Zdziechowski, Marian. Sprawa sumienia polskiego. – Kraków, 2020. Knygos viršelis

Žymus lenkų istorikas, filosofas, publicistas ir akademikas Marianas Zdziechovskis gimė 1861 m. gegužės 12 d. Novosiolkuose (Minsko sr.). 1879 m. baigė vidurinę mokyklą Minske. Studijavo Sankt Peterburgo universitete. 1883 m. Dorpato universitete įgijo slavų filologijos kandidato diplomą. Baigęs pasaulinės literatūros studijas, jis keliavo po užsienį, tobulinosi Graco, Zagrebo ir Ženevos universitetuose. 1889 m. Jogailos universitete įgijo daktaro laipsnį, 1894 m. – slavų filologijos habilitaciją, 1897 m. – išplėstinį šiuolaikinės literatūros laipsnį. 1899 m. tapo Jogailos universiteto docentu, 1908 m. – profesoriumi. 1919 m. grižo į Lietuvą. Gyveno Vilniuje, Antakalnio g. 42 (dabar Antakalnio g. 36), įsigijo dvarą Sudervėje. Tai buvo jo vasaros rezidencija [6]. 1919–1932 m. dirbo Vilniaus Stepano Batoro universitete Europos literatūros katedros vedėju. 1925–1927 m. buvo šio universiteto rektorius ir Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Dirbo Rytų Europos studijų draugijos Politikos mokslų mokykloje. Buvo Lenkų rašytojų profesinės sąjungos (ZZLP) prezidentas. M. Zdziechovskis Mirė po sunkios ligos Vilniuje 1938 m. spalio 5 d. Palaidotas šalia žmonos Antakalnio karių kapinėse [10, 11].

M. Zdziechovskis buvo Lenkijos menų ir mokslų akademijos, Vilniaus mokslų bičiulių draugijos, Vengrijos mokslų akademijos narys [6]. Mokslinę veiklą istorikas pradėjo 1882 m. Parašė veikalų apie religijos filosofiją ir slavų literatūrą, ypač domėjosi Lenkijos ir Rusijos kultūriniais santykiais [3]. Buvo rusų filosofinės literatūros tyrinėtojas, vienas pirmųjų išpopuliarino Čičerino, Aleksandro Gerceno ir kitų mąstytojų pažiūras. Susirašinėjo su Levu Tolstojumi ir netgi kartą jį aplankė Jasnoje Polianoje. Palaikė ryšius su daugeliu žinomų Rusijos intelektualų. M. Zdziechovskį domino blogio problema, modernizmo fenomenas Katalikų Bažnyčioje, Europos kultūros krizės priežastys [15].

M. Zdziechovskio knygos „O okrucieństwie“ („Apie žiaurumą“) [13] ir „W obliczu końca“ („Pabaigos akivaizdoje“) [14] yra autoriaus apmąstymų apie žmogaus likimą ir visuomenės būklę rezultatas. Jose filosofas nagrinėjo blogio, žmonių kančios ir moralės ribų temas. Istoriko knygose blogio ir žiaurumo temos nagrinėjamos per istorinių įvykių, socialinių reiškinių ir istorijoje veikusių institucijų prizmę. Abi minėtos knygos išlieka aktualios iki šiol.
Zdziechovskio apmąstymai apie politinę filosofiją, politinę kultūrą ir politikų vaidmenį pasaulyje, kuriame krikščionybė nuolat kovoja su įvairiomis barbarizmo, revoliucionizmo ir nihilizmo rūšimis pateikiami knygoje „Chateaubriand i Bourbonowie“ („Šatobrianas ir Burbonai“) [12]. Savo knygoje „O rewolucji i bolszewizmie“ („Apie revoliuciją ir bolševizmą“) (Warszawa, 2021) autorius parodė bolševikų ideologijos ir praktikos dvasines ir intelektualines šaknis, aprašė jų nusikalstamus veiksmus ir atkreipė dėmesį į didelę grėsmę, kurią jie kelia ne tik atskiroms valstybėms ir tautoms, bet ir pačiai Vakarų civilizacijai.

Už mokslinę veiklą filosofas apdovanotas daugybe valstybinių apdovanojimų: Lenkijos Atgimimo ordino Komandoru, Auksinio nuopelnų kryžių kavalieriumi ir Vengrijos Šv. Stepono ordino Komandoru. Keletas universitetų suteikė jam garbės daktaro laipsnius.

Skoczyński, Jan. Pesymizm filozoficzny Mariana Zdziechowskiego. – Wrocław, 1983. Knygos viršelis

Skoczyński, Jan, Wroński, Artur. Marian Zdziechowski 1861–1938. W 70 rocznicę śmierci. – Kraków, 2009. Knygos viršelis

Apie Marianą Zdziechovskį rašoma žodyne „Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“ 9-tame tome (Warszawa, 1888, p. 509 ). M. Zdziechovskio literaturinį ir mokslinį palikymą nagrinėjo lenkų filologas ir filosofas, filosofijos istorikas Janas Skočynskis (Jan Skoczyński). Yra išleistos jo knygos „Wartość pesymizmu. Studia i szkice o Marianie Zdziechowskim“ („Pesimizmo vertė. Studijos ir eskizai apie Marianą Zdziechovskį“) [9], „Marian Zdziechowski 1861–1938. W 70 rocznicę śmierci“ („Marian Zdziechovski 1861–1938. 70-ųjų mirties metinių proga“) [10], „Pesymizm filozoficzny Mariana Zdziechowskiego“ („Mariano Zdziechowskio filosofinis pesimizmas“) [8].
1999 m. išleista Dariušo Barbašinskio (Dariusz Barbaszyński) knyga „Między realizmem a mistycyzmem. Problem przestrzeni etycznej w poglądach filozoficznych Mariana Zdziechowskiego“ („ Tarp realizmo ir misticizmo: etinės erdvės problema Mariano Zdziechowskio filosofinėse pažiūrose“) [4].

Apie M. Zdziechovski rašė Česlovas Milošas (Miłosz Czesław) leidinyje „Legendy nowoczesności..“ („Modernumo legendos…“) [7]. Rimanto Miknio, Bogdano Šlachtos ir Maciejo Zakževskio straipsniai apie filosofą ir mokslininką pateikiami „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštyje“ [1, 2].

Sudervėje (Vilniaus r.) Mariano Zdziechovskio vardu pavadinta gatvė.

2007 m. Mariano Zdziechovskio vardas suteiktas buvusiuose Zdziechovskių dvaro rūmuose esančiai pradinei mokyklai (M. Zdziechovskio g. 1, Sudervė). Mokykloje yra žymaus istoriko, filosofo ir publicisto atminimo kambarys. 2024 m. ant mokyklos pastato sienos atidengta Mariano Zdziechovskio memorialinė lenta. Atminimo lentą mokyklai padovanojo Lenkijoje gyvenantys Zdziechovskių šeimos palikuonys, dalyvavę iškilmingame paminklinės lentos atidengimo renginyje. „Tautos sąžinė, vizionierius, didis mistikas, neatrastas perlas“ – taip galima kalbėti apie žymų tarpukario laikotarpio lenką Marianą Zdziechovskį, paskutinį Sudervės dvaro savininką, kuris solidžios memorialinės lentos vizualizacijoje grįžo į savo buvusį dvarą [6].

2009 m. Mariano Zdziechovskio atminimo lenta atidengta Jogailos universitete Krokuvoje (Lenkija). M. Zdziechovskio vardu pavadinta gatvė Varšuvoje.

Literatūra ir šaltiniai

1. Miknys, Rimantas. Marianas Zdziechovskis ir krajovcinė idėja // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – Vilnius, 2008. – T. 31, p. 227–239.
2. Szlachta, Bogdan. Komunizmas – Dievui mestas iššūkis: religiniai komunizmo kritikos aspektai Mariano Zdziechowskio raštuose / Szlachta, Bogdan, Zakrzewski, Maciej // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – Vilnius, 2008. – T. 31, p. 169–189.
3. Rzegocki, Arkady. Marianas Zdziechowskis ir nacionalizmas // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis.– Vilnius, 2008. – T. 31, p. 191–198.
4. Barbaszyński, Dariusz. Między realizmem a mistycyzmem. Problem przestrzeni etycznej w poglądach filozoficznych Mariana Zdziechowskiego. – Olsztyn, 1999. – 128 p.
5. Krasicki, Jan. Eschatologia i mesjanizm: studium światopoglądu Mariana Zdziechowskiego. – Wrocław, 1994, p. 11.
6. Lewandowska, Ilona. Marian Zdziechowski — sumienie narodu // Kurier Wileński. – 2016, 4 paźdz.; Prieiga per internetą: <https://kurierwilenski.lt/2016/10/04/marian-zdziechowski-sumienie-narodu/>.
7. Miłosz Czesław. Religijność Zdziechowskiego // Legendy nowoczesności. – Kraków, 1996. – P. 95–117.
8. Skoczyński, Jan. Pesymizm filozoficzny Mariana Zdziechowskiego. – Wrocław, 1983. –113 p.
9. Skoczyńsk i, Jan. Wartość pesymizmu. Studia i szkice o Marianie Zdziechowskim. – Kraków 1994. – 160 p.
10. Skoczyński, Jan. Marian Zdziechowski 1861–1938. W 70 rocznicę śmierci / Jan Skoczyński, Artur Wroński. – Kraków, 2009. – 136 p.
11. Zaczyński, Marian. Kiedy urodził się Marian Zdziechowski? // Ruch Literacki. – 1986, T. XXVII, d. 2 (155), p. 143–145; Priega per internetą: <https://ruj.uj.edu.pl/server/api/core/bitstreams/caca6c4f-fa00-4898-824e-f352159c2970/content>.
12. Zdziechowski Marian. Chateaubriand i Bourbonowie. – Komorów, 2016. – 279 p.
13. Zdziechowski Marian. O okrucieństwie. – Sandomierz, 2015. – 66 p.
14. Zdziechowski Marian. W obliczu końca. – Sandomierz, 2015. – 238 p.
15. Zdziechowski Marian. Wpływy rosyjskie na duszę polską. – Kraków, 1920. – 155 p.; Prieiga per internetą: <https://kpbc.umk.pl/dlibra/publication/26835/edition/36459/content>.

Parengė: Irena Baranovskaja (Vilniaus r. SCB), 2026