„Literatūrinis Adomo Mickevičiaus salonas“ viešėjo Švenčionyse

Spalio 2-ąją Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje skambėjo Adomo Mickevičiaus žodžiai, poezija ir laiškai. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kraštotyros grupė – Linas Janulevičius, Jurga Kauzonienė, Jurgita Lazauskaitė ir Aušra Gudavičiūtė – bei kolega Algimantas Mozolis pristatė teatralizuotą literatūrinę kompoziciją „Literatūrinis Adomo Mickevičiaus salonas“. Šis susitikimas buvo skirtas „Senjorų dienoms“, tačiau į biblioteką susirinko ne tik Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) Menų pažinimo fakulteto Švenčionių fakulteto atstovai, bet ir Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos 8 B, I B ir II C klasių mokiniai, lydimi istorijos mokytojų Ramunės Skripskaitės-Li, Loretos Chaleckienės ir Vilijos Jaksebogienės.

Kaip po renginio rašė Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus bibliografė Asta Podnebesnova, „Teatralizuotoje kompozicijoje klausytojai buvo pakviesti į Adomo Mickevičiaus ir filomatų pasaulį. Skambėjo poezija, poemų ištraukos ir laiškai, pasakojantys apie jo gyvenimą, kūrybą ir filomatų veiklą. Sceninis pasakojimas leido ne tik išgirsti tekstus, bet ir pajusti Romantizmo epochos dvasią bei atmosferą. Ypač smagu buvo matyti, kaip į renginį įsitraukė jaunieji klausytojai. Moksleiviai dėmesingai klausėsi pasakojimo apie Adomo Mickevičiaus gyvenimą, atsakinėjo į klausimus, o kai kurie net tapo sceninio veiksmo dalyviais. Taip literatūra ir istorija iš vadovėlio puslapių persikėlė į gyvą pasakojimą.“

Renginio metu kompozicijos atlikėjai dar sykį įsitikino, kad romantiškasis Adomo Mickevičiaus pakilumas, jausmingumas ir įtaigumas gali būti artimas tiek jaunam, tiek vyresniam klausytojui, skaitytojui ar žiūrovui, o jo kūrybos viena iš pagrindinių temų – Tėvynės meilė – sujaudina ir suvienija visus.

Nuoširdžiai dėkojame Švenčionių bibliotekai ir jos darbuotojoms Alytei Čečiurkienei bei Astai Podenebesnovai už pakvietimą ir svetingą priėmimą! Buvo prasminga visiems drauge nusikelti į XIX amžių.

O Nemune sraunus! Kiek metų nutekėjo:
Kiek laimės ir džiaugsmų, kiek lūkesčių praėjo!

Vaikystė nuplaukė linksma dienų tėkme.

(Adomas Mickevičius „Nemunui“, vertė Justinas Marcinkevičius)

Nuotraukos Astos Podnebesnovos

Dalintis straipsniu: