Širvintos. – Vilnius, 2000. Knygos viršelis

Pagrindinis šaltinis besidomintiems Širvintų istorija yra plačios apimties kraštotyros  monografija „Širvintos“ (iš serijos „Lietuvos valsčiai“). Knyga skirta Lietuvos  tūkstantmečiui, Širvintų 525 m. jubiliejui bei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo  dešimtmečiui paminėti. Keletas šios knygos publikacijų skirta ir Širvintų istorijai.  Apžvelgiama Širvintų miesto ir valsčiaus istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų.  Leidinyje pateikiami istorikų ir kraštotyrininkų straipsniai. G. Zabiela ir A. Baliulis rašo apie Širvintas senovės laikais. Duomenų apie XVIII-XIX a. laikotarpį pateikiama J. Lebionkos ir K. Misiaus straipsniuose. Apie 1920 m. prie Širvintų vykusios  kautynės už laisvę ir nepriklausomybę nagrinėjamos S. Buchavecko straipsnyje. V.  Alekna rašo apie bažnyčios istoriją, sovietinės okupacijos metus ir kt [3, 7].

Istoriniuose šaltiniuose Širvintos minimos XIV a. pabaigoje. 1475 m. Šalkaučiznos dvaro savininkė Kotryna Agnieška Astikaitė ir Bagdonas Jurevičius pastatė pirmą medinę Romos katalikų bažnyčią [5, 10]. Augti Širvintų miestelis pradėjo XIX a., Vilniaus-Ukmergės kelią pertvarkius į pašto traktą (nuo 1879 m. Širvintose buvo ir pašto stotis) [9].

Vienas ryškiausių Širvintų miesto istorijos momentų – 1920 m. Širvintų-Giedraičių kautynės, dar vadinamos Giedraičių-Širvintų mūšiu. Nepriklausomybės kovų metu prie Širvintų-Giedraičių Lietuvos kariuomenė laimėjo mūšį su lenkais, privertė juos nutraukti puolimą ir pasitraukti į anksčiau užimtas pozicijas. Širvintų-Giedraičių kautynės sustabdė lenkų generolo L. Želigovskio veržimąsį į Lietuvos gilumą, išsaugojo Lietuvos Nepriklausomybę [1, 2, 4]. Apie mūšius prie Širvintų yra dalyvių atsiminimų [6, 7, 11]. Tačiau ir po pergalės širvintiškių vargai nepasibaigė: vietovė su apylinkėmis atsidūrė neutralioje zonoje, kuri buvo panaikinta 1923 m. ir Širvintos atiteko Lietuvai [5].

Sunkūs Širvintoms buvo okupacijos metai Antrojo pasaulinio karo metu. Vokiečiai išžudė žydus, bolševikai ištrėmė ar nužudė daugelį širvintiškių. Ypač sukrėtė pirmieji trėmimai 1941 m. Vyrai buvo atskiriami nuo šeimų, išvežami į lagerius. Niekuo stalinistams neprasikaltę žmonės buvo pasmerkiami mirčiai arba ilgiems metams pataisos darbų lageriuose [5, 7].

1950 m. Širvintos tapo rajono centru (1963 Širvintų r. panaikintas, 1965 – vėl atkurtas) [9].
2005 m. buvo iškilmingai paminėtos miesto 530-osios metinės [12].

Širvintų miesto herbas

Širvintų miesto herbe – šakotais ragais pasipuošusi briedžio galva, o kalavijas  simbolizuoja kovas su priešais. Laukinis gyvulys simbolizuoja apylinkės gamtos turtus,  seną medžioklės verslą. Pažymėtina, kad vietos gyventojai briedžius dėl kailio spalvos  vadina „Širviais“: jų pavadinimas taip pat asocijuojasi su miesto vardu. Tarp ragų  pavaizduotas kalavijas ir pusė raudono skydo rodo praeities kovas. Herbas sukurtas  1968 m., 1970 m. panaikintas. Atkuriant jį briedžio galva šiek tiek supaprastinta,  kalavijo rankena nuspalvinta auksu (1968 m. herbe visas kalavijas baltas). Lietuvos Respublikos Prezidentas Širvintų herbą patvirtino 1997 m. spalio 30 d. [8].

