Juzef Obrembski (Józef Obrembski)

Juzef Obremski. Nuotr. Iš kn.: Szynkowski, Tadeusz. To wszystko Ojczyzna : sześć wieków kościoła i parafii Mejszagoła. – Vilnius, 1999, p. 106.

Juzef Obremski. Nuotr. Iš kn.: Szynkowski, Tadeusz. To wszystko Ojczyzna : sześć wieków kościoła i parafii Mejszagoła. – Vilnius, 1999, p. 106.

1926 m. baigęs Ostraf Mazovecki gimnaziją,  persikėlė  gyventi į Vilnių, kur įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Po metų (1927 m.) perėjo studijuoti į Stepono Batoro universiteto Teologijos fakultetą, kurį 1932 m. baigė. Tais pačiais metais birželio mėnesį buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas dirbti į Turgelius (dab. Šalčininkų r.). Dirbdamas Turgelių parapijoje (iki 1950 m.), rūpinosi ne tik dvasiniu parapijiečių  gyvenimu, taip pat pagyvenusiais kunigais, besislapstančiais nuo bolševikų. Daug parapijiečių išgelbėjo nuo tremties [2]. Vokiečių okupacijos metu išgelbėjo keletą kaimų nuo visiško sunaikinimo, aprūpindavo belaisvius maistu.
Ilgą laiką gestapas rinko informaciją apie kunigą J. Obrembskį, jo bendradarbiavimą su Armija Krajova bei kitą antifašistinę veiklą. Kai atvyko  išvežti kunigą į Panerius, visi Turgelių parapijos žmonės puolė jo ginti: krisdavo vokiečiams po kojomis, maldaudami  paleisti. Vietiniai AK vyrai buvo pasiruošę jėga išlaisvinti J. Obrembskį, bet jis to daryti neleido, bijodamas, kad Pirčiupių likimas neištiktų ir Turgelių [7]. Du kartus gestapininkai buvo atvykę išvežti į Panerius ir nužudyti kunigą, ir abu kartus jį išgelbėjo vokiečių karininkas  Eibergas. Jis,  rizikuodamas gyvybe, įtikindavo vokiečių karininkus paleisti kunigą, laiduodamas už jį. Pokario metais J. Obrembski rūpinosi iš Sibiro sugrįžusiais kunigais. 1950 m. klebonas Obrembski buvo paskirtas dirbti į Maišiagalos (dab. Vilniaus r.) parapiją, kur tapo vicedekanu, nuo 1981 m. – monsinjoru [6]. Ilgą laiką monsinjoras buvo Maišiagalos parapijos Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios kunigas emeritas. 2009 m kovo 19 d. buvo šventiškai pažymėtas monsinjoro 103-jų metų jubiliejus [4]. Mirė 2011 m. birželio 7 dieną Maišiagaloje, eidamas 105 metus. Buvo palaidotas Maišiagalos bažnyčios šventoriuje.

Už aktyvų ganytojo darbą Juzef Obrembski buvo apdovanotas Lenkijos prezidento ordinu „Polonia Restituta“ (1994), Auksiniu kryžiumi, „Už nuopelnus Lenkijai“ (1992) [5]. Jam – seniausiam Lietuvos lenkui – 2008 m. buvo įteikta pirmoji Lenko korta [7].

Vilniaus krašte prelatą vadino Vilnijos patriarchu.
2001 m. gruodžio 19 d. už nuopelnus Lietuvai ir Vilniaus rajonui Vilniaus rajono savivaldybės taryba suteikė kunigui prelatui Vilniaus rajono garbės piliečio vardą [10].

1996 m. išleistoje atsiminimų knygoje „Żywot jak słońce“ („Gyvenimas kaip saulė“) kunigas J. Obrembski pasakoja apie sudėtingą savo gyvenimo kelią [8].
Apie Vilniją monsinjoras yra sakęs: „Lietuva eina savo keliu, o Vilnija turi savąjį  taką.  Šiandien Vilnius priklauso Lietuvai, bet Vilnius ir Vilniaus kraštas labai skiriasi nuo likusios Lietuvos. Nors sunaikinta daug lenkiškumo, bet lenkų kultūra, lenkiška savimonė,  tautinės savigarbos jausmas dar yra“ [6, p. 120. Vertimas – teksto rengėjų].

Księga pamiątkowa na 100 rocznicę urodzin księdza prałata Józefa Obrębskiego . – Mejszagoła [i.e. Vilnius], 2006. Knygos viršelis

Księga pamiątkowa na 100 rocznicę urodzin księdza prałata Józefa Obrębskiego . – Mejszagoła [i.e. Vilnius], 2006. Knygos viršelis

2006 m., minint monsinjoro 100-ąsias gimimo metines, buvo išleistas šiai progai skirtas leidinys „Księga pamiątkowa na 100 rocznicę urodzin księdza prałata Józefa Obrębskiego“ [5]. Puošniai išleistai knygai-albumui įvadinį žodį parašė tuometinis Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Pateikiami taip pat tuometinio Seimo pirmininko  Artūro Paulausko, premjero Algirdo Brazausko, kitų politikų, taip pat  Lietuvos ir Lenkijos dvasininkų, monsinjoro parapijiečių atsiminimai  ir sveikinimai. Leidinyje daug nuotraukų iš J. Obrembskio asmeninio albumo.

