Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 561

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Gyvenimo datos:1918 03 06 - 1957 11 29
Gimimo vieta: Niū Britenas (New Britain) (JAV)
Veikla:pokario pasipriešinimo sovietinei okupacijai vadovas, Pietų Dzūkijos partizanų apygardos vadas, karininkas, pedagogas
Pagerbimas: Paminklas (Vilniaus rajonas, Nemenčinės miesto seniūnija)
Ramanauskas-Vanagas, Adolfas. Daugel krito sūnų... : partizanų gretose. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

Ramanauskas-Vanagas, Adolfas. Daugel krito sūnų… : partizanų gretose. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir apsigyveno Bielėnuose (Rudaminos vlsč.). Šeimoje, be Adolfo, buvo sesuo Aldona ir brolis Albinas. Tėvai buvo išprusę ir iš paskutiniųjų rėmė gerai besimokantį Adolfą. 1936 m. A. Ramanauskas baigė Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją, vėliau – Klaipėdos pedagoginį institutą. Mokytojauti nepradėjo, perėjo į Kauno karo mokyklą ir baigė mokslus su paskutine, penkioliktąja, šios mokyklos karininkų laida. 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai tapo partizanu. Pasirinko Vanago slapyvardį. Iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1945 m. vasarą paskirtas Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu, 1946 m. – Merkio rinktinės vadu. 1947 m. rudenį perėmė vadovavimą Dainavos apygardai, o 1948 m. išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1949 m. A. Ramanauskas-Vanagas buvo paskirtas LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 m. pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu. Jam buvo suteiktas partizanų pulkininko laipsnis. A.Ramanauskas-Vanagas buvo vienas iš nelegalios partizanų spaudos organizatorių, leidėjų ir redaktorių. Išleido keletą numerių laikraštėlio „Trečias skambutis“. 1945–1952 m. Dainavos apygardos laikraščio „Laisvės varpas“ leidėjas ir redaktorius. 1946–1947 m. redagavo ir Merkio rinktinės partizanų štabo laikraštį „Mylėk Tėvynę“. Nuo 1952 m. pabaigos, nutrūkus ryšiams su vyriausiąja vadovybe, gyveno nelegaliai, slapstėsi su šeima, žmona Birute ir dukrele Aukse. Šeima turėjo fiktyvius dokumentus ir apsistodavo pas patikimus žmones. 1956 m. A. Ramanauskas-Vanagas su žmona Birute Mažeikaite buvo išduoti, suimti Kaune ir iš karto išvežti į LTSR KGB kalėjimą Vilniuje. Žmona B. Mažeikaitė buvo nuteista 8 metams laisvės atėmimo. 1957 m. rugsėjo 24-25 d. Vilniuje posėdžiavęs LTSR Aukščiausias skyrė A. Ramanauskui mirties bausmę. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 d. Vilniuje. Ilga laiką partizano palaidojimo vieta buvo nežinoma [7]. Po beveik dešimtmetį trukusių paieškų 2018 m. vasarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai pranešė, kad Vilniaus Našlaičių kapinėse (tai yra nebeveikiančios kapinės Vilniuje, Antakalnyje, tarp Antakalnio kapinių ir Šilo gatvės) rasti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus. 2018 m. 7 d. įvyko valstybinės partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės. Jis buvo palaidotas Antakalnio kapinėse. Lietuvos trispalve apdengtą laisvės kovotojo karstą į amžinojo poilsio vietą atlydėjo šalies vadovai, kariai ir tūkstančiai žmonių.

Generolas Adolfas Ramanauskas Vanagas tautos ir valstybės atmintyje. – Kaunas, 2007.  Knygos viršelis. Viršelyje – paminklas Nemenčinėje

Generolas Adolfas Ramanauskas Vanagas tautos ir valstybės atmintyje. – Kaunas, 2007.  Knygos viršelis. Viršelyje – paminklas Nemenčinėje

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę A. Ramanausko-Vanago nuopelnai buvo deramai įvertinti. 1997 m. jam suteiktas Kario savanorio statusas, 1998 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu – dimisijos brigados generolo laipsnis. Taip pat buvo įteisinti dar 1949 m. ir 1950 m. Lietuvos partizanų aukščiausiosios vadovybės apdovanojimai – 2-ojo ir 1-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiai su kardais: 1998 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu A. Ramanauskui-Vanagui suteiktas 2-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas, o 1999 m. vasario 2 d. dekretu – 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas [2].

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. Lietuvoje buvo išleisti A. Ramanausko atsiminimai „Daugel krito sūnų…“. Vėliau (1992, 1999, 2007) buvo išleisti pakartotiniai ir papildyti šios knygos leidimai [7]. Atsiminimai parašyti remiantis A. Ramanausko, kaip partizanų vado, rašytais kovinių operacijų ir veiksmų dienoraščiais. Memuarai apima beveik trejų metų laikotarpį (nuo 1942 pavasario iki 1946 m. pabaigos) ir pagal metus padalyti į tris dalis. Daugiausia pasakojama apie įvykius, kuriuos pačiam teko patirti [7]. Pasak literatūrologo Vytauto Kubiliaus, ši knyga „tai memorialas, pastatytas iš žodžių kritusiems kovos draugams. Tai autentiškas istorijos dokumentas, užfiksavęs daugybę lietuvių pasipriešinimo epopėjos įvykių […]. Kartu tai ir literatūrinis tekstas, vienas ryškiausių lietuvių memuarinės literatūros tekstų“ [2, p. 230]. Įžanginį straipsnį parašė ir Asmenvardžių rodyklę sudarė Algis Kašėta. Knygos išleidimu pasirūpino partizano duktė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Knygoje yra jos parengtas straipsnis „Tėvą prisiminus“.

