Baigusi chorinio dirigavimo studijas Vilniaus konservatorijoje, keletą metų dirbo mokytoja Ukmergėje. Persikėlusi į Vilnių, vadovavo pedagogių chorui, vėliau užsiėmė renginių organizavimu. Devyniolika metų buvo Vilniaus mokytojų namų direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai, o nuo 1999 m. tapo direktore [2, 3]. 2004 m. Z. Žepnickienės vadovaujami, kūrybingai dirbantys Mokytojų namia buvo pripažinti geriausiu Lietuvos kultūros centru miestų grupėje [4].
2006 m. Šv. Kristoforo statulėlė Vilniaus mokytojų namų direktorei Zenobijai Žepnickienei įteikta už bendruomenės telkimą. Čia ištisus metus vyksta kultūriniai ir meniniai renginiai. Mokytojų namuose kiekvienas gali rasti sau įdomių užsiėmimų bei reginių. Vadovės pastangų dėka įstaiga tapo vienu svarbiausių sostinės kultūros centrų [1].
Apie Vilniaus miestą Z. Žepnickienė yra sakiusi „Man apskritai Vilniuje viskas gražu, viskas patinka. Ir dešinysis Neries krantas, ir žaliosios zonos, ir nuostabus jaunimas. Esu optimistė ir matau tik gražius dalykus“ [2].
Z. Žepnickienės pasakojimas apie save spausdinamas knygoje „Ženklas kelyje: Vilniaus mokytojų namai“ [3]. Apie ją rašoma spaudoje.
Literatūra ir šaltiniai
1. Daumantas, Margiris. Šv. Kristoforo statulėlės surado naujuosius savininkus. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2006, gruod. 21 – 2007, saus. 3 (Nr. 22), p. 4-5.
2. Žepnickienė, Zita. Z. Žepnickienė: „Ką padarėme, kad mieste būtų gera?”: Mokytojų namų direktorė įsitikinusi, kad vilniečiams labiausiai stinga iniciatyvos ir optimizmo: [pokalbis / užrašė] Viktorija Vitkauskaitė. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2007, bal. 14, priedas „Sostinė”, p. 7.
3. Žepnickienė, Zita Zenobija. Mano antrieji namai. – Iliustr. // Ženklas kelyje: Vilniaus mokytojų namai. – Vilnius, 2006. – P. 132 – 147.
4. Žepnickienė, Zita. Reikli ir demokratiška : [pokalbis su Vilniaus mokytojų namų direktore Z. Z Žepnickiene / kalbėjosi Angelina Liaudanskienė]. – Iliustr. // Švietimo naujienos. Informacinis leidinys. – 2006, spalis (Nr. 15), p. 7-8.
Parengė: Aušra Asauskienė (VAVB), 2009