2001 m. J. Leckas buvo apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle už kilnų ir drąsų poelgį – dviejų mažamečių vaikų išgelbėjimą nuo gaisro. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jis apsaugojo nuo mirties žmogų (savo kolegą, vos neiškritusį iš ketvirto aukšto) [1].
Atsiėmęs apdovanojimą nominantas sakė: „Geriausiai būna, kai vaikai šypsosi, ir visiems viskas sekasi. Būtų geriau, kad tokios pagalbos niekam nereikėtų“ [2].
Apie J. Lecką rašoma periodikoje, yra informacijos internete.
Literatūra ir šaltiniai
1. Kaikarytė, Daiva. Dėl svetimų vaikų – į kovą su pragariškomis liepsnomis. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2001, priedas „Gyvenimo būdas“, p. 4.
2. Kuizinaitė, Milda. Šv. Kristoforai – už drąsą, kūrybą, verslą. – Portr. // Lietuvos rytas. – 2002, saus. 3, priedas „Sostinė”, p. 4.
Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2009