1984–1988 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume drabužių modeliavimo. 1988 m. įstojo į Vilniaus dailės akademiją. 1993 m. stažavosi ir rengė diplominį darbą Arnhemo menų akademijoje (Olandija). Vėliau atliko trijų mėnesių praktiką Stokholme (Švedija). 2000 m. stažavosi Prancūzijoje, Paryžiaus Angelo Tarlazzi madų namuose [1, 2].
J. Statkevičius – mados ir teatro kostiumų dailininkas, šukuosenų meistras, modelis. Įkūrė madų saloną Vilniuje, Odminių gatvėje (Senamiesčio seniūnija). 2004 m. sukūrė savo vardo kvepalus. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu sukūrė ir pagamino marškinėlius su Vilniaus atvaizdu. Marškinėliai papildė Nacionalinio muziejaus ekspoziciją [3]. Yra sukūręs kostiumų Vilniaus bei kitų miestų teatrų spektakliams. Pristatė mados kolekcijas įvairiose pasaulio šalyse [4, 5].
J. Statkevičius parašė ir išleido dvi knygas. Gausiai iliustruotoje puošnioje knygoje „Grožio kirtis“ autorius pateikia informacijos iš mados istorijos, rašo apie savitą stiliaus, mados, grožio supratimą, įvairių pasaulio miestų, tarp ir – Vilniaus, klubus ir kt. „Tai ne tik dailiai iliustruota, stilinga, šmaikšti Juozo Statkevičiaus žinių, stiliaus, autobiografinė esė, bet ir puikus XX-XXI amžių sandūros Lietuvos kultūros dokumentas“, – rašo, pristatydama autorių ir knygą, menotyros dr. Kristina Sabaliauskaitė [6, p. 11]. Antroje knygoje – mados fotoalbume „Žinau, ko jums reikia“ (Vilnius, 2008) įamžinti J. Statkevičiaus kurti drabužiai Lietuvos moterims, karališkųjų šeimų nariams, Holivudo žvaigždėms, pramogų verslo ir komercinio elito atstovėms.
Apie J. Statkevičių rašoma Lietuvos pasiekimų knygoje „Asmenybės” [5], periodikoje. Daug informacijos yra internete.
1995–1998 m. Šv. Kristoforo statulėlės (sukurtos skulpt. Stanislovo Kuzmos) buvo teikiamos nusipelniusiems Lietuvos kino bei teatro žmonėms (dabar jie nominuojami „Auksiniais scenos kryžiais“). 1998 m. J. Statkevičius gavo šį apdovanojimą už geriausią teatro kostiumą.
2004, 2011, 2012 m. J. Statkevičius apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už geriausius teatro kostiumus. 2010 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi [1, 5].
2010 m. žymus dizaineris buvo apdovanotas Vilniaus savivaldybės įsteigta nominacija – Šv. Kristoforo statulėle už grožio kultūros sklaidą [7].
„Paryžius, Niujorkas, Maskva – tai pasaulio virdulys, be kurio ritmo negaliu gyventi! Ir nuostabus mažutis Vilnius, toks mielas, jaukus, ramus, gražus ir nuobodokas, buvimas jame primena poilsį ar pasivaikščiojimą tarp dekoracijų, tikras kunkuliuojantis gyvenimas verda kažkur toli, o čia vos vienas kitas įvykėlis priverčia tankiau kvėpuoti, bet tai įvyksta taip retai, taip tingiai ir … be nervo. Ramu, gera, visi atvažiavusieji tai pastebi – ramus miesto alsavimas [… ] Man savotiškai miela čia pabūti pasiblaškius po tas pasaulio mėsmales. Ne visi mėgsta tokį šurmulį – ištirpsta, išnyksta jame. Reikia turėti tam tikrą charakterį, budrumo ir jėgų, pastarųjų tikrai galima pasisemti ramiame Vilniuje“, – rašo J. Statkevičius knygoje „Grožio kirtis“ [6, p. 251].
Literatūra ir šaltiniai
1. Kaikarytė, Daiva. Ordiną smagiau gauti gyvam: [prezidentė D. Grybauskaitė dizaineriui J. Statkevičiui įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžių]. – Portr. // Lietuvos rytas. – 2011, liep. 29, p. 4.
2. Kas jis, kostiumų dailininkas ir mados kūrėjas J. Statkevičius?. − Iliustr. // Lietuvos rytas. − 2011, lapkr. 11, specialus priedas „Statkevičiaus rytas”, p. 6-7.
3. Pristatomas Londone: [tarptautinėje turizmo parodoje „World Travel Market” Londone Vilniaus m. meras A. Zuokas pristatys specialiai Vilniui sukurtus dizainerio J. Statkevičiaus marškinėlius]. – Iliustr. // Vilniaus diena. – 2011, lapkr. 8, p. 2.
4. Juozas Statkevičius [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017-06-02]. Prieiga per internetą: <http://www.statkevicius.com/>.
5. Statkevičius Juozas // Asmenybės: 1990-2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Vilnius, 2015. – D. 2, p. 1002.
6. Statkevičius, Juozas. Grožio kirtis. – Vilnius, 2006. − 397, [3] p.: iliustr.
7. Trinkūnaitė, Sandra. Pagerbė iškiliausius. − Iliustr. // Lietuvos rytas. − 2010, gruod. 18, p. 13.
Parengė: Danguolė Danienė (VAVB), 2012; 2017