1980–1985 m. mokėsi ir baigė Justino Vienožinskio vaikų dailės mokyklą. 1990–1996 m. Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą. 1997–2000 m. Grigaliaus universitete (Roma) gilinosi į bažnytinį paveldą. Dėstė Vilniaus dailės akademijoje bei Vilniaus universitete. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (nuo 2009 m.). Lietuvos dailės istorikų draugijos narė (nuo 2005 m.). Vilniaus arkivyskupijos menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė (2005). Nuo 2009 m. – Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, Tarptautinės paminklų ir vietovių tarybos (ICOMOS) narė (nuo 2010 m.), Nacionalinės ekspedicijos dalyvė, LRT kultūros laidų redaktorė, sakralinio paveldo maršrutų autorė ir vedėja [1, 3].
Tapydama dailininkė išlieka krikščioniškosios ikonografijos tradicijoje, bet šventųjų gyvenimus vaizduoja aktualiai, tad juose galime pamatyti tremtinių, pabėgėlių, migrantų likimus. Jos tapymo manierą galima vadinti lietuviškuoju ekspresionizmu, kuriame žymūs barokinio puošnumo ženklai [2].
Vilniaus katedros požemiai: vadovas / sudarytoja Sigita Maslauskaitė. – Vilnius, 2013. Knygos viršelis
S. Maslauskaitė yra parašiusi knygą „Šventojo Kazimiero gerbimas Lietuvoje“ (2010) ir daug straipsnių apie Vilniaus globėją Šventąjį Kazimierą, yra viena žinyno „Sakralinė Lietuvos dailė“ autorių. Menotyrininkė yra parengusi parodų katalogus, yra dailės plenerų kuratorė [2].
S. Maslauskaitė-Mažylienė apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2019) [2].
2021 m. „už visuomenei atvertą ir saugomą Vilniaus bažnytinį meną“ Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė buvo apdovanota Šv. Kristoforo statulėle [3, 4].
„Tai – pirmasis muziejus Vilniuje, kuris, norėdamas sudominti lankytojus, dar 2010-aisiais pasitelkė išmaniąsias technologijas. Jaučiau, kad turiu įkvėpimo,
noro ir jėgų aiškinti, kas ta krikščioniškoji ikonografija ir kodėl ji mums, nepriklausomai nuo religinių pažiūrų, pasaulėžiūros, tiesiog kaip nacionalinio pasididžiavimo objektas, yra svarbi“, – yra sakiusi nominantė. Ji pabrėžia, kad šis apdovanojimas – visos muziejaus komandos nuopelnas [3].
S. Maslauskaitė-Mažylienė gyvena ir dirba Vilniuje. Yra sudariusi vadovą po Vilniaus katedros požemius [3]. Muziejaus vadovės dėka lankytojams atverti ilgieji Katedros požemiai, padedantys pažinti sostinės istoriją [3].
Apie Sigitą Maslauskaitę-Mažylienę rašoma leidinyje „Kas yra kas Lietuvoje 2015“ [1], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [2]. Yra straipsnių periodikoje ir internete.
Literatūra ir šaltiniai
1. Kas yra kas Lietuvoje 2015. – Kaunas, 2015. – P. 775–776.
2. Sigita Maslauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus]. 2021 [žiūrėta 2021-12-10]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/straipsnis/sigita-maslauskaite/>.
3. Nusipelnę miestui turi būti įvertinti: kas verčiausi Vilniuje? 15 min. [interaktyvus]. 2021 [žiūrėta 2021-12-20] Prieiga per internetą: <https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/vilniaus-zinios/nusipelne-miestui-turi-buti-ivertinti-kas-verciausi-vilniuje-793-1602034?copied>.
4. Paskelbti Šv. Kristoforo laureatai: [minima ir S. Maslauskaitė-Mažylienė]. Verslo žinios [interaktyvus]. 2021. [žiūrėta 2021 12 06]. Prieiga per internetą: <https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2021/01/25/paskelbti-sv-kristoforo-laureatai>.
Parengė: Linas Janulevičius (VAVB), 2021