Kena – kaimas Kalvelių seniūnijoje, apie 27 km į rytus nuo Vilniaus. Ankščiau ši vietovė vadinosi Kinė.

Kena – seniūnaitijos centras, kuriame gyvena 385 gyventojų (2013) [3].

Kaime yra bažnyčia. Kenos pagrindinė mokykla yra Pakenėje. Netoliese yra Kenos pasienio postas [1, 9].

Kalbininkas Jonas Jurkšas teigia, kad kaimo pavadinimas yra vienas iš seniausių Vilniaus regiono lietuviškos kilmės oikonimų. Kena minima dar XVI a. šaltiniuose [5].

Vertingos istorinės informacijos apie Kieną yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žodine „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [15]. Informacijos apie Kenos istoriją galima rasti Algimanto Semaškos leidiniuose „Lietuvos keliais“ [13], „Kelionės iš Vilniaus“ [12] bei Bronio Kviklio enciklopedinio leidinio „Mūsų Lietuva“ II tome [7]. Apie Kenos istoriją rašoma ir Alinos Balčiūnienės ir Ašmenos F. Bahuševičiaus kraštotyros muziejaus kolektyvo (Baltarusija) 2013 m. išleistoje knygoje „Ašmenos aukštumos istoriniais keliais = Гістарычнымi шляхамi па Ашмянскім узвышшы = Drogami historii po Wyżynie Oszmiańskiej“ [2]. Informacija pateikiama lietuvių, baltarusų ir lenkų kalbomis. Knyga iliustruota šiuolaikinėmis objektų nuotraukomis. Pridedamas Ašmenos aukštumoje esančių lankytinų vietų žemėlapis. Pateikiamas leidinių bibliografinis sąrašas. 2014 m. Nemėžio kaimo bendruomenės išleistame Žygimanto Jasiulionio ir Evaldo Černiausko nuotraukų albume „Skrydis virš Ašmenos aukštumos“ siūloma pamatyti, greta kitų vietovių, ir Keną bei jos apylinkes, iš paukščio skrydžio. Leidinyje lietuvių ir lenkų kalbomis trumpai aprašomi šių vietovių ypatumai [4]. Naujausios informacijos lietuvių ir lenkų kalbomis apie Kenos bažnyčią yra 2009 m. išleistame albume „Vilniaus rajono sakralinis paveldas“ [6].

Istoriniuose šaltiniuose Kenos dvaras minimas nuo XVI amžiaus. 1603 m. Kena paskirta Vilniaus evangelikams reformatams, 1690 m. bernardinų vienuolynui. Apie 1630 m. kaime buvo 49 totorių namai. 1744 m. sinodo sąrašuose minima Kinės (Kenos) koplyčia [8, 12, 13]. 1825 metais Kenos dvaras atiteko Slavinskų giminei. Būtent čia apsigyveno žinomas astronomas, Vilniaus universiteto profesorius Petras Slavinskas (1795–1881). Šiame dvare jis gyveno iki pat savo mirties. Petras Slavinskas buvo palaidotas Kenos kapinėse [11].

II pasaulinio karo metu Kenoje buvo Vilniaus getui pavaldi žydų darbo stovykla, kuri buvo panaikinta 1943 m. balandį kalinius sušaudant [8].

Kenos Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia pastatyta 1920 metais. Ji yra medinė, stačiakampio plano su nedideliu bokšteliu ir kryžiumi ant jo. Vertingiausi apdailos elementai – medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“ ir gausiai ornamentuotas metalinis kryžius [6 9].

XIX a. pabaigoje Kenos cerkvėje buvo stebuklinga Dievo Motinos ikona, kuri pagal padavimą, buvo rasta 200 metų senumo liepoje. Šis medis 1893 m. tebeaugo Kenos pamiškėje. Dabar ši vieta yra įtraukta į Senosios Lietuvos šventviečių sąrašą [13].

Literatūra ir šaltiniai

1. Atidarė Kenos geležinkelio stotį: Lietuvos premjeras G. Kirkilas lankėsi Vilniaus rajone. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2008, liepos 17-23, p. 1.
2. Balčiūnienė, Alina. Kena // Ašmenos aukštumos istoriniais keliais = Гістарычнымi шляхамi па Ашмянскім узвышшы = Drogami historii po Wyżynie Oszmiańskiej / [teksto autoriai Alina Balčiūnienė, Ašmenos F. Bahuševičiaus kraštotyros muziejaus kolektyvas (Baltarusija)]. – Iliustr.- Vilnius, 2013. – p.72-73.
3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
4. Jasiulionis, Žygimantas. Skrydis virš Ašmenos aukštumos = Nad Wyzyną Oszmianską: fotoalbumas: [Kenos vaizdai, p. 2, 3, 15, 18,19,21]: / Žygimantas Jasiulionis, Evaldas Černiauskas. – Vilnius, 2014. – 112 p. Iliustr.
5. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 38.
6. Kenos Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia = Kościół pw. Matki Bożej Ostrobramskiej w Kienie – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 23-25.
7. Kviklys, Bronius. Kena. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia: [apie bažnyčios istoriją ir architektūrą]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija. D. 2: Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 193-195.
8. Kviklys, Bronius. Kinė (Kena) // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 201.
9. Levicki, Jan. Mokykla, kokių reta: [apie Kenos pagrindinę mokyklą]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2006, rugs. 28 – spal. 4, p. 5.
10. Misius, Kazys. Kena // Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas / Misius Kazys, Šinkūnas Romualdas. – Vilnius, 1993. – P. 534.
11. Petras Slavinskas [interaktyvus]. [žiūrėta 2010-09-30]. Prieiga per internetą: <http://www.vrscb.lt/lt/krastotyra/zymus-zmones/84-rajono-istorines-asmenybes?start=1>.
12. Semaška, Algimantas. Kena. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Kelionės iš Vilniaus. – Vilnius, 2005. – P. 50.
13. Semaška, Algimantas. Kena. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: Turisto žinynas. – Vilnius, 2008. – P. 625.
14. Vaitkevičius, Vykintas. Kena, Kalvelių s-ja. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietė: Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 62.
15. Kiena // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. – Warszawa, 1883. – T. 4 (Kęs-Kutno). – p. 455; Prieiga per internetą: <http://dir.icm.edu.pl/Slownik_geograficzny/Tom_IV/44>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2021