1944–1952 m. mokėsi Kauno VI gimnazijoje. 1952–1958 m. studijavo Kauno politechnikos institute. 1965–1968 m. tobulinosi aspirantūroje. 1967 m. stažavosi Varšuvoje, 1980 – Suomijoje, 1994 m. – Berlyno Technikos universitete. 1982 m. apgynė architektūros daktaro disertaciją „Sociologinis aspektas urbanistiškai tobulinant Lietuvos TSR stambių miestų gyvenamąją aplinką“. 1958–1961 m. – Kuršėnų rajono vyriausiasis architektas. 1961–1965 m. – Miestų statybos ir projektavimo instituto Kauno filialo grupės vadovas. 1968–1971 m. – Kauno politechnikos instituto (KPI) vyr. dėstytojas. 1971–1972 m. –Vilniaus inžinerinio statybos instituto Architektūros fakulteto dekanas, 1980–1993 m. – Urbanistikos katedros vedėjas. 1997–2007 m. dėstė Kauno technologijos universitete, Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetuose, Kauno dailės institute (nuo 2002 m. VDA Kauno dailės institutas). Skaitė paskaitas Lietuvos ir užsienio universitetuose, pranešimus pasaulio konferencijose: JAV, Anglijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Slovėnijoje ir kt. šalyse. Nuo 2007 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius emeritas.
J. Vanagas yra Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vilniaus krašto tarybos narys, metropolio „Vilniaus ir Kauno dvimiestis“ rėmėjų draugijos pirmininkas, tarptautinių organizacijų narys [2, 6, 9, 10].
J. Vanagas 1995–2010 m. redagavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos leidžiamą žurnalą „Urbanistika ir architektūra“. Pirmasis pradėjo miesto sociologijos tyrimus. Parengė monografijas „Miesto gyvenamosios aplinkos formavimas: sociologinis aspektas“ (Vilnius, 1992), „Nuo urvinio būsto iki šiuolaikinio megalopolio“ (Vilnius, 2012), kurioje pasakoja apie miestų raidos istoriją, tendencijas ir ateities miesto vizijas, apie pažangą statant būstus. Parengė vadovėlius aukštosioms mokykloms „Miesto sociologijos pagrindai“ (1996), „Miesto teorija“ (2003), „Urbanistikos pagrindai“ (2008). Parašė prisiminimų knygas „Šančių praeities takais“ (2008, 2009, 2010 m.), „Miestas, miesto, miestui… Urbanisto prisiminimai“ (Vilnius, 2013). Pastarojoje knygoje yra skyriai apie autoriaus darbą Vilniaus miesto taryboje, Vilniaus ir Kauno dvimiesčio problemas, rašoma apie sostinės generalinius planus, gyvenimą Vilniuje ir kt. J. Vanagas yra parašęs daugiau kaip 300 straipsnių, išspausdintų 12 kalbų [2, 12].
J. Vanagas nemažai publikacijų paskyrė Vilniui. Ypač daug rašo apie Lazdynų mikrorajoną, kuris, anot autoriaus, urbanistiniu požiūriu yra brandžiausias Lietuvoje [7]. Dar 1978 m., kai buvo įgyvendintas Lazdynų užstatymo projektas, išleido fotoalbumą „Lazdynai“. Kartu su kitais autoriais parengė tyrimų medžiagą „Vilnius ir vilniečiai: gyvenimo kokybės vertinimas“ (Vilnius, 1995). 2006 m. išleido straipsnių rinkinį „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: idėja, samprata, vizija“. Straipsniuose atsispindi Vilniaus ir Kauno dvimiesčio įgyvendinimo idėjos, pradedant urbanistine vizija, baigiant konkrečiais siūlymais. Pateikiama argumentų, siekiant įrodyti Vilniaus ir Kauno urbanistinės jungties naudą abiems miestams ir Lietuvai [3, 9, 13]. Išleido monografiją „Primirštas Antakalnis“ (Vilnius, 2015). Knygoje atskleidžiama mikrorajono kilmė, raida, prisimenamos su Antakalniu susijusios garsios asmenybės.
Vilniuje J. Vanagas gyvena nuo 1970 m., kai KPI Vilniaus filialas buvo pertvarkytas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1971 m. pradėjus veikti architektūros fakultetui, buvo paskirtas pirmuoju fakulteto dekanu. 1990 m. Sąjūdžio remiamas buvo išrinktas į pirmąją po Nepriklausomybės atkūrimo sudarytą Vilniaus miesto tarybą. J. Vanagas yra Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vilniaus krašto tarybos narys. Bajorystės pripažinimo aktas jam buvo įteiktas 1998 m. [8, 10].
2003 m. apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, Karininko kryžiumi, Lietuvos architektų sąjungos „Architektūros riterio“ kryžiumi [5], 2011 m. – Kauno miesto II laipsnio „Santakos“ garbės ženklu.
2013 m. už didelio Vilniaus viziją Jurgis Vanagas apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle [4].
Architektas daug metų yra Vilniaus-Kauno urbanistinės jungties idėjos šalininkas, šia tema parašęs daug straipsnių, išleidęs knygą. Po apdovanojimo jis sakė: „Vilniui trūksta raumenų, demografinio potencialo. Kad taptų elitine Europos Sąjungos valstybės sostine, Vilniui reikia turėti milijoną gyventojų. Šis planas nėra utopinis“ [4].
Architektas apie save, darbą Vilniuje pasakoja knygoje „Miestas, miesto, miestui… Urbanisto prisiminimai“ (Vilnius, 2013). Apie J. Vanagą rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [2], „Kuršėnų enciklopedijoje“ [9], įvairių leidimo metų knygose „Kas yra kas Lietuvoje“. Urbanisto, architekto veikla aprašoma straipsniuose, internete.
2003 m. VGTU bibliotekos darbuotoja Ona Juršaitė sudarė leidinį „Jurgis Vanagas: autobiografinė apybraiža ir literatūros rodyklė“ [8]. Autobiografinėje apybraižoje, skyriuje „Stačiu taku – kelias į architektūrą“, J. Vanagas pasakoja ir apie darbą Vilniuje. Literatūros rodyklė apima architekto mokslinę ir kūrybinę veiklą nuo 1959 m. iki 2003 m. Į rodyklę įtrauktos J. Vanago knygos, straipsniai, projektai, nepublikuoti darbai, pateiktos svarbiausios gyvenimo ir veiklos datos.
Literatūra ir šaltiniai
1. Čereškevičius, Sigitas. Kelias į urbanistikos viršūnes. – Iliustr. // Statyba ir architektūra. – 2003, Nr. 2/3, p. 44-46.
2. Čereškevičius, Sigitas. Vanagas Jurgis. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 24, p. 641.
3. Daujotaitė, Irena. Įvertinti taikomieji tyrimai: [2004 m. mokslo premija paskirta prof. habil. dr. J. Vanagui už darbų ciklą „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: Lietuvos didmiesčių urbanistinės sandaros ir plėtros modeliavimas (1969–2003 m.)“. – Portr. // Urbanistika ir architektūra. –– T. 29, Nr. 4 (2005), p. 206.
4. Dumalakas, Arūnas. Šv. Kristoforo skulptūros idėja prieš 15 metų subrendo Kaune. – Iliustr. // Sostinė. – 2013, gruod. 21, p. 1, 2-3.
5. Treinienė, Algė. Jurgiui Vanagui – Architektūros Riterio ordinas. – Iliustr. // Archiforma. – 2002, Nr. 4, p. 97.
6. Vanagas Jurgis. – Portr. // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos valstybės metraštis, 1990–2010. – Kaunas, 2013. – P. 951-952.
7. Vanagas, Jurgis. Architekto knygoje – netikėti pasakojimai apie urvinį būstą, didmiesčius ir Lazdynų mikrorajoną : [pokalbis su VGTU profesoriumi emeritu, monografijos „Nuo urvinio būsto iki šiuolaikinio megapolio“ autoriumi Jurgiu Vanagu / užrašė] Edita Jučiūtė. – Portr., iliustr. // Inžinerija. – 2012, lapkr. 7, p. 5-6.
8. Jurgis Vanagas : autobiografinė apybraiža ir literatūros rodyklė. – Vilnius, 2003. – 124 p.: iliustr.
9. Vanagas Jurgis : [biografija]. – Portr. // Kuršėnų enciklopedija. – Vilnius, 2005. – P. 277-278.
10. Vanagas, Jurgis. Prof. Jurgio Vanago gyvenimo istorija: [pasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros profesorius-emeritas Jurgis Vanagas / kalbėjosi] Inga Kučinskienė. – Iliustr. // Lietuva pristato. – 2008, Nr. 1, p. 42-43.
11. Vanagas, Jurgis. Vilnius, Kaunas, Šančiai…: [pokalbis su architektūros prof. J. Vanagu apie ateities urbanistiką ir knygą „Šančių praeities takais“ / užrašė] Rasa Gečaitė. – Iliustr. // Atgimimas. – 2009, vas. 6-12 (Nr. 1), p. 11.
12. Vanagas, Jurgis. Vilniaus miesto savitumai ir viena jo teritorinės plėtros alternatyvų //
Vilniaus miesto savitumai = Individuality of Vilnius city. –Vilnius, 2006. – P. 29-39. – (Acta Academiae Artium Vilnensis = Vilniaus dailės akademijos darbai, 40).
Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2015