Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 561

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Juozapas Zavadskis (Józef Zawadzki)

Gyvenimo datos:1781 03 15 - 1838 12 05
Gimimo vieta:Kozminas (Lenkija)
Veikla:spaustuvininkas, leidėjas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Juozapas Zavadskis. Nuotr. iš kn.: Jogėla Vytautas. Karališkosios spaustuvės istorija. – Vilnius, 2004, p. 59.

Juozapas Zavadskis. Nuotr. iš kn.: Jogėla Vytautas. Karališkosios spaustuvės istorija. – Vilnius, 2004, p. 59.

Gimė vakarų Lenkijoje, prie Poznanės, Kozmino mieste, Kališo vaivadijoje, kur 1776 m. jo tėvas Kasparas Zavadskis užėmė burmistro pareigas. Šiose apylinkėse vėliau baigė mokyklą. 1796 m. Rydzino Pijorų mokykloje papildomai mokėsi retorikos. Vroclave ir Leipcige įgijo poligrafininko specialybę. 1801 m. atliko knygininko praktiką Vroclavo Kono ir Poznanės Kiuno knygynuose [6]. Apie 1803 m. atsikėlęs į Vilnių kurį laiką dirbo turtingo pirklio Jano Floriano Bitšo (Bietscho) knygyne. Po kelerių metų įsteigė savo spaustuvę, kurią 1805 m. liepos 1 d. sujungė su Pijorų kolegijos (priklausė Vilniaus universitetui) patalpose esančia spaustuve. Jo darbo stilius nebuvo būdingas to meto vietiniams amato meistrams, todėl greitai sudomino Universiteto rektorių J. Sniadeckį. 1805 m. lapkričio 1 d. jam buvo parduotas (išsimokėtinai 10 metų už 3000 rublių sidabru) universiteto spaustuvės inventorius. Spaustuvės patalpos išnuomotos 10 metų (metinis nuomos mokestis – 300 rublių sidabru). Be to, pagal susitarimą su universitetu J. Zavadskis spausdino šiai aukštajai mokyklai vadovėlius ir kitą literatūrą – šiais spaudiniais universitetui mokėjo nuomą už patalpas, neleisdamas grynų pinigų. Jam buvo suteiktas universiteto spaustuvininko titulas. Užsienyje įsigijęs įvairaus pobūdžio literatūros, vieną jų dalį padovanojo universiteto bibliotekai. Kita dalis, kartu su Lietuvoje surinkta knygų kolekcija buvo parduodama: 1808 m. prie pat įėjimo į universitetą J. Zavadskis atidarė pirmąjį knygyną. Šis įvykis sukėlė sensaciją ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, nes pasaulietis užvaldė kunigų spaudos monopolio prerogatyvas [6]. J. Zavadskio spaustuvę tuo metu sudarė trys filialai – savarankiškai veikusios spaustuvės: Akademinė, Departamento raštų skyriaus bei Žydų. Per pirmuosius trejus metus spaustuvė išspausdino 27 leidinius autorių ir paties J. Zavadskio lėšomis, kai kuriuos 2000 egz. tiražu. Leidėjo atradimas buvo J. Dvoržeckis-Bohdanovičius – pirmasis Vilniaus spaudos istorijoje korektorius. Redakcinį darbą atliko L. Borovskis (vėliau Universiteto profesorius) ir universiteto adjunktas K. Kontrimas [5]. Tarp artimiausių jo bendrabių buvo A. Žolkovskis, pijorų spaustuvės nuomininkas ir leidinio „Tygodnik Wileński“ leidėjas. J. Zavadskį rėmė kultūros mecenatas Adomas Kazimieras Čartoriskis [4]. 1828 m. universiteto spaustuvininko titulo jis neteko, nes susipyko su universiteto vyresnybe. Dėl šios priežasties leidėjas privalėjo išsikelti iš universiteto patalpų. Naujas patalpas jis surado Olizarų name Bernardinų g., o Pilies g. įsteigė knygyną bei gyvenamąsias patalpas [4]. Spausdino ir pardavinėjo pirmąsias Adomo Mickevičiaus knygas, Joachimo Lelevelio ir kitų garsių kūrėjų veikalus, laikraščius, žurnalus, kalendorius [10]. J. Zavadskis pirmasis Rytų Europoje pradėjo rinkti ir kaupti autorių rankraščius, mokėti honorarus [1]. Turėjo filialą Varšuvoje. 1816–1819 m. priklausė šubravcų draugijai ir masonų ložei „Uolusis lietuvis“, tarp kurios narių turėjo „Žvaigždikio“ kriptonimą [4, 5, 6]. Iki J. Zavadskio mirties spaustuvėje buvo išspausdinta 851 knygą (daugiausia vadovėlių), stokodamas originalios literatūros tenkinosi vertimais; 1811 m. išspausdino ir savo paties parašytą geografijos vadovėlį „Jeografia powszechna“ [4]. Išleido ir grožinės literatūros kūrinių – 1822 m. pirmąją A. Mickevičiaus poezijos knygą. 1838 m. gruodžio 5 d. J. Zavadskis mirė Vilniuje. Buvo palaidotas Antakalnyje, Saulės (buv. Petro ir Povilo) kapinėse. XIX a. vid. jam buvo pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. J. Horbacevičius) [12]. J. Zavadskio spaustuvę perėmė trys sūnūs: Juozapas (1818–1885), Adomas (1814–1875) ir Feliksas (1824–1891) [4].

