Mokėsi Vilniaus 16-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Užupio gimnazija): tris klases baigė lenkų kalba, ketvirtą – rusų. 1960–1961 m. studijavo istoriją Vilniaus universitete. 1958 m. Vilniuje kartu su kitais įkūrė nelegalią jaunimo organizaciją „Laisvoji Lietuva”. 1961–1965 m. už antisovietinę veiklą, taip pat už iškeltą su draugais Trispalvę ant Trijų kryžių kalno Vilniuje kalėjo Mordovijos lageryje. Čia mokėsi lietuvių kalbos, istorijos. 1965 m., grįžęs į Vilnių, dirbo elektriku, vėliau tapo buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato „Paslauga“ fotografu [1, 5]. 1972 m. baigė Menų neakivaizdinį liaudies universitetą Maskvoje (fotografiją). Nuo 1972 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 1992–1996 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas, 1996–2013 m. – valdybos sekretorius. 1999–2008 m. – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pirmininkas. 2003–2010 m. dėstė meninę fotografiją Vilniaus dizaino mokymo centre. 2001–2005 m. – Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) atstovas Lietuvoje [5, 8]. Yra įvairių fotografinių šalies ir užsienio konkursų žiuri narys.
S. Žvirgždas – vienas žymiausių Lietuvos fotografų, peizažo fotografijos meistras. Rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje.
Tyrinėja Lietuvos fotografijos istoriją, yra fotografijos kritikas, vertėjas. S. Žvirgždas – daugelio fotografinių leidinių sudarytojas, straipsnių apie Lietuvos fotografijos istoriją, fotografus autorius ir bendraautoris („Susipynusios vieno medžio šakos“, „Fotografijos slėpiniai“, „Mūsų miestelių fotografai“, „Lietuviški peizažai“, „Neries postilė“ ir kt.). Sudarė foto albumus: „Lietuvos fotografija: iki XXI a.“ (Vilnius, 2002), „XX a. Lietuvos fotografijos antologija”. T. 3 (Vilnius, 2011). 2006 m. išvertė į lietuvių kalbą žymaus Vilniaus fotografo Jano Bulhako 1936 m. rašytą, jo darbais iliustruotą knygą „Vilniaus peizažas. Fotografo kelionės“.
Išleisti keli menininko fotoalbumai: „Vilnijos peizažai“ (Vilnius, 1999), „Lietuviški peizažai“ (Vilnius, 2004). 2016 m. parodos kataloge „Stanislovas Žvirgždas: 2010–2016 metų fotografijos“ (Vilnius, 2016) pristatoma fotomenininko kūryba, autoriaus parodos, apdovanojimai, pateikiama bibliografija.
Yra pelnęs daugiau nei du šimtus įvairių apdovanojimų už nuopelnus menui, kultūrai. 2002 m. įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius. 2004 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, 2010 m. – Balio Buračo meno premija [8, 9]. 2016 m. įteiktas Kultūros ministerijos Aukso garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
2010 m. apdovanotas Vilniaus miesto savivaldybės aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ [5].
2016 m. už Vilniaus įprasminimą fotomeno darbais S. Žvirgždui įteiktas Šv. Kristoforo apdovanojimas [4].
Vilniuje fotomenininkas gyvena nuo 1944 m. Iš pradžių gyveno Naujojoje Vilnioje, o nuo 1999 m. – Antakalnyje [1, 10]. S. Žvirgždo fotografijose įamžintas Vilnius, miesto architektūros paminklai, gamtos vaizdai, Neries pakrantės. S. Žvirgždas, savitu žvilgsniu žvelgiantis į Vilnijos kraštą, pastebi tai, ko nepamato kiti. Sukūrė fotografijos ciklų, skirtų Vilniui: „Vilnia“ (1975–1997); „Variacijos Vilniaus tema“ (1995–1996); „Vilnijos peizažai“ (1998); „Laiko slinktis“ (1999–2002), „Vilniaus panoramos“ (1997), „Pasižvalgymai nuo trylikos Neries tiltų“ (2005–2006). Pastarojo ciklo fotografijose atsiveria vaizdai nuo trylikos Neries tiltų Vilniuje. Nuotraukose miestas dažnai primena užmiestį. Kaip sako pats autorius, „… tik pačiame miesto centre – nuo Žirmūnų iki Liubarto tiltų – yra didmiesčio bruožų. Žvalgantis nuo kitų, atrodo, tarsi esi toli nuo miesto, visur – beveik pirmapradis, civilizacijos mažai paliestas paupio kraštovaizdis“ [2]. 2011 m. surengė jubiliejinę parodą „Lietuvos peizažas“, kurioje daug nuotraukų su Vilniaus vaizdais. Peizažai daryti prie Pūčkorių, Vilnios atodangos, prie Neries [3].