Svarbiausi miesto istoriniai įvykiai atsispindi viešosios bibliotekos ir kultūros centro renginiuose. Širvintose vyksta tradicinės Miesto, Derliaus šventės, respublikinės ristūnų žirgų varžybos [10].

Literatūra ir šaltiniai

1. Ališauskas, Kazys. Širvintos: [apie miesto istoriją, garsias Širvintų kautynes 1920 m.]. – Iliustr., schem. – Bibliogr.: 2 pavad. – Parašas: K. Alš. // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass), 1964. – T. 30, p. 17-19.
2. Germanavičiūtė, Reda. Kovos dėl nepriklausomybės Širvintų ir Giedraičių apylinkėse. – Bibliogr. išnašose // Karo archyvas. – Vilnius, 1992. – T. 13, p. 162-186.
3. Išleistos knygos: Širvintos. Versmė [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2008-12-06]. Prieiga per internetą: <http://www.versme.lt/sirvintos.htm>.
4. Jankauskas, Vidmantas. Giedraičių mūšis, Giedraičių-Širvintų mūšis, Širvintų-Giedraičių mūšis. – Iliustr., žml. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 6, p. 635-636.
5. Kviklys, Bronius. Širvintos: [iš miesto istorijos]. – Iliustr. // Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Boston (Mass), 1965. – T. 2, p. 534-537.
6. Ruseckas, Petras. Širvintos: [apie 1920 m. Širvintų kautynes] //Savanorių žygiai: nepriklausomybės karų atsiminimai. – Vilnius, 1991. – T. 1, p. 48-51.
7. Širvintos. – Vilnius, 2000. – 768, [6] p.: iliustr., faks., gaid., žml.
8. Širvintos. – Iliustr. // Lietuvos heraldika. – Vilnius, 1998. – [D. 1], p. 111-112.
9. Širvintos. – Iliustr. // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 411-412.
10. Širvintų miestas. Širvintų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2006 [žiūrėta 2008-12-06]. Prieiga per internetą: <http://www.sirvintos.lt/index.php?id=1008>.
11. Valius, Leonardas. Kovos dėl Širvintų: [atsiminimai apie 1920 m. Širvintų kautynes] // Savanorių žygiai: nepriklausomybės karų atsiminimai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 97-98.
12. Zacharevičienė, Dana. Širvintoms – 530 metų. – Iliustr. // Voruta. – 2005, birž. 4, p. 8.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2008

Širvintos. – Vilnius, 2000. Knygos viršelis

Manoma, kad gyvenvietė dabartinių Širvintų vietoje atsirado dar vykstant lietuvių kovoms su ordinais. Tai patvirtina 1475 m. statyta bažnyčia, liudijanti, kad jau tada Širvintose buvo nemažai gyventojų. Miestui pradžią davė dvaras, buvęs dešiniajame Širvintos upelio krante. Manoma, kad jau XVI a. dabartinių Širvintų vietoje buvusios dvi gyvenvietės. Nors ir būdamos prie vieno svarbiausių feodalinės Lietuvos prekybos traktų, o 1746–1757 m. įgijusios turgaus ir prekymečių privilegijas, Širvintos iki XVIII a. pab. palyginti menkai augo ir nesusijungė į vientisą gyvenvietę. Tai įvyko tik XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje. Taigi originali miesto raida nulėmė išskirtinį jo ilgį: XX a. viduryje Širvintos buvo ilgiausias miestas tarp mažųjų miestų, nutisęs palei vieną gatvę daugiau nei per tris kilometrus. Prie tos gatvės buvo išsidėstę beveik visi miesto pastatai. Dar kiek pastatų būta ties bažnyčia ir prie turgaus aikštės.

Miestas yra linijinio plano, išsidėstęs Širvintos upelio vingiuose. Išlikusiuose 1917–1918 m. vokiečių karininko, dailininko L. Heilmano piešiniuose miestas vaizduojamas gana tapybiškas. Čia matyti seni namai, Širvintų bažnyčia [2, 3].

