Halina Kobeckaitė. Nuotr. iš kn.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 10, p. 326.
Halina Kobeckaitė 1946 m. mokėsi Trakuose, 1946–1948 m. – Mažeikiuose, 1948–1955 m. Šiauliuose, 1955–1956 m. – Panevėžyje, 1956–1957 m. – Vilniuje. Šiame mieste ji baigė Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 1957–1962 m. H. Kobeckaitė studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete, 1962–1963 m. Taškento universitete studijavo uzbekų filologiją. Po studijų – 1964–1967 m. – Kauno medicinos institute dėstė estetiką, 1967–1970 m. buvo Maskvos universiteto aspirantė. 1971–1989 m. H. Kobeckaitė dėstė estetiką ir filosofiją Vilniaus inžineriniame statybos institute, 1976 m. tapo docente, nuo 1990 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 1988–1990 m. buvo Sąjūdžio Seimo, Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos narė, 1988–1994 m. Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė. 1989–1994 m. ėjo Tautybių departamento generalinės direktorės pareigas, 1992–1994 m. buvo Lietuvos–Turkijos draugijos prezidentė. 1994–1997 m. dr. H. Kobeckaitė ėjo nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės pareigas Estijoje, 1997–2004 m. – Turkijoje, 2001–2004 m. – Azerbaidžane ir Uzbekistane. 2004–2007 m. H. Kobeckaitė buvo Prezidento Valdo Adamkaus patarėja užsienio politikos klausimais. 2007–2011 m. ėjo nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės pareigas Suomijoje [2, 4, 5].
Daug dėmesio H. Kobeckaitė skiria karaimikos tyrimams – yra išleidusi ne vieną leidinį šia tema. 1997 m. buvo išleista H. Kobeckaitės knyga „Lietuvos karaimai“, kuri supažindina su karaimų istorija, religija, kultūra ir tradicijomis. 2011 m. išleistos karaimų kalbos mokymosi priemonės „Lietuviški–karaimiški–rusiški pasikalbėjimai“, „Lenkų–karaimų–lietuvių pasikalbėjimai“. Tais pačiais metais pasirodė knyga „Lietuvos karaimų istorijos apybraiža“ rusų kalba. Apie karaimų šventoves kenesas H. Kobeckaitė parašė knygą „Lietuvos karaimų šventovės – kenesos“ (2019), kuri išleista penkiomis kalbomis – lietuvių, rusų, lenkų, anglų, vokiečių. 2020 m. pasirodė leidinys „Karaims in Lithuania“ anglų kalba. 2022 m. išleistas H. Kobeckaitės straipsnių rinkinys „Karaimų istorijos pėdomis“ [4]. Šioje knygoje pateikti 2011–2022 m. Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė“ publikuoti straipsniai karaimikos tema. Taip pat H. Kobeckaitė išleido knygą „Prie Lietuvos tautinės politikos ištakų, 1988–1994“ (2022), kurioje apžvelgiamas Lietuvos tautinės politikos kūrimasis [2, 4].
H. Kobeckaitė sudarė arba buvo viena iš įvairių leidinių sudarytojų: „Kipčiakų tiurkų orientas Lietuvoje“ (1994), „Religinės bendruomenės“ (2009), „Menas ir estetinis auklėjimas“ (1989), „Hadži Seraja Chanas Šapšalas pasišventęs tautai ir mokslui“ (2011) ir kt. Kartu su dukterimi dr. Karina Firkavičiūte H. Kobeckaitė parengė Simono Firkovičiaus kūrybos rinktinę „Buvo tokia diena…“ (2015). Šioje knygoje publikuoti karaimų dvasininko, rašytojo eilėraščiai karaimų ir lietuvių kalbomis, jo paties rusų, lenkų ir lietuvių poetų kūrinių vertimai į karaimų kalbą, raudos, pjesės, publicistiniai tekstai.
Dar viena svarbi H. Kobeckaitės veiklos sritis yra knygų vertimas iš tiurkų, lenkų ir rusų kalbų, tarp kurių: Jusifo Samedoglu „Bausmės diena“, Reşat Nuri Güntekin „Čiauškutė“, Tirkišas Džumageldijevas „Dašrabatas, mano tvirtovė“, Tomasz Orłowski „Diplomatinis protokolas“, Chamidas Guliamas „Nemirtingumas“, Odilas Jokubovas „Sąžinė“ ir kt. Taip pat H. Kobeckaitė ir K. Firkavičiūtė į karaimų kalbą išvertė Antoine de Saint-Exupery knygą „Mažasis princas“, kuri buvo išleista 2018 m. Vokietijoje [2, 4, 5].
H. Kobeckaitės straipsniai karaimikos, kultūros, vertimo, estetikos, tautinių mažumų padėties Lietuvoje temomis publikuoti Trakų rajono ir respublikinėje spaudoje, įvairiuose leidiniuose [4]. Juozo Vercinkevičiaus knygoje „Kur dunkso Trakų pilys“ (2010) publikuotas H. Kobeckaitės interviu, kuriame ji pasakoja apie Lietuvos karaimus. Dar vienas interviu apie karaimiką išspausdintas J. Vercinkevičiaus knygoje „Mūsų Trakų žemė“ (2017). Trakų viešosios bibliotekos knygoje „80 žingsnių iki šiandien“ publikuotas Halinos Kobeckaitės tekstas apie bibliotekas jos gyvenime.
H. Kobeckaitės veikla įvertinta apdovanojimais: 1997 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, 2000 m. – Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2003 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, 2004 m. – LR URM medaliu „Už nuopelnus LR diplomatinėje tarnyboje“, 2017 m. – Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės didžiuoju garbės ženklu „Už nuopelnus“ ir kt. [2, 4].
2016 m. už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei ir Trakų kraštui Halinai Kobeckaitei suteiktas Trakų rajono garbės pilietės vardas [1, 3].
Apie gimtuosius Trakus Halina Kobeckaitė yra sakiusi: „Man Trakai – gražiausia vieta pasaulyje. Ir net per rimčiausią posėdį Strasbūre ar Helsinkyje užsimerkusi visada matydavau prieš akis Trakų ežerus ir pilį“ [4, p. 256].
Apie H. Kobeckaitę rašoma leidiniuose „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ [5], „Kas yra kas Lietuvoje“ (2000), „Kas yra kas Vilniaus apskrityje“ (2003), Benjamino Kondrato leidinyje „Kūrėjų pėdsakais“ (2020), knygoje „Karaimas buvau – karaimas tebesu“ [2].
Šaltiniai ir literatūra
1. Ambasadorei daktarei Halinai Kobeckaitei suteiktas Garbės piliečio vardas. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2016, birž. 10, p. 2.
2. Karaj ėdim, karaj barmyn = Karaimas buvau, karaimas tebesu. – Vilnius, 2022. – 406, [1] p.: iliustr., portr.
3. Kobeckaitė, Halina. Ambasadorė dr. Halina Kobeckaitė – Trakų rajono savivaldybės Garbės pilietė: [pokalbis su ambasadore, mokslų daktare Halina Kobeckaite] / [kalbėjosi] Jolanta Zakarevičiūtė, Juozas Vercinkevičius. – Iliustr. // Trakų žemė. – 2016, birž. 10, p. 1, 7.
4. Kobeckaitė, Halina. Karaimų istorijos pėdomis. – Trakai, 2022. – 591, [1] p.: iliustr., faks., portr.
5. Šlekys, Jonas. Halina Kobeckaitė // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 10, p. 326; Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/halina-kobeckaite/>.
Parengė: Regina Rancevienė (Trakų SVB), 2023