2011 m. pradėjo skaityti paskaitų ciklą, skirtą istorinėse nuotraukose įamžintam Vilniui. Paskaitose „Vilniaus netektys“, „Vilniaus vaizdų kaita nuo klasikos iki postmodernizmo“ pasakoja pastatų, paminklų, besikeičiančių miesto erdvių istorijas [3, 6].
Apie S. Žvirgždą rašoma kraštiečio Justino Adomaičio knygoje „Balbieriškis” (Kaunas, 2002), taip pat jo straipsnyje, spausdinamame knygoje „Žmonės ir darbai: Prienų krašto šviesuoliai“ [1], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [8], žinyne „Lietuvos fotomenininkų sąjunga“ (Vilnius, 2009). Trumpą biografiją ir nuotraukų rasime leidiniuose apie fotografiją „XX a. Lietuvos fotografijos antologija“ [5], „Fotografai – Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai“ [9]. Gedimino Kajėno knygoje „33 portretai: pokalbiai su menininkais“ pateikiamas Stanislovo Žvirgždo interviu „Peizažo gimimas“ [3a]. Daug straipsnių yra periodikoje, internete.
Literatūra ir šaltiniai
1. Adomaitis, Justinas. Stanislovas Žvirgždas: [biografija]. – Portr. // Žmonės ir darbai: Prienų krašto šviesuoliai. – Vilnius, 2007. – [D. 1], p. 298-300.
2. Armonaitė, Liucija. Vilnius nuo Neries tiltų: [S. Žvirgždo paroda „Pasižvalgymai nuo trylikos Neries tiltų“]. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2007, birž. 18, p. 9.
3. Baltrušaitytė, Renata. Stanislovo Žvirgždo vizijos ir nuotykiai. – Iliustr. // Veidas. – 2011, Nr. 5, p. 52-53.
3a. Kajėnas, Gediminas. 33 portretai: pokalbiai su menininkais. – Vilnius, 2019, p. 460-475.
4. Kuolys, Darius. Statulėlės – tyliai kuriantiems vilniečiams: [pokalbis su Šv. Kristoforo statulėlių apdovanojimo komiteto vadovu D. Kuoliu / kalbėjosi] Arūnas Dumalakas. – Iliustr. // Sostinė. – 2016, gruod. 17, p. 5.
5. Malūkas, Vytautas. Stanislovas Žvirgždas: „Neturėjau būti fotografas“. – Iliustr.// Santarvė. – 2012, vas. 25, p. 5, 8. Prieiga per internetą: <http://www.santarve.lt/aktualijos/stanislovas-zvirgzdas-neturejau-buti-fotografas/>.
6. Valiulis, Skirmantas. Žvirgždas Stanislovas. – Iliustr., portr. – Gretut. tekstas liet., angl. // XX a. Lietuvos fotografijos antologija. – Vilnius, 2013. – [T.] 3, p. 198-207.
7. Valiuškevičiūtė, Evelina. Karo nusiaubtas Vilnius – lyg senas luošys: [S. Žvirgždo paskaitos apie Vilnių po Antrojo pasaulinio karo]. – Iliustr. // Sostinė. – 2014, geg. 31, p. 7.
8. Žvirgždas Stanislovas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2014. – T. 25, p. 838.
9. Stanislovas Žvirgždas: 2004 Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už lietuviškų peizažų tikrumą ir meno įtaigumą, tradicijos brandumą ir atnaujinimą, autorines knygas. – Iliustr. // Fotografai – Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai: [albumas]. – Vilnius, 2013. – P. 96-115.
10. Žvirgždas, Stanislovas. Nuo namų iki peizažo – penkios minutės: [pokalbis su fotomenininku S. Žvirgždu / kalbėjosi] Mindaugas Klusas. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2011, rugs. 12, p. 9.
Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2017