Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 554

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Antanas Rimvydas Čaplinskas

Gyvenimo datos:1939 03 28 - 2011 12 13
Gimimo vieta:Kalvarija (Marijampolės r.)
Veikla: inžinierius energetikas, istorikas
Nominacijos: Apdovanojimas Šv. Kristoforo statulėle (2008)
Antanas Rimvydas Čaplinskas. Nuotr. iš kn.: Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus istorija: legendos ir tikrovė. – Vilnius, 2010.

Antanas Rimvydas Čaplinskas. Nuotr. iš kn.: Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus istorija: legendos ir tikrovė. – Vilnius, 2010.

Gimė Sūduvoje, bet tėvai buvo kilę iš Žemaitijos. Baigė Vilniaus politechnikumą, tuometinio Vilniaus inžinerinio statybos instituto inžinerijos studijas. Dirbo Klaipėdoje, Biržuose.
Nuo 1962 m. gyveno Vilniuje. Buvo Vilniaus miesto Sąjūdžio pirmosios tarybos narys. 1990–1995 m. dirbo Vilniaus miesto taryboje (1993–1994 m. – tarybos pirmininko pavaduotojas, 1994–1995 m. – tarybos pirmininkas). Vadovavo komisijai, kuri per 15 metų Vilniuje grąžino ir įtvirtino apie 400 senųjų miesto vietovardžių, teikė naujus gatvių pavadinimus. Nuo 1998 m. buvo Vilniaus etninės kultūros centro vyriausiasis leidybos koordinatorius [1-2]. Mirė Vilniuje 2011 m. gruodžio 13 dieną.

Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus istorija: legendos ir tikrovė. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis

Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus istorija: legendos ir tikrovė. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis

Daugelį metų archyvuose tyrinėjęs Vilniaus istoriją, A. R. Čaplinskas išleido unikalią vietovardžių knygą „Vilniaus gatvės. Istorija, vardynas, žemėlapiai“ (lietuvių-anglų k.) (Vilnius, 2000), trilogiją iš serijos ,,Vilniaus gatvių istorija“: „Šv. Jono, Dominikonų, Trakų gatvės“ (Vilnius, 1998, 2008)„Valdovų kelias. Rūdninkų gatvė“ (Vilnius, 2001), „Valdovų kelias. Didžioji gatvė“ (Vilnius, 2002), „Valdovų kelias. Pilies gatvė“ (Vilnius, 2005) [2]. Išleista didelės apimties, gausiai iliustruota A. R. Čaplinsko knyga „Vilniaus istorija: legendos ir tikrovė“ (Vilnius, 2010), taip pat „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ (Vilnius, 2011).

2008 m. Rimvydas Antanas Čaplinkas buvo apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle už nuopelnus kultūrai, atgaivintas Vilniaus gatvių ir ten gyvenusių žmonių istorijas [4].

„Juk istorijoje svarbiausia  visuma, panoraminis dingusio laikmečio žmonių gyvenimo vaizdas. Nors daug rašau apie gatves ir pastatus, iš tikrųjų namai man tėra butaforija, kurios fone viena po kitos vykdavo įdomiausios žmogiškosios dramos„, – pokalbyje su žurnaliste sakė Vilniaus gatvių istorijos tyrėjas [1].
„Vilnius […] yra unikalus. Visų pirma jis unikalus tuo, kad visi didieji Europos miestai, ypač sostinės, buvo kažkiek internacionalinės,  bet niekur nebuvo taip, kaip Vilniuje, kurį europiečiai ne veltui vadino Babilonu. Čia klestėjo ir prekyba, ir amatai,  pynėsi religijos ir tautybės. Tačiau ne visi  atvykėliai galėdavo  tapti miestiečiais  pirmiausiai jie turėdavo įrodyti, kuo galėtų būti naudingi miestui. Įdomu, kad atvykėlio kilmės vieta figūravo  tik iki priesaikos davimo, o po to jis tapdavo, pavyzdžiui, kokiu Vilniaus staliumi ar pirkliu, o jo kilmės vieta nebūdavo minima“, – yra sakęs A. R. Čaplinskas [5].

2011 m. spalį A. R. Čaplinskas  padovanojo  Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai vertingą dovaną – paties surinktą ekslibrisų  kolekciją, kurioje yra apie 4000 įvairiomis technikomis sukurtų Lietuvos ir užsienio menininkų ekslibrisų. Jų rinkinį papildo pačių dailininkų kurti mažo tiražo ekslibrisų parodų katalogai. Be ekslibrisų kolekcininkas padovanojo šiai bibliotekai daugiau kaip 500 knygų ir kitų leidinių. Iš jų per 200 pavadinimų, kurių iki šiol Vrublevskių biblioteka neturėjo (žr. adresu).

A. R. Čaplinskas, kaip Vilniaus etninės kultūros centro darbuotojas, minimas leidinyje „Kas yra kas Lietuvoje, 2009“ (Kaunas, 2009), apie jį rašoma knygoje „Dalia Kutraitė kalbina…: žvaigždžių karai tęsiasi: [televizijos žurnalistės pokalbiai su žinomais Lietuvos žmonėmis]“ [3], periodikoje, yra informacijos internete. Kultūros veikėjo dovanota kolekcija Vrublevskių bibliotekai išsamiai aprašyta tęstiniame leidinyje Knygotyra“ (T. 58 (2012), p. 264-265). 

Literatūra ir šaltiniai

1. Baltrušaitytė, Renata. Miesto istorinės panoramos žinovas. – Iliustr. // Veidas. – 2008, Nr. 34 (rugpj. 25), p. 58-59.
2. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Energetiką A. R. Čaplinską visiems laikams paviliojo istorija: [pokalbis su knygų apie Vilnių autoriumi A. R. Čaplinsku / užrašė] Audronė Jablonskienė // Respublika. – 2003, vas. 14, p. 19.
3. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. „Kad nepradėtų girgždėti smegenys nuo nuobodoko gyvenimo, įlindau į archyvus“: [pokalbis su Vilniaus tyrinėtoju] / kalbėjosi Dalia Kutraitė. – Portr. // Kutraitė, Dalia. Dalia Kutraitė kalbina…: žvaigždžių karai tęsiasi: [televizijos žurnalistės pokalbiai su žinomais Lietuvos žmonėmis]. – Vilnius, 2015. – P. 75-86.
4. Šv. Kristoforo statulėlės – už meilę miestui. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2008, gruod. 19, priedas ,,Sostinė“, p. 3.
5. Zailskaitė, Deimantė. Jam nėra nežinomų Vilniaus gatvių. – Iliustr. // Respublika. – 2011, birž. 11, priedas ,,Julius“ / ,,Brigita“, p. 4.

Parengė: Aušra Asauskienė, 2009; Nijolė Sisaitė, 2018 (VAVB)