1959 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1958–1963 m. dirbo Architektūros paminklų apsaugos inspekcijoje, 1963–1986 m. – LR Kultūros ministerijoje. Nuo 1972 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje, 1994–1996 m. buvo Paminklotvarkos katedros vedėjas, nuo 2003 m. profesorius. 1979–1986 m. – LR kultūros ministro pavaduotojas, 1995–1996 m. – LR kultūros ministerijos sekretorius. 1981–1990 m. J. R. Glemža buvo tarptautinės paminklų ir vietovių tarybos (ICOMOS) viceprezidentas, 1986–1994 m. dirbo Paminklų restauravimo institute vyriausiuoju architektu. 1995 m. buvo paskirtas Kultūros vertybių departamento direktoriumi. 2001–2003 m. – Lietuvos restauratorių sąjungos pirmininkas. 2003–2009 m. – Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas [3, 5].
J. R. Glemža parengė Medininkų pilies donžono atstatymo projektą, yra vienas Vilniaus bendrojo plano autorių [3]. J. R. Glemža parašė knygas „Lietuvos architektūros paminklai“ (1978), „Architektūros paminklai TSRS miestų struktūroje“ (1978), vadovėlį „Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas“ (2002), „Istoriniai Lietuvos architektūros paveldo interjerai: istorija, tvarkyba, vertinimas“ (2014). Jis yra leidinio „Vilniaus albumas“ redkolegijos narys. Parašė straipsnių apie paminklosaugą, paminklų restauravimą ir restauratorius (Sigitą Benjaminą Lasavicką ir kt.), yra „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ straipsnių autorius.
2005 m. J. R. Glemža apdovanotas Lietuvos architektų Garbės ženklu. 2010 m. už nuopelnus Lietuvos architektūros menui profesoriui įteiktas „Architektūros Riterio“ ordinas [5].
2019 m. paveldosaugininkas apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle už nuopelnus Vilniaus architektūriniam paveldui [2].
J. R. Glemža daugiau kaip 61 metus dirbo paveldosaugos srityje. Iš jų 22 metai paskirti paveldosaugos studijų sistemos Vilniuje kūrimui. Jo veikla yra svarus indėlis rengiant paveldosaugos specialistus. J. R. Glemžos dėka Vilniaus senamiestis buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą [5].
J. Glemžos knygoje „Istoriniai Lietuvos architektūros paveldo interjerai: istorija, tvarkyba, vertinimas“ (2014) ypač daug vietos skiriama Vilniaus architektūros paveldo objektams. Rašoma taip pat apie Vilniaus apskrityje (Švenčionių, Širvintų, Ukmergės rajonuose) esančius dvarus.
J. R. Glemža yra minimas žinyne „Kas yra kas Lietuvoje, 2015“ [3], enciklopediniuose leidiniuose „Lietuva“ [4] ir „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ [6]. Apie jį yra straipsnių specializuotuose paminklotvarkos, istorijos žurnaluose.
Yra išleistas leidinys „Jonas Rimantas Glemža: bibliografija, 1964–2014 m.“ [1]. Rodyklę parengė Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų darbuotojos Vacė Mamėnienė ir Inga Vaitekūnaitė. Įvadinį straipsnį „Jonas Rimantas Glemža – Lietuvos kultūros paveldo puoselėtojas“ parašė architektas Romanas Jaloveckas. Bibliografijoje suregistruoti vieno žymiausių Lietuvos paminklosaugininkų, architekto, ilgamečio Vilniaus dailės akademijos profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Jono Rimanto Glemžos per penkiasdešimt metų paskelbti darbai: knygos, straipsniai periodiniuose leidiniuose bei mokslinės publikacijos, pranešimai, interviu, recenzijos, pasisakymai spaudoje, recenzuoti ir redaguoti darbai (tarp jų ir disertacijos, magistro darbai), svarbiausi įgyvendinti kūrybiniai darbai. Skelbiama literatūra apie J. R. Glemžą ir jo mokslinius darbus.
Literatūra ir šaltiniai:
1. Jonas Rimantas Glemža: bibliografija, 1964–2014 m. – Vilnius, 2015. – 63 p. [1], iliustr.
2. Iškilmingai išdalyti Šv. Kristoforo apdovanojimai: [minimas ir J. R. Glemža] [interaktyvus]. 2020 [žiūrėta 2020-11-03]. Prieiga per internetą: <https://vilnius.lt/lt/2020/01/24/iskilmingai-isdalyti-sv-kristoforo-apdovanojimai/>.
3. Kas yra kas Lietuvoje, 2015: [biografinis žinynas]. – Kaunas, 2015, p. 496.
4. Lietuva. – Vilnius, 2010. – T. 2: Biografijos, p. 663.
5. Nemunienė, Marija. Jonas Rimantas Glemža. Paveldosaugos riteris. – Iliustr., portr. – Santr. angl. // Archiforma. – 2014, Nr. 1/2, p. 102-108.
6. Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – T. 6, p. 752.
Parengė: Linas Janulevičius (VAVB), 2020