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas = Partisan commander general. – Kaunas, 2007. Knygos viršelis

Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas = Partisan commander general. – Kaunas, 2007. Knygos viršelis

Viena pirmųjų Lietuvos partizanų vado, brigados generolo A. Ramanausko-Vanago biografijų yra parašyta žymaus Lietuvos rezistento, lietuvių išeivių mokslininko, sociologo Kajetono Juliaus Čeginsko (1927–2011). Jo darbas „Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas“ (Lampertheim, 1993) pirmiausia skelbtas išeivijoje, vėliau išleistas fotografuotinis leidimas Lietuvoje [1]. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 2000 m., išleista A. Ramanausko biografija, parašyta partizano dukters Auksės Ramanauskaitės-Skokauskienės ir žymiojo partizanų vado vardu pavadintos Alytaus vidurinės mokyklos direktoriaus Algimanto Alyčio Čeplinsko [5]. Vėliau dukters pastangomis buvo išleisti du nuotraukų albumai [4, 6]. 2007 m. pasirodė Auksės Ramanauskaitės-Skokauskienės sudarytas memorialinis leidinys „Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas tautos ir valstybės atmintyje“ [2]. Į šią knygą sudėti jau laisvoje Lietuvoje parašyti straipsniai, spausdinti periodikoje, atsiminimai, jubiliejinės kalbos ir kt., pateikiama daug iliustracijų. Apie A. Ramanauską rašoma leidiniuose „Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953“ (T. 6, Vilnius, 2006), „Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai“ (Vilnius, 2008, T. 2), Broniaus Kašelionio knygoje „Dainavos partizanai“ (Vilnius, 1999), Rimutės Morozovienės „Asmenybės istorijos pamokose“ (Vilnius, 2000), leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (T. 19, Vilnius, 2011) ir kt., taip pat periodikoje. 

Matas Svajūnas yra sukūręs kovotojui už Lietuvos laisvę skirtą poemą „Sušaudyti likimai“ [8].

1999 m. kovo 9 d. Nemenčinėje (Vilniaus r.) įsikūrusiam Lietuvos kariuomenės karių kovinio rengimo centrui buvo suteiktas partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko vardas [2, p. 195]. 2006 m. lapkričio 24 d., minint Lietuvos kariuomenės 88-ąsias ir šio centro 15-ąsias metines, šios įstaigos kieme (Nemenčinė, Kalno g. 27) buvo iškilmingai atidengtas paminklas žymiam lietuvių rezistencinės kovos vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (skulpt. Tadas Gutauskas) [2, p. 189-194; 3].

A. Ramanausko-Vanago pavardė iškalta skulptūroje „Vienybės medis“ (skulpt. Tadas Gutauskas), kurioje minima 100 iškiliausių visų laikų Lietuvos asmenybių. Skulptūra pastatyta 2009 m., minint Lietuvos tūkstantmetį, Vilniaus Vingio parke.

2007 m. A. Ramanauskui suteiktas Alytaus miesto ir Lazdijų rajono garbės piliečio vardas. 1994 m. Alytaus mokyklai (nuo 2010 m. – gimnazija) buvo suteiktas Adolfo Ramanausko-Vanago vardas. Nuo tų metų kovo 6–ąją, Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo dieną, mokykloje švenčiama Mokyklos diena. Gimnazijos kraštotyros muziejaus vienas kambarys yra paskirtas Adolfui Ramanauskui-Vanagui pagerbti. Čia yra A. Ramanausko biustas, sukurtas skulptoriaus Stanislovo Kuzmos. Merkinėje (Varėnos r.) pastatytas paminklinis koplytstulpis A. Ramanauskui-Vanagui (skulpt. Albertas Belevičius) [2].

 Literatūra ir šaltiniai

1. Čeginskas, Kajetonas Julius. Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas : [iš Lietuvos laisvės kovų istorijos] – 2-oji fotogr. laida, papild. 1956 m. spalio 15 d. LTSR MVD visiškai slapto akto vertimais į liet. ir anglų k. – Kaunas, 2008 – 29, [3] p.: portr. – Dalis gretut. teksto liet., angl. – Orig. išl.: Lampertheim, 1993. – Bibliogr. nuor.: p. 24-26.
2. Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas tautos ir valstybės atmintyje. – Kaunas, 2007. – 317, [1] p., [24] iliustr. lap.: faks., portr.
3. Nemenčinėje atidengtas paminklas partizanų generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui // Lietuvos aidas. – 2006, lapkr. 25, priedas „Naujausios žinios“, p. 2.
4. Partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas = Partisan commander general Adolfas Ramanauskas-Vanagas: [albumas / sudarytoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ; į anglų kalbą išvertė Teresė Aleknavičiūtė]. – Kaunas, 2007. – 95, [1] p.: faks., portr.
5. Ramanauskaitė-Skokauskienė, Auksė. Adolfas Ramanauskas-Vanagas: [1918 03 06-1957 11 29] / Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Algimantas Alytis Čeplinskas. – Alytus, 2000. – 46, [1] p.: iliustr.
6. Ramanauskaitė-Skokauskienė, Auksė. Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas : [albumas]. – Vilnius, 2008. – 119, [1] p.: iliustr., faks., portr.
7. Ramanauskas, Adolfas. Daugel krito sūnų…: partizanų gretose / Adolfas Ramanauskas-Vanagas. – 2-asis leid. – Vilnius, 2007. – 586, [2] p., [16] iliustr. lap.: iliustr.
8. Svajūnas, Matas. Sušaudyti likimai: poema apie Adolfą Ramanauską-Vanagą, Lietuvos partizanų vadą, brigados generolą. – Lazdijai, 2010. – 173, [1] p., [6] iliustr. lap. – Bibliogr.: p. 172 (10 pavad.).

 Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2012