Apie kunigą Juzefą Obrembskį rašoma ir Juzefo Šostakovskio (Jozef Szostakowski) knygoje „Śladami pamięci“. Šią knygą 2012 m. išleido Vilniaus rajono savivaldybė kartu su Vladislavo Sirokomlės muziejumi [12].

2013 m. Maišiagalos bažnyčios klebonijoje įsteigtas Vilniaus krašto etnografijos muziejaus filialas (Vilniaus g. 18).. Vienoje jo dalyje atkurtas šviesaus atminimo kunigo prelato butas. Čia Juzef Obrembski gyveno daugiau nei 50 metų. Ekspozicijoje yra monsinjoro asmeniniai daiktai – baldai, drabužiai, liturginės knygos, kurias skaitė [5, 7].

Klebonijos kieme iškilo bronzinis J. Obrembskio paminklas. Paminklas išlietas Lenkijoje. Jo autorius – Krokuvos politechnikos Archotekturos skyriaus dailės profesorius, skulptorius Stefan Dousa [5, 7].

2007 m. Juzefo Obrembskio vardu buvo pavadinta  Maišiagalos (Vilniaus r.) lenkų vidurinė mokykla [3].

2018 m. lapkričio 8 d., prie kun. Juzefo Obremskio muziejaus buvo iškilmingai atidengta memorialinė lenta įamžinanti Lenkijos Respublikos Prezidento Lecho Kačynskio bei Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus viešnagę Vilniaus krašto patriarcho kun. prelato Juzefo Obrembskio 100-mečio jubiliejaus proga [1].

Literatūra ir šaltiniai

1. Maišiagalos miestelyje reikšmingas įvykis – atidengta atminimo lenta ir Maišiagalos Houvalto dvaro rūmų aikštei suteiktas Prezidento Lecho Kačynskio vardas. Vilniaus rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2018-11-12]. Prieiga per internetą: <https://vrsa.lt/index.php?3425576833>.
2. Mons. Juzef Obrembski 100 metų jubiliejų šventė Maišiagaloje. – Iliustr. // Bažnyčios žinios. – 2006, Nr. 6, p. 6-8.
3. Obrembski Juzef // Kas yra kas Lietuvoje 2000. – Vilnius, 2000. –  P.  502.
4. Pačkovska, Česlava. Vardas, kuris įpareigoja: [apie kunigo Juzefo Obrembskio vardo suteikimą Maišiagalos (Vilniaus r.) lenkų vidurinei mokyklai]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2007, kovo 22-28 (Nr. 12), p. 1-2.
5. Vorobej, Teresa. „Kunigas pagal mano širdį”: kunigo prelato Juzefo Obrembskio 103-iasis gimtadienis. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2009, kovo 19-25, p. 1, 3.
6. Vorobiej, Teresa. Išsaugoti ir puoselėti tikėjimo pavelda: šviesaus atminimo kun. prelatui Juzefui Obrembskiui atminti. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2013, birželio 13-19, p.1,5.
7. Księga pamiątkowa na 100 rocznicę urodzin księdza prałata Józefa Obrębskiego . – Mejszagoła [i.e. Vilnius], 2006. – 182 p.: iliustr.
8. Mażul, Henryk. „Papież Wileńszczyzny“ ma muzeum i pomnik: minęła 2. rocznica śmierci Ks.  Prałata Józefa Obrembskiego. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 2013, Nr. 3, p. 1-3.
9. Obrębski Józef: [biografija]. – Iliustr.  //  Wileńska ecyklopedia 1939-2005. – Warszawa,  2007. – P.  416.
10. Obrębski, Juzef „Przetrwaliśmy – dzięki wierze i rodzinie”: [atsiminimai] // Los wilnianina. – Vilnius, 2002. – P. 5-11.
11. Obrębski, Juzef. Żywot jak słońce: wspomnienia księdza pralata Józefa Obrębskiego. – Vilnius, 2004. – 150. [1] p.: iliustr.
12. Paczkowska, Czesława. Sfera duchowa społeczeństwa. – Iliustr. // Rejon wileński : zarys społeczno –  krajoznawczy. – Vilnius, 2005. – P. 17-18.
13. Šostakovski Juzef. Ksiądz Józef Obrembski: Patriarcha Wileńszczyzny (1906-2011) – Iliustr. // Szostakowski, Józef. Śladami pamięci. – Vilnius, 2012. –  P. 60-63.
14. Szynkowski, Tadeusz. To wszystko ojczyzna: sześć wieków kościoła i parafini Majszagoła. Od ks.  kanonika Mikołaja do ks.  prałata Józefa. – Vilnius, 1999. – 140 p.: iliustr.
15. Tryk, Julita. Pierwszą Kartę Polaka na Litwie otrzymał ks. Prałat Józef Obrębski. –Iliustr.  // Kurier Wileński. – 2008, 13 czerwca,  p. 1, 3.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2010; 2018

Dalintis straipsniu: