Juzef Šostakovski. Nuotr. iš kn.: Szostakowski, Józef. Dawne Wilno w tyglu kultur. – Vilnius, 2020, IV virš. p.

J. Šostakovski 1976 m. baigė studijas Vilniaus pedagoginio instituto Lenkų filologijos fakultete. Dirbo žurnalistu, redaktoriumi lenkiškų leidinių („Kurier Wileński“, „Nasza Gazeta“, „Znad Wilii“, „Tygodnik Wileńszczyzny“) redakcijose. 1998–1999 m. ėjo Vilniaus mokytojų tobulinimosi instituto metodininko, prižiūrinčio lenkų kalbos ir literatūros mokymą Lietuvoje, pareigas. 2001 m. Varšuvos universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lenkų spauda Lietuvoje nuo 1939 m. rugsėjo 1 d. iki 1964 m.“. Yra bibliologijos srities humanitarinių mokslų daktaras. 2002–2016 m. dėstė Vilniaus Edukologijos universitete. Nuo 2011 m. dirba muziejininku-gidu Vladislavo Sirokomlės muziejuje Bareikiškėse (Vilniaus r.). Gyvena Vilniuje. Dalyvauja Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos (Stowarzyszenia Naukowców Polaków Litwy) veikloje. Domisi fotografija. Savo nuotraukomis iliustruoja parašytas knygas, yra surengęs fotografijų parodą [1, 2, 7].

J. Šostakovski domisi Vilnijos kraštotyra. Propaguoja literatūrinį Vilniaus krašto paveldą. Yra išleidęs knygų šia tema [2].

Mokslininkas yra autorius knygos „Między wolnością a zniewoleniem: prasa w języku polskim na Litwie w okresie od września 1939 do 1964 r.“ (2004), kurioje nemažai vietos skiriama aptariamojo laikotarpio Vilnijos spaudai lenkų kalba [2].

Jis yra vienas iš autorių jubiliejinio leidinio, skirto tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto polonistikos katedrai „Między dawnymi i młodszymi laty…: 50-lecie polonistyki Wileńskiego Universytetu Pedagogicznego“ („Tarp senųjų ir naujųjų laikų… 50 polonistikos metų Vilniaus pedagoginiame institute“, 2011) [2].

Szostakowski, Józef. Wilno i okolice: przewodnik literacki. – Wilno, 2012. Knygos viršelis

Su Vilniumi ir Vilniaus kraštu yra susijęs ne vieno žymaus asmens likimas. Apie 25 iš jų (Albertą Skyrelį, Vladą Sipaitį ir kt.) rašoma Juzefo Šostakovskio knygoje „Śladami pamięci“ („Atminties pėdsakais“, 2012). Leidinyje pateikiama bibliografija [2, 4].

2012 m. išleista Juzefo Šostakovskio knyga „Wilno i okolice. Przewodnik literacki“ („Vilnius ir apylinkės. Literatūrinis vadovas“). Tai pirmas tokio pobūdžio leidinys lenkų kalba apie turtingą daugiakultūrį Vilniaus ir Pietryčių Lietuvos literatūrinį palikimą. Leidinyje aprašyta 17 maršrutų. Apžvelgiama miestų ir miestelių istorija, pateikiama faktų apie juose nuo XVI a. iki Antrojo pasaulinio karo gyvenusius įvairių tautybių rašytojus. Spausdinama ištraukų iš kūrinių, dienoraščių bei atsiminimų fragmentų, laiškų. Rašoma ir apie atskiras Vilniaus rajono vietas: Čekoniškes, Sudervę, Dūkštas, Dusinėnus, Bareikiškes, Nemėžį, Rukainius, Medininkus, Nemenčinę, Juodšilius. Leidinys skirtas visiems, norintiems pažinti savo kraštą ir jame gyvenusius literatūros kūrėjus. Vadovas iliustruotas knygos autoriaus nuotraukomis. Yra bibliografija ir vardų rodyklė [2].

Podwilénskie bajanie: legendy, podania, bajki z okolic Wilna. – Wilno, 2017. Knygos viršelis

J. Šostakovski parinko, literatūriškai apdorojo ir parašė komentarus padavimų rinkinio apie Vilniaus rajone esančius gamtinius, kultūrinius, architektūrinius objektus „Podwilénskie bajanie: legendy, podania, bajki z okolic Wilna“ („Pašnekesiai prie Vilniaus: legendos, padavimai, pasakos“, 2017). Literatūrine forma pateikiami padavimai, atrinkti iš įvairių spaudinių ir rankraštinių šaltinių, taip pat ir pirmąkart užrašyti. Rinkinys skiriamas etnokultūra, kraštotyra bei savo krašto pažinimu besidomintiems skaitytojams. Leidinį išleido Vladislavo Sirokomlės muziejus [2].

Szostakowski, Józef. Dawne Wilno w tyglu kultur. – [Vilnius], [2020]. Knygos viršelis

Vilniuje išleistoje J. Šostakovskio knygoje „Dawne Wilno w tyglu kultur“ („Senasis Vilnius kultūrų sandūroje“, 2020) apžvelgiama Vilniaus miesto istorija nuo jo įkūrimo iki šių dienų. Aptariama atskirų Vilniaus laikotarpių savivalda, amatai, kultūrinių visuomeninių institucijų, draugijų veikla, daugiakultūris miesto paveldas, etninių grupių ir pavienių asmenų poveikis miesto architektūrai, kultūriniam bei visuomeniniam gyvenimui. Knygoje – 11 skyrių. Yra skyriai apie žymų visuomenės veikėją, labdarį Juozapą Montvilą (Józef Montwiłł, 1850–1911), lietuvių nacionalinio atgimimo veikėją Petrą Vileišį (1851–1926). X skyrius – „Gatvės – miesto istorijos veidrodis“, XI – „Vilnius, kurios nėra“. Pateikiama bibliografija (p. 149–161), yra pavardžių rodyklė [2, 5].

J. Šostakovski yra vienas iš keturių autorių, taip pat sudarytojas ir redaktorius 2021 m. išleisto dvikalbio leidinio „Vladislavo Sirokomlės muziejus Bareikiškėse = Muzeum Władysława Syrokomli w Borejkowszczyźnie“ [2].

Jis (su Evelina Bukauskaite) sudarė ir parengė tekstus Bareikiškėse, Vladislavo Sirokomlės muziejuje, 2023. IX. 30 – 2023. XII. 3 veikusios parodos katalogo „Vladislavo Sirokomlės paveikslų kolekcija = Kolekcja obrazów Władysława Syrokomli: paroda iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio, skirta poeto 200-osioms gimimo metinėms“ (2023) [2].

J. Šostakovski paskelbė mokslinių publikacijų Vilnijos spaudos ir mokslo istorijos bei kitomis kraštotyros temomis. Jo straipsnių spausdinta Lietuvoje ir Lenkijoje [2, 6].

J. Šostakovski yra išleidęs eilėraščių rinkinių („Nie ucz się domu“, „Czerwone gile“, „Wiersze z listów“, „Muszla pełna morza“), sudaręs Vilniaus ir Baltarusijos Ašmenos rajono poetų antologiją „Susitikimai Sustreczy – Spotkania“ lietuvių-baltarusių-lenkų kalbomis, taip pat ir jaunųjų poetų kūrybos antologiją „W zakolu Wilii“ („Neries vingyje“) [3, 9]. J. Šostakovski parašė per 80 straipsnių apie lenkų rašytojus „Visuotinei lietuvių enciklopedijai“. Yra parašęs knygų, skirtų Vilniaus regiono vertybių panaudojimui, mokant kalbos ir literatūros, rengiant turizmo specialistus [2, 9].

2014 m. J. Šostakovski buvo apdovanotas Vilniaus apskrities Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Gedimino nominacijos padėkos raštu grupėje „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje“ [2].

Apie J. Šostakovski rašoma lituanisto, kraštotyrininko Benjamino Kondrato knygoje „Kūrėjų pėdsakais“ [1], elektroniniame leidinyje „Vilnijos kraštotyrininkai: biobibliografija“ [2], periodikoje. Yra informacijos internete.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Kondratas, Benjaminas. Juzefas Šostakovskis // Kondratas, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. – Vilnius, 2021. – Kn. 21: Vilniaus ir Švenčionių krašte, p. 294–295.
2. Juzef Šostakovski. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 8 pavad. // Vilnijos kraštotyrininkai: biobibliografija. – Vilnius, 2024. – D. 3, p. 27–32; Prieiga per internetą: <https://online.fliphtml5.com/ihuam/jxqm/#p=29>.
3. Klimaszewska, Iwona. Poeta z aparatem fotograficznym w kieszeni: wystawa zdięć Józefa Szostakowskiego. – Iliustr. // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2013, 4–10 lipca (nr 27), priedas „Rota“ (nr 759), p. 1, 2.
4. Kodź, Adolf. Zachowajmy na zawsze: nowości wydawnicze: [apie J. Šostakovskio knygą „Śladami pamięci“ (2012) ir jos pristatymą Vladislavo Sirokomlės muziejuje Bareikiškėse (Vilniaus r.)]. – Iliustr. // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2013, 7–13 marca (nr 10), priedas „Rota“ (nr 742), p. 5; Prieiga per internetą: <http://tygodnik.lt/201310/ samorz5.html>.
5. Mażul, Henryk. Mnogości pożytki: kolejna książka dr. Józefa Szostakowskiego: [apie J. Šostakovskio knygą „Dawne Wilno w tyglu kultur“ (2020)]. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 2021, nr 3, p. 12.
6. Sienkiewicz, Jan. Szostakowski swoje zrobił: na Wileńszczyznie wychodziło 141 tytułów periodyków. – Iliustr. – Rec. leid.: Między wolnością a zniewoleniem: prasa w języku polskim na Litwie w okresie od września 1939–1964 roku / Józef Szostakowski // Kurier Wileński. – 2004, 12 maja, p. 8.
7. Szostakowski Józef, pseud. Janusz Bielski. // Wileńska encyklopedia, 1939–2005. – Warszawa, 2007. – P. 578–579. – Parašas: J. Szostakowski. Józef Szostakowski. pl.wikipedia [interaktyvus]. 2024 [žiūrėta 2024-03-23]. Prieiga per internetą: <https://pl.wikipedia.org/wiki/ J%C3%B3zef_Szostakowski>.
8. Szostakowski, Józef. Józef Szostakowski, piewca Wileńszczyzny: [pokalbis su J. Šostakovskiu apie kūrybinę veiklą] / kalbėjosi Brenda Mazur. – Portr. // Kurier Wileński. – 2023, 7/13 stycz. (nr 3(1)), p. 16–19; Prieiga per internetą: <https://kurierwilenski.lt/2023/01/14/jozefszostakowski-piewca-wilenszczyzny/>.
9. Turkiewicz, Halina. „piszę bo jednak… bo może…“ (Józef Szostakowski): [J. Šostakovskio biografija ir poetinės kūrybos apžvalga]. – Portr. // Magazyn Wileński. – 2003, nr 6, p. 31–34.

Parengė: Nijolė Sisaitė (VAVB), 2024