudarytoja Nijolė Šaduikienė aptarė akademiko sukurtą mokslinę mokyklą. Pateikiamos Z. R. Rudziko gyvenimo ir veiklos iki 2000 m. reikšmingiausios datos.
Apie Z. R. Rudziką rašoma profesorės, habilituotos socialinių mokslų daktarės Onos Voverienės knygoje „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“ [8], fizikos mokslo istorikės, bibliografės Eglės Makariūnienės ir gamtos mokslų daktaro Liberto Klimkos sudarytame „Lietuvos fizikų ir astronomų sąvade“ [3], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [6], enciklopediniuose leidiniuose „Asmenybės“ [4], „Kas yra kas Lietuvoje, 97/98“ [5], periodikoje [7]. Yra informacijos internete.
1957 m. grįžęs iš tremties Sibire, Z. R. Rudzikas apsigyveno Vilniuje. 1957–1962 m. studijavo fizikos mokslus Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete. Baigęs mokslus 1959–1962 m., 1985–2003 m., 2009–2011 m. dirbo Vilniaus universitete, 2006–2010 m. – Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas), 1962–1965 m., 1967–1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute, 1985–2009 m. Lietuvos mokslų akademijoje [1, 6, 8].
2015 m. rugsėjo 15 d. Vilniuje, ant namo A. Mickevičiaus g. 13 (Žvėryno seniūnija), minint mokslininko 75-ąsias gimimo metines, Z. R. Rudziko atminimui atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Kęstutis Musteikis) [2].
2000 m. išleistoje Nijolės Šaduikienės sudarytoje knygoje „Akademikas Zenonas Rudzikas“ išspausdinta 1962–2000 m. mokslininko bibliografija: publikacijų ir redaguotų leidinių sąrašas, doktorantų, kuriems akademikas vadovavo, mokslinių darbų sąrašas, literatūra apie Z. R. Rudziką [1].
Literatūra ir šaltiniai
1. Akademikas Zenonas Rudzikas. – Vilnius, 2000. – 180 p.: iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 98-171.
2. Bernotas, Andrius. Akademiko Zenono Rokaus Rudziko jubiliejaus renginiai: [taip pat apie Z. R. Ruziko memorialinės lentos atidengimą Vilniuje, A. Mickevičiaus g. 13] / Andrius Bernotas, Romualdas Karazija. – Portr. // Lietuvos mokslų akademijos žinios. – 2015, Nr. 4, p. 17-19.
3. Makariūnienė, Eglė. Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadas / Eglė Makariūnienė, Libertas Klimka. – 2-asis patais. ir papild. leid. – Vilnius, 2001, p. 72.
4. Rudzikas Zenonas Rokus. – Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 99-100.
5. Rudzikas Zenonas Rokus // Kas yra kas Lietuvoje, 97/98. – Kaunas, 1998. – P. 573.
6. Rudzikas Zenonas Rokus. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2011. – T. 20, p. 398.
7. Zenonas Rokus Rudzikas (1940–2011). – Portr., iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 2 pavad. // Lithuanian journal of physics. – Vol. 51, No. 2 (2011), p. 87-89.
8. Voverienė, Ona. Didžiausias mokslininko laimėjimas – jo sukurta mokslinė mokykla: apie fiziką habil. dr. Zenoną Roką Rudziką, Lietuvos mokslų akademijos prezidentą. – Portr. // Voverienė, Ona. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. – Vilnius, 2009. – P. 434-439.
Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2016; 2020