Dabartinė Širvintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia (Vilniaus g. 110) pastatyta 1860 metais. Manoma, kad ją projektavo architektas Tomas Tišeckis. Bažnyčia turi klasicizmo ir baroko bruožų, stačiakampio plano, su 2 bokštais ir aukštu frontonu tarp jų. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais, skliautuotas. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais [7, 10]. Ji įtraukta į LR kultūros vertybių registrą [9]. Pirmoji medinė katalikų bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta 1475 metais „Kotrynos, Agnieškos ir Bagdonės Astikaičių“ [5]. Vėliau, 1674 m. Mikalojus Žaba pastatė naują, mūrinę bažnyčią [1]. Bažnyčioje yra išlikęs respublikinės reikšmės dailės paminklas – Jono Zenkevičiaus paveikslas „Šventoji Filomena“ [4].

Spaudoje paskelbtais duomenimis, 1897 m. Širvintose, be katalikų bažnyčios, buvo 3 žydų maldos namai (sinagogos). 1903 m. Širvintose buvo pradėta statyti mūrinė stačiatikių cerkvė, bet informaciniuose leidiniuose, gubernijos atmintinėse iki 1915 m. Širvintų cerkvė neminima. Širvintose stačiatikių tikybos gyventojų nebuvo, išskyrus kareivius ir kelis valdininkus, todėl manoma, kad tai buvo kariuomenės pulko cerkvė [6].

Širvintos labiau pradėjo augti nuo 1950 m., kai tapo rajono centru. Po Antrojo pasaulinio karo Širvintų mieste pastatyti ryšių skyrius (1961 m.), buitinio aptarnavimo kombinatas (1962-1964 m.), universalinė parduotuvė su restoranu (1962 m.), vaikų darželis-lopšelis (1966 m.), viešbutis (1968 m.), duonos kombinatas (1969 m.), 2 nauji gyvenamųjų namų kvartalai, Tarybų rūmai (1969 m.) [7]. Dabar šiame restauruotame pastate – Širvintų rajono savivaldybė.

2015 m. nuspręsta siekti stiprinti Širvintų, kaip aktyvaus, atviro ir sportiško miesto pozicijas. Širvintų sporto kompleksas – startas sportiškiausiam Lietuvos miestui. 2017 m., įgyvendinant projektą „Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadiono modernizavimas“, įrengtas naujas, tarptautinius standartus atitinkantis futbolo stadionas. 2017 m. prie Širvintų tvenkinio įkurtas vandenlenčių parkas. 2017 m. Širvintose duris atvėrė kooperatyvo „Grybai LT“ ekologiško maisto fabrikas.

2019 m. rugsėjį atidarytas rekonstruotas Širvintų jaunimo sodas. Tais pačiais metais baigtos pėsčiųjų tilto per Širvintos tvenkinį statybos. Širvintų paplūdimyje šalia jau veikiančio vandens slidžių parko buvo įrengti vandens batutai.

2019 m. Kovo 11-osios išvakarėse Širvintose atidarytas Kazimiero Simonavičiaus universiteto įsteigtas Tarptautinis vaikų universitetas „Alfa“. Jame vyksta technologijų ir inovacijų, finansinio raštingumo, dronų valdymo, tarpkultūrinės komunikacijos, išmaniųjų įrenginių technologijų, 2D ir 3D dizaino užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės.

Siekiant įprasminti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir pasidžiaugti naująja Širvintų krašto karta, Širvintų mieste, palei Plento gatvę, 2018 m. rugsėjį buvo pradėtas sodinti Šimtmečio parkas.

2020 m. liepos 23 d., minint 545-ąjį miesto įkūrimo jubiliejų, atverta rekonstruota centrinė miesto aikštė. Sutvarkyta „Briedžių tako“ teritorija. 2020 m., prabėgus 5 metams po pirmųjų „Briedžių tako“ skulptūrų pastatymo, pasitinkant miesto gimtadienį, sutvarkyta visa medžio skulptūrų parko teritorija. Įrengtas informacinis stendas, kuriame – ne tik pagrindinė informacija apie Širvintas, bet ir miesto įkūrimo legendos, lietuviškų pasakų garso įrašai [8].

