Stanislovas Kuzma

Stanislovas Kuzma. Nuotr. iš kn.: Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai 2008. – Kaunas, 2008, p. 785.

Stanislovas Kuzma. Nuotr. iš kn.: Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai 2008. – Kaunas, 2008, p. 785.

1961–1966 m. mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje Vilniuje. 1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą ir iki 1976 m. dirbo Piešimo katedroje dėstytoju. 2000–2001 m. – skulptūros katedros docentas Vilniaus dailės akademijoje [4]. Nuo 1976 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Valdovų rūmų atstatymo paramos fondo valdybos narys, Vilniaus arkivyskupijos bažnytinio meno komisijos narys ir dirbo kūrybinį darbą [2]. S. Kuzma mirė 2012 m. rugpjūčio 14 d. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Menininkas kūrė portretus, dekoratyvines skulptūras, paminklus, antkapius, mažąją plastiką. Pasak dailėtyrininkės M. Jankauskaitės, skulptorius „savitai transformuoja vietos tradiciją, naudodamas liaudies skulptūrai artimą kompozicinę sandarą, formų stilizavimo pobūdį“ [1]. S. Kuzmos požiūris į meną, menininko paskirtį, skulptūrą, savo darbą atsispindi pokalbyje su rašytoja V. Juknaite [3]. Skulptoriaus  darbų yra Šiauliuose („Šaulys“), Panevėžyje („Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras“), Elektrėnų bažnyčioje („Marija su mažuoju Kristumi“), Nidoje („Nukryžiuotasis“) ir kt.

S. Kuzma – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius, Nacionalinės premijos laureatas (1996) [7].
Stanislovas Kuzma: [albumas]. – Vilnius, 2011. Knygos viršelis

Stanislovas Kuzma: [albumas]. – Vilnius, 2011. Knygos viršelis

Nuo 1961 m. S. Kuzma gyveno Vilniuje. Sukūrė nemažai darbų Vilniaus miestui. Tai skulptūros – „Miesto vartų sargybinis” (1973) (dailininko diplominis darbas, Trakų g. 2/Pylimo 24, namo nišoje); „Versmė“, „Mūzų šventė“ (1981) ir „Vizija” (1992) – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (Gedimino pr. 4); „Sutartinė“ (1984) – prie viešbučio „Lietuva” („Reval Hotel Lietuva”) (Konstitucijos pr. 20); paminklai Antakalnio kapinėse: „Pieta” – memorialas Lietuvos laisvės gynėjams (1995); kryžius grafikui R. Gibavičiui (1993); „Amneris“ (2005); „Angelas“ (2009); Vilniaus arkikatedros frontono skulptūrų atkūrimas (1996) [4, 5]. Vienas paskutiniųjų skulptoriaus darbų – Barboros Radvilaitės biustas. Karalienės veidas tiksliai iškaltas pagal jos atkurtą kaukolę. 2016 m. birželio  mėn. 3 d.  VU ligoninės  Santariškių  klinikų vidiniame kiemelyje atidengta skulptūrinė kompozicija, skirta gydytojams „Lozoriau, kelkis”. Medinis skulptūros maketas buvo sukurtas 1989 m. Akmenyje ir bronzoje tris figūras iškalė autoriaus sūnus skulptorius Algirdas Kuzma. Skulptūra pastatyta visuomenės lėšomis [8].

2007 m. S. Kuzma buvo apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle [6, 8]. „Vilnius man visada atrodė labai magiškas ir šventas miestas. Jis visiškai nepasikeitė. Džiaugiuosi, kad mano darbai svarbūs miestui“,  – kalbėjo S. Kuzma, gavęs šį apdovanojimą [6].

2011 m. R. Paknio leidykla išleido albumą „Stanislovas Kuzma“ [5]. Tai pirmoji išsami menininko gyvenimo ir kūrybos apžvalga. Knygoje yra dailininko, menotyrininko Kęstučio Šapokos įvadinis straipsnis. Pateikiama  paties skulptoriaus pasvarstymų ir atsiminimų, minčių apie kūrybą ir save, menininko darbų sąrašas. Apie S. Kuzmą rašoma Rimanto Dichavičiaus knygoje „Laisvės paženklinti: dailininkai atkurtai Lietuvos, valstybei“ (T. 1. Vilnius, 2012), leidiniuose „100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų“ [1], „Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai 2008“ [2] ir kt., tai pat periodikoje. Yra informacijos internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Jankauskaitė, Margarita. Stanislovas Kuzma. – Iliustr. // 100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų. – Vilnius, 2000. – P. 90-91.
2. Kuzma Stanislovas. – Portr. // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai 2008. – Kaunas, 2008. – P. 785.
3. Kuzma, Stanislovas. Aš nuolat šoku per ugnies lanką: su skulptoriumi Stanislovu Kuzma kalbasi rašytoja Vanda Juknaitė. – Portr. – Santr. angl. // Krantai. – 2005, Nr. 2, p. 20-27.
4. Kuzma, Stanislovas. „Esu anachronistas”: [skulptorių Stanislovą Kuzmą / kalbina] Aldona Žemaitytė. – Iliustr. – Santr. angl. // Dailė. – Nr. 2 (52)(2008), p. 103-106.
5. Kuzma, Stanislovas. Stanislovas Kuzma:[albumas}. – Vilnius, 2011. – 156 p.
6. Laureatai garbe dalijasi su kolegomis // Lietuvos rytas. – 2007, gruod. 22, priedas „Sostinė”, p. 1, 2.
7. Rachlevičiūtė, Ramutė. Atkaklusis giedrojo veido riteris: Nacionalinė premija Stanislovui Kuzmai – tai ir palmės šakelė, ir dalelė skolos // Kultūros barai. – 1997. – Nr. 1, p. 19-21.
8. Skulptūra primena ir menininko gyvenimą / parengė Livija Šiugždienė. – Iliustr. // XXI amžius. – 2016, birž. 23, priedas „Pro vita”, p. 3-4; Prieiga per internetą: <http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2016/06/23/fondasa_01.html>.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB),  2012; 2017

Dalintis straipsniu: