Juodšilių seniūnija yra Vilniaus rajone prie pietinės Vilniaus miesto ribos. Ribojasi su Marijampolio, Pagirių, Rudaminos seniūnijomis ir Vilniaus miestu. Šiaurės vakariniu pakraščiu teka nedidelis Vokės intakas Rudaminėlė. Seniūnijos teritorijai priklauso 11 kaimų. Didesnės yra šios vietovės: seniūnijos centras – Juodšiliai – 1744 gyv., Dusinėnai – 404 gyv., Prūdiškės – 316 gyv., Valčiūnai – 1874 gyv. (2013 m.) [2].

Seniūnijos plotas – 1904 ha, iš jų 194 ha žemės ūkio naudmenos, 1532 ha – miškai, 25 ha – vandenys ir kitos paskirties plotai.
Gyventojų skaičius – 4622 (2013 m.) [2]. Seniūnijos gyventojų skaičius žymiai pasikeitė 1990 metais, kai Rudaminos seniūnija perdavė Juodšilių seniūnijai 4 kaimus: Kelmytę (12 gyv.), Prūdiškės (316 gyv.), Rodą (1 gyv.) ir Valčiūnus (1874 gyv.) [2].

Seniūnijos centras – Juodšilių kaimas.

Juodšiliuose veikia „Šilo“ gimnazija (453 moksleiviai) ir Šv. Uršulės Leduchovskos vidurinė mokykla (258 moksleiviai). Yra kitų visuomeninės paskirties objektų: kultūros namai, biblioteka, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, ambulatorija, kavinė [6].

Su Juodšiliais susiję keletas žymių žmonių. Tarpukario metais čia lankėsi vėliau paskelbta šventąja, vienuolė Uršulė Leduchovska (1865–1939). Antrojo pasaulinio karo metais seserys uršulietės Juodšiliuose slėpė nuo tremties kunigą, teologijos profesorių Mykolą Sopočką (Michał Sopoćko) (1880–1975). Sovietų okupacijos metais, Juodšiliuose gyveno talentingas lenkų rašytojas, publicistas ir politikas Juzefas Mackevičius (Józef Mackiewicz) (1902–1985). Nemažai J. Mackevičiaus kūrinių yra išversta į lietuvių kalbą. Tarp jų ir romanas „Kelias i niekur“ [11]. Namas, kuriame gyveno ,,vilnietis, nemėgęs XX amžiaus‘‘, išliko iki šiol.

Juodšilių pavadinimas atsirado po 1920 metų. Už savo pavadinimą Juodšiliai turėtų būti dėkingi tankiems, iš visų pusių juos supantiems spygliuočių miškams. Apie tai, kad šiose vietovėse gyventa nuo senų laikų liudija Juodšilių pilkapynas [1].

Bendrojo pobūdžio informacijos apie Juodšilius yra „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [6], „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ [4], „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ [3], „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ [5] bei„Tūkstantmečio knygoje“ [9].
Informacijos apie Juodšilius ir Juodšilių seniūniją galima rasti Vilniaus rajonui skirtuose leidiniuose „Rejon Wileński: zarys społeczno-krajoznawczy‘‘ [17], ,,Kviečiame į Vilniaus rajoną = Zapraszamy do rejonu Wileńskiego = Welcome to Vilnius Region‘‘ [8], „Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego“ [10] ir kt. leidiniuose, periodikoje.
Apie Juodšilių valstybės saugomus kultūros paminklus rašoma „Kultūros paminklų enciklopedijoje“ [1] bei „Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąraše“ (Vilnius, 1993).
Rašytojo Juzefo Mackevičiaus gyvenimo ir kūrybos laikotarpis Juodšiliuose aprašytais Juzefo Šostakovskio (Józef Szostakowski) knygoje „Wilno i okolice. Przewodnik literacki“ („Vilnius ir jo apylinkės. Literatūrinis palikimas“) (2012) [18].

Juodšilių gyvenvietė atsirado palyginti neseniai. Iki Pirmojo pasaulinio karo gyvenvietės vietoje buvo miškas (Juodasis Šilas), kurį vokiečių kareiviai iškirto. Medienai išgabenti jie nutiesė geležinkelį ir pastatė stotį. Iškirstose vietose prie geležinkelio susikūrė geležinkeliečių kaimelis Reslerava [16].
1920–1939 metais Juodšiliuose veikė vienuolynas.
1924–1946 metais Juodšiliuose veikė seserų uršuliečių namai, kurios globojo našlaičius ir vargstančius vaikus. 1939 m. seserų uršuliečių iniciatyva Juodšiliuose atidaryta mokykla, ligoninė, pradėta bažnyčios statyba.

Nuo 2006 metų Juodšiliuose veikia Vaidotų parapijai priklausanti Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia. 1939 m. buvo pradėta bažnyčios statyba, bet karas ją sustabdė. Po karo neužbaigtame bažnyčios pastate įsikūrė ligoninė. 1991 m. gaisras smarkiai apgadino pastatą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Juodšilių ir aplinkinių gyvenviečių tikintieji nusprendė grąžinti pastatui pirmykštę paskirtį, surinko lėšų ir 2003 m. pradėjo darbus. Po kelerių metų, nors remonto darbai dar buvo neužbaigti, bažnyčia atvėrė duris tikintiesiems [10]. 2016 m. vasario 15 d. bažnyčia buvo pašventinta. Jai suteiktas Palaimintojo Mykolo Sopočkos titulas. Tai – pirmoji šio Gailestingumo apaštalo vardu tituluota bažnyčia pasaulyje [14].

Juodšiliuose yra 2 valstybės saugomi kultūros paminklai.

1993 m. į Lietuvos kultūros vertybių registrą, kaip nacionalinės reikšmės archeologinis paminklas, įtrauktas Juodšilių pilkapynas [7].

2012 m. – kaip vietinės reikšmės istorinis paminklas įtraukta rašytojo, publicisto Juzefo Mackevičiaus sodyba (Baltosios Vokės g. 5.). Sodybos kompleksą sudaro namas ir ūkinis pastatas [13].

2017 m. gruodžio 16 d. Juodšiliuose (Vilniaus r.), prie namo, kuriame Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Juzefas Mackevičius (Józef Mackiewicz), atidengtas paminklas – atminimo akmuo (žr. adresu).

Juodšiliuose yra dvejos kapinės. Vienos iš jų, seserų uršuliečių, nebeveikiančios. Šiose kapinėse palaidota 11 vienuolių, tarp kurių Juodšilių uršuliečių bendruomenės įkūrėja Marianna Jezierska (Šv. vardas Dolores) ir Stefania Jusis (Šv. vardas Hieronima). Čia pat palaidotas ir kunigas Ignas Mickevičius. 2008 metais birželio mėnesį jų garbei buvo iškilmingai atidengta ir pašventinta antkapinė paminklinė lenta. Kapines prižiūri Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos mokyklos moksleiviai [15, 17].

2003 m. šventosios Uršulės Leduchovskos vardas buvo suteiktas Juodšilių vidurinei mokyklai. 2007 m. mokykloje buvo atidarytas mokyklos muziejus (Juodšiliai, Mokyklos g. 20). Jame renkama ir saugoma medžiaga apie mokyklos globėją Šv. Uršulę Leduchovską. Muziejuje yra svečių knyga, saugomos atminimo dovanos, Juodšilių kaimo istorija ir mokyklos kronika (albumai, nuotraukos diplomai ir kt.) [12].

2012 m. Juodšiliuose prie namo (Sodų g. 16), kur Antrojo pasaulinio karo metais seseris uršulietės slėpė kunigą Mykolą Sopočką, atidengta memorialinė lenta (aut. sesuo Michaela Rak ir kunigas Ježy Vitkovski) [19].

Seniūnijos gyventojus aptarnauja 2 viešosios bibliotekos: Valčiūnų ir Juodšilių. Juodšilių kaimo biblioteka savo veiklą pradėjo 1970 metais. Šiuo metu biblioteka kaupia, saugo, skleidžia informaciją apie iškilius krašto žmones, pildo ir ruošia naujus teminius bei personalijoms skirtus aplankalus, kraštotyros darbus. Kraštotyros fondą sudaro virš 50 fiz. vnt. dokumentų, kartotekoje sukaupta apie 300 aprašų.

Literatūra ir šaltiniai

1. Dakanis, Bronius. Juodšilių pilkapynas. Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. Vilnius, 1998. – T. 2, p. 311.
2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2013-04-11, p. 314]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
3. Juodšiliai // Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1979. – T. 5, p. 132.
4. Juodšiliai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1, p. 715.
5. Juodšiliai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1986. – T. 2, p. 148.
6. Juodšiliai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 9, p. 23.
7. Juodšilių pilkapynas [Juodšilių k., Juodšilių sen., Vilniaus r. sav., u. k. 16522] Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-04-12]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
8. Juodšilių seniūnija. – Iliustr. // Kviečiame į Vilniaus rajoną = Zapraszamy do rejonu Wileńskiego = Welcome to Vilnius Region. – Vilnius, 2005. – P. 18-20.
9. Juodšilių seniūnija. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga: Pažintis su Lietuva. – Vilnius, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 211-213.
10. Juodšilių švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia = Kościół pw. Niepokalanego Poczęcia Najświętszej Maryi Panny w Czarnym Borze. – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas. = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 14-15.
11. Mackiewicz, Józef. Kelias į niekur: [romanas]. – Vilnius, 2009. – 383, [1] p.
12. Pačkovska, Česlava. Šventojo džiaugsmo apaštalo vardu: palaimintosios Uršulės Leduchovskos vardo suteikimo Juodšilių vidurinei mokyklai iškilmės – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2003, kovo 6-12, p. 1, 3.
13. Rašytojo Juzefo Mackevičiaus sodyba [Baltosios Vokės g. 5, Juodšilių k., Juodšilių sen., Vilniaus r. sav., u. k. 36377] Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-04-12]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
14. Akinčo, Aleksandra. Bł. Michał Sopoćko – patronem świątyni w Czarnym Borze: [Juodšiliuose pašventinta palaimintojo Mykolo Sopočkos vardo bažnyčia]. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 2016, nr 3, p. 5.
15. Jotkiallo, Halina. Czarny Bór, czerwiec 2008: ks. Józef Narkun poświęcił nagrobek sióstr urszulanek. – Iliustr. // Magazyn wileński. – 2008, nr 6, p. 5-6.
16. Paczkowska, Czesława. Czarny Bór. – Iliustr. // Rejon wileński: zarys społeczno-krajoznawczy. – Vilnius, 2005. – P. 57-58.
17. Tryk, Jullita. Mala urszulanska metropolia w Czarnym Borze. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2008, 10 czerwca, p. 1, 7.
18. Szostakowski, Józef. Czarny Bór (Juodšiliai). – Iliustr. // Szostakowski, Józef. Wilno i okolice. Przewodnik literacki. – Vilnius, 2012. – P. 118-119.
19. Vorobej, Teresa. Zobowiązujący przywilej: tablica upamiętniająca bl. ks. Michała Sopoćkę: [Juodšiliuose (Vilniaus r.) ant namo, kur karo metu slapstėsi kunigas, palaimintasis Michalas Sopotko (Michał Sopoćko), atidengta atminimo lenta]. – Iliustr. // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2012, 4-10 października, p. 1, 6.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2016