Mokėsi tuometinėje Vilniaus 5-oje vidurinėje mokykloje, buvusioje Antakalnyje (dabar – Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazija Žirmūnuose). 1956 m. baigė Mokytojų institutą Naujojoje Vilnioje, 1960 m. – lenkų filologijos studijas Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Edukologijos universitetas). 1960–1980 m. dirbo mokytoja Vilniuje ir Vilniaus krašto mokyklose. Dėstė Vilniaus tarybiniame ūkyje-technikume Baltojoje Vokėje. 1980–1991 m. vadovavo lenkų literatūros padaliniui „Draugystės“ knygyne Vilniuje [2, 3, 4].
A. M. Klimaševska yra aktyvi Lietuvos lenkų organizacijų veikėja. 1990 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Visuomeninę Rasų kapinių draugiją („Społeczny Komitet Opieki nad Starą Rossą“). A. M. Klimaševska yra šios draugijos pirmininkė. Draugijos nariai tvarko ir prižiūri apleistus kapus, renka lėšas kapinių tvarkymui, renovuoja paminklus, stato naujus. Bendradarbiauja su skautais, Vilniaus lenkų mokyklomis, prieš Vėlines organizuoja žvakučių rinkimo „Padovanok Rasų kapinėms šviesą“ akcijas. Draugija rūpinasi lenkų atminimo įamžinimu ir kitose Vilniaus kapinėse, tarp jų Bernardinų ir Antakalnio, organizuoja istorijos pamokas kapinėse [6]. 2015 m. A. Klimaševska surinko medžiagą ir sudarė knygą apie Rasų kapinių draugiją „Społeczny Komitet Opieki nad Starą Rossą“ (liet. „Senųjų Rasų kapinių priežiūros visuomeninis komitetas”).
2014 m. Visuomeninė Rasų kapinių draugija apdovanota prestižine Aleksandro Geištoro (Gieysztor) premija. 2015 m. A. M. Klimaševskai buvo skirtas Lenkijos Respublikos Senato maršalkos Mečyslavo Gembarovičiaus (Mieczysław Gębarowicz) apdovanojimas bei suteiktas garbingas titulas „Lenkijos Respublikos paveldo saugotojas“. A. M. Klimaševska yra gavusi nominaciją „Polak roku 2015″ („Metų lenkas 2015“). 2017 m. lapkričio 16 dieną, minint Tarptautinę tolerancijos dieną, A. M. Klimaševska buvo apdovanota Aukso Garbės ženklu ,,Už nuopelnus“. Šis apdovanojimas teikiamas asmenims už svarų indėlį ir nuopelnus vienijant daugiatautę Lietuvą [6].
2016 m. už ilgametį rūpestį Vilniaus paveldu apdovanota Šv. Kristoforo statulėle [1, 5].
„Apdovanojimas Šv. Kristoforo man yra pats svarbiausias – aš esu vilnietė, čia praėjo visas mano gyvenimas… Labai džiaugiuosi, kad jaunimas taip pat įsitraukė į šią [kapų tvarkymo] veiklą ir tikiuosi, kad šis apdovanojimas paskatins gyventojus suprasti, kad šiam, seniausiam nekropoliui, reikia pagalbos“ [Vertimas – biogramos rengėjos] – dėkodama už apdovanojimą sakė A. M. Klimaševska (žr. adresu).
A. M. Klimaševska yra sena vilnietė. Ji gimė ir augo dabar vadinamuose Žirmūnuose, dabartinės Žalgirio (tarpukariu – Chelmska) gatvės mediniame name, apsuptame medžių ir gėlių. Prisimindama vaikystę ji pasakojo, kad į 5-ją vidurinę mokyklą Antakalnyje eidavo pėsčiomis arba į kitą Neries pusę ją perkeldavo valtele už tam tikrą mokestį. Dabar buvusi pedagogė irgi gyvena Žirmūnuose, daugiabučiame blokiniame name [2].
Apie A. Klimaševską rašoma enciklopedijose lenkų kalba „Wileńska encyklopedia 1939–2005“ [4], „Polak w świecie: leksykon Polonii i Polaków za granicą“ (Varšuva, 2001). Biografiją rasime knygoje „Społeczny Komitet Opieki nad Starą Rossą“ [3]. Daug informacijos yra Visuomeninės Rasų kapinių draugijos svetainėje [6], lenkiškoje spaudoje.
Literatūra ir šaltiniai
1. Kuolys, Darius. Statulėlės – tyliai kuriantiems vilniečiams: [pokalbis su Šv. Kristoforo statulėlių apdovanojimo komiteto vadovu D. Kuoliu / kalbėjosi] Arūnas Dumalakas. – Iliustr. // Sostinė. – 2016, gruod. 17, p. 5.
2. Jotkiałło, Halina. Alicja: [apie A. M. Klimaševskos gyvenimą Vilniuje]. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 2006, nr 2, p. 30-33.
3. Alicja Maria Klimaszewska. – Portr. // Społeczny Komitet Opieki nad Starą Rossą. – Wilno, 2015. – P. 20-21.
4. Klimaszewska Alicja Maria // Wileńska encyklopedia 1939–2005. – Warszawa, 2007. – P. 262.
5. Alicja Klimaszewska laureatką nagrody św. Krzysztofa. – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2016, 16 grudnia, p. 2.
6. Społeczny Komitet Opieki nad Starą Rossą [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2017-11-27]. Prieiga per internetą: <http://www.rossa.lt/>.
Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2017