1964–1975 m. mokėsi Jurbarko 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1975–1980 m. studijavo VU filologijos fakultete. 1980–1989 m. buvo Vievio vidurinės mokyklos (dabar – gimnazijos) lietuvių kalbos mokytoja, Trakų sporto mokyklos rankinio skyriaus trenerė, 1989–1992 m. Elektrėnų „Versmės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, 1992–2006 m. Elektrėnų „Versmės” gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, nuo 2006 m. – lietuvių kalbos mokytoja. Nuo 2002 m. – lietuvių kalbos mokytoja ekspertė bei Elektrėnų savivaldybės literatų klubo „Strėva“ pirmininkė. 2002 m. priimta į Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungą. Buvo Seimo nario Broniaus Bradausko patarėja. Elektrėnų savivaldybės tarybos narė nuo 2012 metų. Socialinių reikalų komiteto; Aplinkosaugos, švietimo ir ugdymo projektų vertinimo, Etikos komisijų narė.
V. Dobrovolskienė yra knygų „Mokomės skyrybos” (2003) ir „Diktantai” (2005) autorė. 2000 m. parengė 5–12 klasių moksleiviams skirtą knygelę „Lietuvių kalbos užduotys“ ir kartu su bendraautore Danute Liutkevičiene išleido knygą – į pagalbą mokiniui ir mokytojui – „Lietuvių kalbos ir literatūros testai“ (2000). 2001 m. išleido lietuvių kalbos pratybų knygelę, skirtą pradinių klasių moksleiviams bei „Lietuvių kalbos ir literatūros testai ir užduotys“ (5–12 klasių moksleiviams). 2003 m. išleista užduočių, testų bei diktantų knyga 5–12 klasių moksleiviams „Mokomės skyrybos“. Tais pačiais metais pasirodė su Aldona Augustinaitiene sudaryti „Lietuvių kalbos testai 4 klasei“. 2004 m. išleido testų knygeles „Lietuvių kalbos testai ir užduotys 3 klasei“, 2005 m. – „Lietuvių kalbos testai ir užduotys 5 klasei“, „Lietuvių kalbos testai ir užduotys 7 klasei“ bei su mokytoja Laima Ručinskiene sudarytus „Diktantus: 5–12 klasėms“. Kartu su mokytoja Neringa Sodaitiene V. Dobrovolskienė sudarė ir išleido tris lietuvių kalbos testų knygeles 6, 8, 9 klasėms (2005, 2006, 2007). 2008, 2014 m. išėjo testai 10 klasei.
2002 m. V. Dobrovolskienė išleido savo pirmąją poezijos rinktinę „Iš ilgesio tas vakaras“. 2009 m. išleista Vilijos ir jos mamos Elenos Telišauskienės kūrybos rinktinė „Išeinu gyventi“. 2012 m. pasirodė poezijos rinktinė „Tu pakviesk mano vasarą…“, 2014 m. – poezijos knyga „Karaliau mano“, 2017 m. – „Ašara ant riešo“. Sudarė ir redagavo kūrybos rinkinį „Trys Vilijos“ (2020), 2021 m. kūrybinės spaustuvės „Ridsales“ leidžiamoje knygų serijoje „Žodžių, surašytų į knygą, laiko bangos nenuplaus…“ išleista ir V. Dobrovolskienės kūrybos knyga „Kūryba“ (2021). V. Dobrovolskienė yra sukūrusi ir literatūros vaikams: „Mano broliai – mėnesiai“ (2001, perleista 2013), „Žiedų pasakos“ (2009), „Skruzdžių rūmai“ (2011), „Žiogo vestuvės“ (2012), „Pabučiuok saulytės pirštukus : eilėraštukai patiems mažiausiems“ (2020), 2022 m. išleistos užduotėlių ir spalvinimo knygelės „Ir mergytėms, ir berniukams : eilėraštukai, dainelės ir gulbės istorija (2022), „Cirko artistas“ (2022). Pagal V. Dobrovolskienės eiles Audra Novikovienė, Rimantas Vaičekonis, Birutė Gaučienė yra sukūrę dainų.
V. Dobrovolskienė kuria prozą, eiles, šventinius (proginius) scenarijus, redaguoja knygas, rašo straipsnius į regioninę spaudą, yra viena iš literatų klubo „Strėva“ almanachų sudarytojų ir redaktorių. Jos kūryba spausdinta Trakų literatų kūrybos almanache „Paparčio žydėjimas“ (2001), Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ almanache „Šauksmas tyloje“ (2002), Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanachuose „Laiko ženklai“ (2003), „Brydės“ (2007), „Minčių sodai“ (2009), „Saulėtekio toliai“ (2011), „Kai žodžiai išeina į kelią“ (2014), „Širdžių lieptai“ (2016), „Lietuva, aš esu dalelė tavęs… (2018), „Sidabruoja amžinybės nytys“ (2020).