Literatūra ir šaltiniai

1. Alekna, Viktoras. Širvintų bažnyčia. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose. // Širvintos. – Vilnius, 2000, p. 120-126.
2. Miškinis, Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės = The Lithuanian urban heritage and its values. – Vilnius, 2005. – T. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai = Cities and towns of the Eastern Lithuania. – Kn. 2, p. 663-667.
3. Miškinis, Algimantas. Širvintos ties paskutiniųjų amžių slenksčiu: [apie Širvintų urbanistikos raidą XIX a. pab.- XX a. pr.]. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 1978, Nr. 1, p. 30-31.
4. Nevčesauskienė, Nijolė. Širvintų bažnyčios dailės kūriniai. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų lietuva, p. 302-304.
5. Širvintai: [apie bažnyčios įkūrimą ] // Drėma, Vladas. LDK miestai ir miesteliai. – Vilnius, 2006. – P. 698.
6. Širvintos. – Vilnius, 2000, p. 56.
7. Širvintos. – Iliustr. // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1971. – T. 3, p. 412.
8. Širvintų miestas. – Iliustr. // Širvintų rajonas = Širvintos district. – Kaunas, [2017]. – p.10-21.
9. Širvintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2021-08-02]. Prieiga per internetą: <https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
10. Širvintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia. Vikipedija: laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2008-12-06]. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0irvint%C5%B3_%C5%A0v._arkangelo_Mykolo_ba%C5%BEny%C4%8Dia>.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2008; 2021

(Apie architektūros objektus žr. sk. „Urbanistika ir architektūra“).

Širvintų kraštas = Širvintos region: aplankykite ir pažinkite mus. – Kaunas, 2005. Knygos viršelis

Širvintos: naujų galimybių kraštas. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

Turistinio vadovo apie Širvintas nėra išleista. Sovietmečiu buvo išleistas turistams skirtas Jadvygos Kisieliauskienės leidinukas „Širvintų rajonas“ (V., 1982), kuriame rašoma ir apie rajono  centrą. Širvintų rajono savivaldybė turistams išleidusi knygeles: „Širvintų kraštas = Širvintos region: atvykite, pažinkite, sugrįžkite” (Ukmergė, 2014), „Širvintų krašto turizmo vadovas” (Širvintos, 2015) ir kt. Išleisti leidiniai  „Širvintų kraštas = Širvintos region: aplankykite ir pažinkite mus” (Kaunas, 2005),„Širvintos: naujų galimybių kraštas“, lankstukas „Laukiame Jūsų  Širvintų krašte“. Juose pateikiama informacijos ir apie Širvintas.
2005 m. išleistas lietuvių ir anglų kalbomis, spalvotomis  nuotraukomis iliustruotas Širvintų krašto ir miesto turistinis  žemėlapis „Keliaukime po Širvintų kraštą [Kartografija] = Travelling around Širvintos region” (Vilnius, 2005). Visus Širvintų rajono savivaldybės išleistus leidinius apie  Širvintų rajoną ir miestą galima rasti Širvintų savivaldybės  tinklalapyje [6].
Naujausios turistinės informacijos apie Širvintas yra leidiniuose,  skirtuose keliaujantiems po Lietuvą [9, 10, 14].

Širvintų mieste nėra daug lankytinų objektų.

Nuo 1990 m. veikia Lauryno Gucevičiaus vidurinės mokyklos (dabar gimnazijos) istorijos muziejus. Čia eksponuojama medžiaga apie mokyklos vadovus, mokytojus, mokyklos auklėtinių veiklą, mokyklos pasiekimus, įvairi medžiaga apie L. Gucevičių. Muziejuje vyksta pamokos, papildomo ugdymo renginiai, priimamos ekskursijos [2].

