Rukainių seniūnija

Rukainių seniūnija yra Vilniaus rajono pietryčiuose. Ji ribojasi su Kalvelių, Medininkų, Marijampolio, Rudaminos, Nemėžio, Šatrininkų ir Mickūnų seniūnijomis. Seniūnijos teritorijoje yra 60 kaimų. Didžiausios gyvenvietės: Rukainiai (770 gyv.), Savičiūnai (187 gyv.), Užukenė (134 gyv.), Žemaitėliai (110 gyv.). Nedideli, bet žinomi ne tik Lietuvoje šios seniūnijos Bareikiškių kaimas (78 gyv.) bei Svironių viensėdis (10 gyv.) [11].

Seniūnijos plotas – 14360 ha. Iš jų 59% užima žemės ūkio naudmenos, 40% – miškai, 1% – vandenys bei kitos paskirties plotai [11].

Gyventojų skaičius – 2957 (2013 m.). Iš jų 2,4% – lietuvių, 91,9% – lenkų, 5,7% – kitų. 49% – vyrai ir 51% – moterys [11].

Rukainių apylinkės pasižymi gražiu gamtovaizdžiu. Jų teritorijoje yra Kruopinės geomorfologinis (326 ha) ir Kenos hidrografinis (166 ha) draustiniai. Per seniūniją teka Rukainės upelis [10, 18, 19]. Seniūnijos teritorijoje yra vieta – Kreivoji pieva, kuri įtraukta į Senosios Lietuvos šventviečių katalogą [15].

Rukainių kaimas įsikūręs 17 km į pietryčius nuo Vilniaus, abipus Vilniaus–Medininkų kelio.

Rukainiuose gyvena 770 gyventojų (2013 m.) [3].

Rukainiuose veikia vidurinė mokykla (įsteigta 1975 m.), vaikų darželis, ambulatorija, kultūros centras, girininkija, ir kiti visuomeninės paskirties objektai. 2011 metais pastatyta nauja ambulatorija.

Tiksli Rukainių kaimo vardo kilmė nežinoma. Manoma, kad jis, kaip ir per kaimą tekančio upelio pavadinimas, kilęs nuo lietuviško žodžio „rūkas“.

Vertingos istorinės informacijos apie Rukainius yra 1880–1902 m. Lenkijoje išleistame žinyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ [22]. Apie Rukainius savo kelionių knygoje „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“ yra rašęs garsus XIX a. poetas Vladislavas Sirokomlė (Władysław Syrokomla) [16]. Informacijos apie Rukainių ir jų apylinkių istoriją galima rasti Miroslavo Gajevskio (Mirosław Gajewski) knygoje „Nasze podwileńskie ojczyzny“ [17], Algimanto Semaškos leidiniuose „Lietuvos keliais“ [15], „Kelionės iš Vilniaus“ (Vilnius, 2005) „Po Lietuvą“ (Vilnius, 2002) bei Bronio Kviklio enciklopedinio leidinio „Mūsų Lietuva“ II tome [6]. Apie Rukainius rašoma ir 2012 m. išleistose Juzefo Šostakovskio knygose „Wilno i okolice. Przewodnik literacki“ [26] ir „Sladami pamięci“ [27]. 
Naujausios informacijos apie Rukainius lietuvių, baltarusių ir lenkų kalbomis pateikiama Alinos Balčiūnienės ir Ašmenos F. Bahuševičiaus kraštotyros muziejaus (Baltarusija) 2013 m. išleistoje knygoje „Ašmenos aukštumos istoriniais keliais = Гістарычнымi шляхамi па Ашмянскім узвышшы = Drogami historii po Wyżynie Oszmiańskiej“ [2]. Knyga iliustruota šiuolaikinėmis objektų nuotraukomis. Pridedamas Ašmenos aukštumoje esančių lankytinų vietų žemėlapis. Pateikiamas leidinių bibliografinis sąrašas. Apie Rukainius ir jo apylinkes rašoma ir Aurelijos Arlauskienės, Lucijos Jurgelevič ir Ramunės Šmigelskytės-Stukienės 2014 m. išleistoje knygoje „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“ [1]. 2014 m. Nemėžio kaimo bendruomenės išleistame Žygimanto Jasiulionio ir Evaldo Černiausko nuotraukų albume „Skrydis virš Ašmenos aukštumos siūloma pamatyti, greta kitų vietovių, ir Rukainius bei jų apylinkes iš paukščio skrydžio. Leidinyje lietuvių ir lenkų kalbomis trumpai aprašomi šių vietovių ypatumai [5].

Rukainių dvaras labai senas. Padavimai pasakoja, kad pirmąją bažnyčią ten pastatęs Vytautas Didysis. Istoriškai yra žinoma, kad 1435 m. Žygimantas Kęstutis Rukainių dvarą atidavė Vilniaus arkidiakonui [21, 22].

XVIII a. prie Rukainių parapijos veikė mokykla, kurioje 1796–1798 metais mokėsi 20 mokinių. 1830 m. Rukainių dvare buvo bravoras ir vandens malūnas [7, 22, 24].

Apie tai, kad Rukainių apylinkėse gyventa nuo senų laikų, liudija šalia kaimo esantis Mūrininkų piliakalnis ir pilkapynai [11, 20].

Rukainiai nuo seno garsėja kalėdojimo ir Užgavėnių papročiais [2].

Rukainiuose klebonavo ir mirė žymus LDK veikėjas, Lietuvos referentas, garsiosios Paulavo respublikos (Šalčininkų r.) įkūrėjas, Vilniaus kanauninkas, rašytojas, prelatas Povilas Ksaveras Bžostovskis (Paweł Ksawery Brzostowski) (1739–1827). Kunigas yra palaidotas Rukainių kapinėse [1, p. 15–17, 14].

Iš kartos į kartą perduodami pasakojimai, kaip caro žandarai šalia Rukainių esančiame Kryžkelio kaime, prie pakelės smuklės suėmė vieną iš 1831 m. sukilimo vadų Lietuvoje Simoną Konarskį, kurį 1839 m. Vilniuje sušaudė [26, p. 32–33].

1997 m. pavasarį Rukainiuose lankėsi tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas.

Dabartinė Rukainių Šv. Mykolo bažnyčia pastatyta 1823 m. Tai akmenų mūro stačiakampio plano dviejų bokštų, turintis baroko stiliaus bruožų pastatas [8, 10, 14]. Bažnyčioje yra trys paminklinės skulptūros: „Nazarietis“ (XIX a.), „Nuplaktas Kristus“ (XIX a.), „Nukryžiuotasis“ (XX a.) [9].

2014 m. lapkričio 17-ąją Rukainiuse, ant bažnyčios išorinės sienos, atidengta ir pašventinta bažnyčios  fundatoriui kun. Povilui Ksaverui Bžostovskiui skirta atminimo lenta. Lentą pagamino Rukainių gyventija Elžbieta Jankovska-Bortkevič. Tai pirmas jos pagamintas akmeninis bareljefas. Ant lentos yra užrašas lenkų ir lietuvių kalbomis: „1824–1827 metais šioje bažnyčioje sielovados tarnystę atliko pralatas, Pavlovo respublikos netoli Turgelių įkurėjas, Povilas Ksaveras Bžostovskis. 1739–1827. Dėkingi tautiečiai“ [19].

1999 metais, Krikščionybės 2000-tųjų metų jubiliejui įamžinti, Rukainių centre pastatyta Jėzaus Kristaus skulptūra (skulpt. Edvard Podberiozkin). Aplink ją pasodinta 12 sidabrinių eglučių, simbolizuojančių 12 apaštalų [6].

Rukainių seniūnijos gyventojus aptarnauja net 4 viešosios bibliotekos: Bareikiškių, Rukainių, Senasalio ir Savičiūnų. Rukainių kaimo biblioteka įkurta 1949 metais. Fondas sudaro 5552 egz. spaudinių, iš kurių per 30 – kraštotyros. Kraštotyros kartotekoje sukaupta apie 100 aprašų. Bibliotekoje vartotojams įrengtos 4 kompiuterizuotos darbo vietos.

Literatūra ir šaltiniai

1. Arlauskienė, Aurelija.Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika: [daug rašoma ir apie Rukainius] / [Aurelija Arlauskienė, Lucija Jurgelevič, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė]. – [Vilnius], 2014. – 263, [1] p.: iliustr.
2. Bakulo, Helena.Sveikino vieni kitus ir dainavo kalėdines giesmes : [apie kalėdojimo papročius Rukainiuose (Vilniaus r.)]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2004, saus. 8-14, p. 1, 3.
3. Balčiūnas, Jonas. Akmenės – Mūrininkų pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 302.
4. Balčiūnienė, AlinaRukainiai. – Iliustr. – Gretut. tekstas liet., lenk., rus.   // Ašmenos aukštumos istoriniais keliais = Гістарычнымi шляхамi па Ашмянскім узвышшы = Drogami historii po Wyżynie Oszmiańskiej / [teksto autoriai Alina Balčiūnienė, Ašmenos F. Bahuševičiaus kraštotyros muziejaus kolektyvas]. – Vilnius, 2013. – P. 78-88.
5. Jasiulionis, Žygimantas. Skrydis virš Ašmenos aukštumos = Nad Wyzyną Oszmianską: fotoalbumas: [apie Rukainius ir apylinkes, p. 2, 4, 6-13]  / Žygimantas Jasiulionis, Evaldas Černiauskas. – Vilnius, 2014. – 112 p. Iliustr.
6. Jėzaus Kristaus skulptūra Rukainiuose = Figura Jezusa Chrystusa w Rukojniach. -Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas. = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 102.
7. Kviklys, Bronius. Rukainiai. – Iliustr. // Kviklys Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1 p. 202-203.
8. Kviklys, Bronius. Rukainiai. Švč. Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčia : [apie bažnyčios istoriją ir architektūrą]. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 5: Vilniaus arkivyskupija. D. 2 : Vilniaus provincijos bažnyčios, p. 290-293.
9. Latonas, Stasys. Rukainių bažnyčios skulptūros // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1998. – T. 2: Rytų Lietuva, p. 331.
10. Misius, Kazys. Rukainiai. // Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas / Misius Kazys, Šinkūnas Romualdas. – Vilnius, 1993. – P. 576.
11. Mūrininkai, Rukainių seniūnija: [apie Mūrininkų piliakalnį]. – Iliustr. – Bibliogr. str. gale // Lietuvos piliakalniai. – Vilnius, 2005. – T. 3, p. 374-375.
12. Rukainių seniūnija. – Iliustr. // Kviečiame į Vilniaus rajoną = Zapraszamy do rejonu Wileńskiego = Welcome to Vilnius Region. – Vilnius, 1998. – P. 51-52.
13. Rukainių seniūnija. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga : Pažintis su Lietuva. – Vilnius, 2000. – T.2 : Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 228-229.
14. Rukainių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia = Kościół pw. św. Michała Archanioła w Rukojniach. – Iliustr. // Vilniaus rajono sakralinis paveldas. = Sakralne dziedzictwo rejonu wileńskiego. – Vilnius, 2009. – P. 65-68.
15. Semaška, Algimantas. Rukainiai // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais : Turisto žinynas. -Vilnius, 2008. – P. 631.
16. Sirokomlė, Vladislovas. Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą: [apie Rukainius p. 113 -115]. – Vilnius, 1989. – 166, [2] p. – Bibliogr. išnašose: p. 5-26.
17. Vaitkevičius, Vykintas. Rukainių s-ja: Kreivoji pieva. – Iliustr. // Vaitkevičius, Vykintas. Senosios Lietuvos šventvietė : Aukštaitija. – Vilnius, 2006. – P. 91.
18. Vilniaus r. sav. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį  Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-24]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
19. Vorobej, Teresa. Rukainių valstiečiai – žmonijos bičiuliui: [Rukainiuose atidengta ir pašventinta atminimo lenta, skirta kunigui Povilui Ksaverui Bžostovskiui]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2014, lapkr. 27 – gruod. 3, p. 1, 9.
20. Zabiela, Gintautas. Mūrininkų piliakalnis ir pilkapynai // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2009. – T. 15, p. 604.
21. Gajewski, Mirosław. Z dziejów miasteczka Rukojnie. – Iliustr. // Gajewski, Mirosław. Nasze podwileńskie ojczyzny. – Wilno, 2002. – P. 144-152.                                              
22. Jackiewicz, Mieczysław. Rukainiai // Jackiewicz, Mieczysław. Litwa : Podróż sentymentalna. – Warszawa, 2006. – P. 122-123.
23. Paczkowska, Czesława. Gmina Rukojnie. – Iliustr. // Rejon wileński : zarys społeczno –  krajoznawczy. – Vilnius, 2005. – P. 90-93.
24. Przychodzień, Zygmunt. Rukojnie / Zygmunt Przychodzień, Krzysztof Bielski // Atrakcje architektoniczne na turystycznych szlakach Wileńszczyzny. – Warszawa, 1999. – P. 41-42.
25. Rukojnie (Rukainiai) // Wileńska encyklopedia. 1939-2005 / opracował Mieczysław Jackiewicz. – Warszawa, 2007. – P. 513-514.
26.  Szostakowski, Józef. Rukojnie (Rukainiai) // Szostakowski, Józef. Wilno i okolice. Przewodnik literacki. – Iliustr. – Vilnius, 2012. – P. 82.
27. Szostakowski, Józef. Sladami pamięci. – Vilnius, 2012, p. 68-70.   

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2015