V. Dobrovolskienės kūryba spausdinta Lietuvos Nepriklausomų rašytojų sąjungos almanachuose „Ten, sidabro vingy…“ (III–IX tomuose), „115 nusilenkimų Salomėjai Nėriai“ (2019), Rytų Lietuvos mokytojų kūrybos almanache „Ties spalio taku“ (2006), tarptautinės kūrėjų gildijos leidžiamame almanache „Vingis“ (3-oje knygoje, 2012). „Facebook“ grupės „Eilėraščio taku“ 2014 metų kūrybos almanache, „Facebook“ grupės „Poezija – gražios eilės, mintys, žodžiai…“ spausdintos kūrybos almanachuose „Poezijos spalvos“ (2015), „Apie tave ir tau, Tėvyne“ (2018), , „Klausau, kaip skamba gyvenimas“ (2020), „Yra tokia šalis – vaikystė“ (2020), kuriuos redagavo, kai kuriuos sudarė ir redagavo. Kūryba taip pat spausdinta: „2005 m.–2008 m. kūryba“ (eilėraščių rinktinė literatūrinei anykštėno literato ir tautodailininko Karolio Širvinsko premijai gauti, 2015), Jurbarko kūrėjų almanache „Prigludę prie gimtojo slenksčio“ (2019, sudarytoja ir redaktorė), almanache „Minčių pakeleiviai“ (2020), rinktinėje „Miestas, kuriame nėra vienatvės : įvairių autorių kūrybos rinkinys“ (2021), tarptautiniuose almanachuose „Vardai žvaigždėmis švytintys“ (2019), „Giedok, volungėle, žydėk, sedulėle“ (2021), tarptautiniame rašytojų almanache Vytauto Mačernio 100 m. jubiliejaus proga „Apnuogintos širdies vizijos“ (2021), „Pašnekesiai su gėlėmis“ (2022, sudarytoja ir redaktorė) ir kitur. V. Dobrovolskienė, be jau paminėtų, redagavo rašytojų O. Kulbokienės, D. Ruseckajos, G. Aleksonio, R. Palevičienės, A. Volodkienės, S. Meškytės-Murauskienės, R. Kovaliūnienės, D. Šebelskienės, A. Pavasaris, L. Treikauskaitės-Kerševičienės. G. Karlausko kūrybos knygas, kitus leidinius („Gyvenimas negrįžta“, „Elektrėnams – 55“, Loros Plad romaną „Nuodėminga vienatvė“ (2019). Sudarė, redagavo V. Vilkelienės novelių rinkinį „Gimiau savo laiku“ (2018), sudarė ir redagavo D. Šebelskienės poezijos rinktinę „…mano lūpose degi…“ (2020),
1997 m. V. Dobrovolskienei skirta Švietimo ir mokslo ministerijos Jono Varno premija. 2003 m. tapo V Vasaros poezijos šventės diplomante. 2001, 2013 m. gavo Elektrėnų savivaldybės metų žmogaus apdovanojimus. 2013 m. apdovanota Vilniaus apskrities Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio nominacija „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje“.
Apie V. Dobrovolskienę rašyta leidiniuose „Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006“ [2], „Kas yra kas. Lietuvos moterys“ [3], Benjamino Kondrato knygoje „Kūrėjų pėdsakais“ (Kn. 8, Jurbarko krašte. Vilnius, 2012), taip pat rašoma periodikoje, yra informacijos internete.
Literatūra ir šaltiniai:
1. Chmieliauskienė, Jurgita. Vilija Dobrovolskienė: faktai ir datos // Dobrovolskienė, Vilija. Tu pakviesk mano vasarą. – Kaišiadorys, 2013. – P. 3–4.
2. Dobrovolskienė Vilija // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006. – Kaunas, 2006. – P. 526–527.
3. Dobrovolskienė Vilija. – Portr. // Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas, 2007. – P. 110.
4. Radzvilavičiūtė, Gražina. Vilija Dobrovolskienė: išeinu gyventi // Elektrėnų kronika. – 2010, vas. 26–kovo 4, p. 7.
5. Stiklius, Rytis, Dobrovolskienė, Vilija. Susipažinkite – Vilija Dobrovolskienė-Telišauskaitė // Elektrėnų kronika. – 2004, bal. 16–22, p. 16–17.
6. Veiknys, Aivaras. Vilija Dobrovolskienė: „Kol bėgu, tol gyva“. – Iliustr. // Elektrėnų žinios. – 2015, spal. 2, p. 5, 10.
Parengė: Eglė Milkamanavičiūtė (ESVB), 2018, 2022