Prie užtvenktos Širvintos upės suformuotoje aikštėje stovi 1981 m. pastatyta skulptūra „Širvinta“ (skulptorius V. Ketvirtis). Skulptūroje pavaizduota grakšti mergina, tarsi kylanti iš upės juostos [10, 11].

2003 m. miesto centre pastatytos kelios šiuolaikinių lietuvių skulptorių akmeninės skulptūros  [4, 9]:
„Eocenas“ (skulpt. Kazys Venclovas, Širvintos, skvere prie tvenkinio, šalia Vilniaus g. 60 namo),
„Kaip kulka“ (skulpt. Kazys Venclovas, Širvintos, skvere prie tvenkinio, šalia Vilniaus g. 60 namo),
„Krėsliukas“ (skulpt. Arvydas Ališanka, Širvintos, skvere prie tvenkinio, šalia Vilniaus g. 60 namo),
„Korys“ (skulpt. Gediminas Piekuras, Širvintos, I. Šeiniaus g. 4, prie Širvintų savivaldybės kultūros centro),
„Legenda“, (skulpt. Kęstutis Musteikis, Širvintos, skvere prie tvenkinio, šalia Vilniaus g. 60 namo),
„Paukščiukas“ (skulpt. Kazys Venclovas, Širvintos, skvere prie tvenkinio, šalia Vilniaus g. 60 namo),
„Saugi vieta“ (skulpt. Arvydas Ališanka, Širvintos, I. Šeiniaus g. 4, prie Širvintų savivaldybės kultūros centro),
„Siela“ (skulpt. Kęstutis Musteikis, Širvintos, I. Šeiniaus g. 4, prie Širvintų r. savivaldybės kultūros centro).

Lietuvos karių paminklas (stovi skvere prie Širvintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios). Paminklo autorius – skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis). Tai yra 1927 m. pastatyto, tarp 1952 ir 1955 m. nugriauto, paminklo kopija. 1991 m. ją pastatė skulptorius Robertas Antinis (jaunesnysis). Suklupusi motina, prilaikanti mirštantį sūnų, stovi ant stačiakampio postamento, kurio priekinėje plokštumoje yra kryžius, skydo su Vyčio kryžiumi ir kalaviju reljefai. Plokštumose įrašai: „Žuvusiems ties Širvintais / karžygiams 1919-1922“ (p. v. pusėje), „Dėkingi /tautiečiai / 1927.VIII.15“ (š. r. pusėje), „Pastatytas 1927 m. / Skulptorius R. Antinis“/ Sunaikintas 1954 m./ Atstatytas 1991 m./ Skulptorius R. Antinis (sūnus).“ [1, 7, 13].

Šalia Lietuvos karių paminklo stovi skulptūra 1940-1953 m. Širvintų rajono aukoms atminti. Ši medinė skulptūra, įamžinusi Marijos Sopulingosios kančią, pastatyta 1991 m. (jos autorius Ipolitas Užkurnys) [3].

Širvintų mieste, Nepriklausomybės aikštėje pastatytas ąžuolinis Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio stogastulpis [8].

2013 m. liepos 20 d., Širvintose, prie namo Taikos g. 10, buvo atidengta memorialinė lenta, skirta kunigui, teologui, poetui, Biblijos iš graikų kalbos vertėjui, pamokslininkui,Vyčio Kryžiaus Riterio ordininkui Česlovui Kavaliauskui atminti.

Širvintose yra dvejos kapinės – senosios ir naujosios kapinės. Senųjų kapinių š. dalyje, prie pat akmenų mūro tvoros – Lietuvos karių ir partizanų kapai. Palaidotieji žuvo 1920 m. kovose su lenkais [5, 12].

