1939–1942 m. mokėsi Vilniaus Žygimanto Augusto gimnazijoje. Buvo neramūs vokiečių okupacijos metai, todėl Henrikas, gyvendamas pas gimines netoli Maišiagalos Leoniškių kaime, mokėsi savarankiškai. Jis buvo labai darbštus ir ambicingas. Dirbo privačiai pas šeimininką netoli Maišiagalos. Po darbo užsiimdavo šeimininko vaikų ugdymu. Henriko sesuo Helena Komarnicka, šiuo metu gyvenantį Lenkijoje, prisimena, kad jis ištisas valandas sėdėdavo prie vadovėlių ir ruošėsi laikyti egzaminus. Turėjo puikią atmintį ir entuziazmą mokytis. Išmoko lietuvių, rusų, vokiečių ir esperanto kalbas, taip pat mokėsi anglų. Henrikas buvo puikios fizinės formos, atsipalaiduodavo užsiimdamas gimnastika. Svajojo apie laisvą tėvynę, dalyvavo Armijos Krajovos veikloje. Deja, 1944 metai buvo paskutiniai jo biografijoje. Ankstyvą liepos 5 dienos rytą Henrikas Krupo buvo žiauriai nužudytas hitlerininkų. Drama įvyko Maišiagalos mokykloje, kur tuo metu buvo įsikūrusi gestapo būstinė. Įtariamą dalyvavimu sabotaže prieš okupantus, diversinį ryšių nutraukimą, pagalbą AK vokiečiai keliolika valandų kankino vaikiną, o paskui išvedė į mokyklos kiemą ir motinos ir sesers akivaizdoje sušaudė. Maišiagalos kaimo gyventojai gerai pažinojo Henriką, nes jis, mokėdamas vokiečių kalbą, ne kartą rašydavo prašymus arba kitaip jiems pagelbėdavo. Jie padėjo išlydėti vaikiną į paskutinę kelionę – į šalia Maišiagalos esančias kapines [4].
Apie Henriką Kupo rašoma Jolantos Adamskos, Stefano Matusevičiaus (Matusewicz), Liudviko Świdos knygoje „Miejsca bitew i mogiły żołnierzy Okręgu Wileńskiego Armii Krajowej“ [1], elektroniniame leidinyje „Katalog Polskich Miejsc Pamięci Narodowej na Litwie: cmentarze wojskowe, groby żołnierskie, pomniki, upamiętnienia“ [3]. Yra straipsnių periodikoje, internete.
2002 m. į Vilniaus rajono Maišiagalos vidurinės mokyklos (dab. kun. Juzefo Obrembskio gimnazija) sieną buvo įmūryta ir pašventinta memorialinė lenta su užrašu lenkų kalba: „W tym miejscu 5 lipca 1944 roku w wieku 18 lat został rozstrzelany przez oddział Wehrmachtu uczeń gimnazjum im. Zygmunta Augusta w Wilnie, uczestnik ruchu oporu w szeregach Armii Krajowej Henryk Kuppo. Rodacy“ (liet. „Šioje vietoje 1944 m. liepos 5 d. Vermachto skyrius sušaudė 18-metį Vilniaus Žygimanto Augusto gimnazijos moksleivį, pasipriešinimo judėjimo Armijos Krajovos gretose dalyvį Henriką Kuppo. Tautiečiai“) [5].
Henriko Kupo vardą pasirinko Maišiagalos mergaičių harcerių (skaučių) komanda [2].
Literatūra ir šaltiniai
1. Adamska, Jolanta. Miejsca bitew i mogiły żołnierzy Okręgu Wileńskiego Armii Krajowej: [apie Henriką Kuppo, p. 65] / Jolanta Adamska, Stefan Matusewicz, Ludwik Świda. – Bydgoszcz, 1996. – 100 p.: iliustr.
2. Czernigowsk, Dorota. 11 MDH „Delta“ im. Henryka Kuppo: [apie Maišiagalos Henriko Kuppo mergaičių harcerių (skaučių) komandą]. – Iliustr. // Kurier Wilenski. – 2013, 14 lutego, p. 12.
3. Groby żołnierzy AK. Tablica ku czci Henryka Kuppo. – Iliustr. // Katalog Polskich Miejsc Pamięci Narodowej na Litwie: cmentarze wojskowe, groby żołnierskie, pomniki, upamiętnienia. Ambasada RP w Wilnie, Wilno, 2017, p. 81-82] [interaktyvus] 2018 [žiūrėta 2018-11-13]. Prieiga per internetą: <https://www.msz.gov.pl/resource/069694e1-cce5-4341-b392-5283bc313ad1:JCR>.
4. Tomaszun, Waleria. Krwawe ślady wojennej pożogi: [apie žuvusį 18-metį Armijos Krajovos karį Henriką Kupo, kurio vardas yra iškaltas atminimo lentoje, kabančioje ant Maišiagalos mokyklos sienos]. – Iliustr. // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2007, 1-7 lutego, priedas „Rota“, p. 1- 2.
5. Worobiej, Teresa. Iskierka polskości rozniecona w płomień: [ant Maišiagalos mokyklos sienos atidengta ir pašventinta atminimo lenta, skirta žuvusiam 18-mečiui Armijos Krajovos kariui Henrikui Kupo įamžinti] // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2003, 27 listop. – 3 grud.; Prieiga per internetą: <http://www.tygodnik.lt/200348/ng1.html>.
Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2019