Literatūra ir šaltiniai

1. Indriulaitis, Aleksandras. Lietuvos karių paminklas: Širvintos. – Iliustr. – Bibliogr.: 1 pavad. // Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1, p. 304.
2. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vidurinės mokyklos istorijos muziejus. Lietuvos muziejai [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2008-12-08]. Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/Sirvintos/guceviciaus_mokyklos_muziejus.htm>.
3. Liktoravičius, Steponas. Išeik, skausme!: [apie Ipolito Užkurnio skulptūros Motina-Sopulingoji atidengimą Širvintose]. – Iliustr. // Širvinta. – 1991, birž. 22, p. 1-2.
4. Ludavičienė, Jurgita. Skulptorių „brigada“ Širvintose: [apie akmenines skulptūras ir jų autorius]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. – 2003, rugp. 22, p. 15.
5. Milius, Vacys. Širvintiškių kapinės. – Iliustr. // Širvintos. – Vilnius, 2000, p. 498-500.
6. Mūsų leidiniai. Širvintų rajono savivaldybė. [interaktyvus]. 2006-2008 [žiūrėta 2008-12-08]. Prieiga per internetą: <http://www.sirvintos.lt/index.php?id=957>.
7. Paliulis, Girdas. Lietuvos karių paminklas: Širvintos, Vilniaus g. / Paliulis, Girdas, Žilinskas, Eugenijus. – Iliustr. // Nukentėję paminklai. – Vilnius, 1994, P. 173-175.
8. Paliulis, Girdas. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio stogastulpis: Širvintos: Nepriklausomybės a. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 301.
9. Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais: turisto žinynas: miestai ir rajonai – jų pažintinis lobynas: 1030 lankytinų vietovių aprašymai nuo seniausių laikų iki naujausių žinių. – 5-asis papild ir atnauj. leid. – Vilnius, [2008], p. 490.
10. Semaška, Algimantas. Širvintos. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Po Lietuvą: knyga visiems norintiems geriau pažinti gimtąjį kraštą. – Vilnius, [2002]. – P. 531-532.
11. Širvintos. – Iliustr. // Kelionių vadovas po Lietuvą amžių sandūroje: lankytinos vietos dešimtyje Lietuvos apskričių. – Vilnius, [1999], p. 432-433.
12. Vasiliauskas, Zenonas. Lietuvos karių ir partizanų kapai: Širvintos. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 302.
13. Zaremba, Vytautas. Paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę / Zaremba, Vytautas, Mulevičienė, Dalia  // Širvintos. – Vilnius, 2000. – P. 400-403.
14. Širvintos. – Iliustr., žml. // Litwa piękna nieznajoma. – Vilnius, 2005. – P. 58-59.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2008

Naraškevičius, Petras. Alksniai prie Širvintos. – Vilnius, 1990. Knygos viršelis

Yra sukurta Širvintoms skirtų eilėraščių [1, 5-6].

Rašytojas Petras Naraškevičius (g. 1940 Trakų k., Širvintų r.) apybraižų  rinktinėje „Alksniai prie Širvintos“ daug dėmesio skiria Širvintų miesto ir  rajono žmonėms, kasdieniniam jų darbui [5]. Šiuo leidiniu tęsiamas meninės  publicistikos knygų ciklas „Mano gimtinė“.

Yra užrašyti Stanislovo Dačkos atsiminimai apie Širvintų miestelį prieš Antrąjį  pasaulinį karą, pirmaisiais sovietinės okupacijos metais (kultūrinį gyvenimą,  inteligentus, veikusią žemės ūkio mokyklą) [2].

Apie mokytojavimą Širvintų progimnazijoje 1927 m. atsiminimus parašė Juozas  Eidukevičius (1904–1997) [3]. Jis gimė Ožkasvilių kaime (Šunskų vls.).  Mokykloje organizuodavo mokinių vaidinimus. Rašė pjeses, eilėraščius, apybraižas. Jo 4 veiksmų pjesė „Ant tėvynės aukuro“ išspausdinta žurnale „Pavasaris“. Paliko daug atsiminimų. Išleista prisiminimų knyga „Praeities atsiminimai“ (1998).

Literatūra ir šaltiniai

1. Babickas, Petras. Atgijimas: [eilėraštis Širvintų-Giedraičių mūšiui] // Lietuvos istorija poezijoje. – Kaunas, 1997. – P. 190-191.
2. Dačka, Stanislovas. Širvintų miestelis prieš Antrąjį pasaulinį karą ir pirmaisiais okupacijos metais: (Atsiminimai) // Širvintos. – Vilnius, 2000. – P. 303-308.
3. Eidukevičius, Juozas. Apie savo gyvenimą ir darbą Širvintose (Fragmentas iš knygos „Praeities atsiminimai“) // Širvintos. – Vilnius, 2000 – P. 249-254.
4. Naraškevičius, Petras. Alksniai prie Širvintos. – Vilnius, 1990. – 202 p. [2], [16] iliustr. lap. – (Mano gimtinė).
5. Naraškevičius, Petras. „Mūs lygumų krašte…“: [eilėraštis apie Širvintas] // Naraškevičius, Petras. Plaukimas Širvinta iš vakardienos: reportažas. – [Alytus], 2006. – P.  73-74.
6. Šeinius, Irvis. Daina Širvintose: [eilėraštis] // Šeinius, Irvis. Lietuviška išmintis: eilėraščiai. – Klaipėda, 1997. – P. 28.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2008

Ivaškevičienė, Genovaitė. Savivaldybės viešosios bibliotekos tinklo modelis: Širvintų rajono pavyzdžiu. – Vilnius, 1996. Knygos viršelis

Širvintų biblioteka buvo įkurta 1937 m. kovo 15 d. (1936 m. vyriausybei priėmus  bibliotekos įstatymą). Pirmuoju bibliotekininku Širvintose buvo paskirtas Povilas  Valeika [2]. 2007 m. biblioteka atšventė 70 metų jubiliejų [3]. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-55 Širvintų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas rašytojo Igno Šeiniaus vardas ir nuo šiol ji vadinsis: Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka [5].

Informacijos apie Širvintų savivaldybės viešąją biblioteką, skyrius, paslaugas,  renginius, filialus, filialų istoriją galima rasti Širvintų rajono savivaldybės  tinklalapyje [4].

Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka yra išleidusi Genovaitės Ivaškevičienės parengtą metodinį leidinį „Savivaldybės viešosios  bibliotekos tinklo modelis: Širvintų rajono pavyzdžiu“, kuriame išanalizuoti pagrindiniai savivaldybės viešosios bibliotekos tinklo organizavimo  kriterijai. Teorinėms nuostatoms pritaikyti praktikoje pasirinktas Širvintų rajonas. Leidinio tikslas padėti viešųjų bibliotekų metodininkams, kurie analizuoja savųjų  rajonų bibliotekų būklę. Leidinyje galima rasti Širvintų rajono savivaldybės  viešosios bibliotekos tinklo žemėlapį, filialų aptarnaujamus mikrorajonų  žemėlapius [1].

Širvintų viešosios bibliotekos kraštotyros fondą sudaro daugiau kaip 250 egz. spaudinių. Kraštotyros kartotekos apimtis – 21 500 kortelių, filialuose – 32 000 kortelių. Sukurta 3 521 elektroninių įrašų. Širvintų rajono savivaldybės viešoji biblioteka įsikūrusi I. Šeiniaus g. 4. Čia galima gauti kraštotyros informacijos apie Širvintų miestą ir visą rajoną.

Literatūra ir šaltiniai

1. Ivaškevičienė, Genovaitė. Savivaldybės viešosios bibliotekos tinklo modelis: Širvintų rajono pavyzdžiu. – Vilnius, 1996. – 63 p.: žml.
2. Mažuolienė, Sigita. Širvintų bibliotekos istorija. – Iliustr. // Širvintos. – Vilnius, 2000. – P. 343-353.
3. Mažuolienė, Sigita. Viešosios bibliotekos  70-metis // Tarp knygų. – 2007, Nr. 7/8, p. 37-38.
4. Širvintų r. savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2012-01-09]. Prieiga per internetą: <http://sirvintuvb.lt/>.
5. Trumpickaitė, Ugnė. 80-mečio proga viešajai bibliotekai nuostabi dovana – Igno Šeiniaus vardas. – Iliustr. // Širvintų kraštas. – 2017, bal. 29, p. 7.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2008; 2017