Cybulski, Radosław. Józef Zawadzki – księgarz, drukarz, wydawca. – Wrocław, 1972. Knygos viršelis

Cybulski, Radosław. Józef Zawadzki – księgarz, drukarz, wydawca. – Wrocław, 1972. Knygos viršelis

Apie J. Zavadskio asmenybę ir veiklą Lenkijoje išleista Radoslavo Cybulskio (Radosław Cybulski) monografija „Józef Zawadzki – księgarz, drukarz, wydawca“ [14]. Knygos pabaigoje pateikiamas žymaus spaustuvininko gyvenimo datų kalendorius, bibliografija. Tarpukario metais Vilniuje buvo išleistas trijų tomų dokumentų rinkinys „Materjały do dziejów literatury i oświaty: z archiwum drukarni i księgarni Józefa Zawadzkiego w Wilnie, z lat 1805-1865“ (Wilno, 1935–1937). Leidinį parengė Tadeušas Turkovskis (Tadeusz Turkowski). Informacijos lietuvių kalba galima rasti Vytauto Jogėlos knygoje „Karališkosios spaustuvės istorija“ [4], Viliaus Užtupo enciklopediniame žinyne „Lietuvos spaustuvės, 1522-1997“ [9], leidinyje „Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas“ [12], Augustino Ickevičiaus knygoje „Prometėjiška šviesa“ [2]. Apie Zavadskių giminę rašė Antanas Rimvydas Čaplinskas [1], Tomas Venclova [10]. Informacijos taip pat yra „Žurnalisto žinyne“ [8], „Žurnalisto enciklopedijoje“ [13], periodikoje, internete.

Su J. Zavadskio veikla Vilniuje būtų galima sieti kelias miesto vietas. Visų pirma – tai senosios Vilniaus universiteto patalpos, kuriose veikė Pijorų kolegija (Šv. Jono g. 4). 1805 m. ji suteikė teisę spaustuvininkui ir leidėjui čia įsteigti savo spaustuvę, o vėliau ir pirmąjį Vilnijos krašte esantį knygyną. Vėlesnė spaustuvininko J. Zavadskio veikla persikelia į Olizarų (buv. vyskupo Kosakovskio) namą, esantį tuometiniame Bernardinų skersgatvyje (dabar Maironio g. 1 kiemas). Pilies g. 8 buvo įsteigtas knygynas bei gyvenamosios patalpos [4].

1999 m. lapkričio 2 d. Juozapo Montvilos lenkų kultūros fondo Lietuvoje iniciatyva Vilniuje, Šv. Jono g. 4 (Senamiesčio seniūnija), ant namo, kuriame veikė J. Zavadskio spaustuvė ir knygynas, buvo atidengta memorialinė lenta. Lietuvių ir lenkų kalbomis joje rašoma: „Šiame name įžymus lenkų spaustuvininkas ir leidėjas Juozapas Zavadskis (1781–1838) 1805 m. įsteigė spaustuvę, 1816 m. knygyną. Čia 1822 m. birželį pirmąkart išspausdintas Adomo Mickevičiaus poezijos rinkinys „Baladės ir romansai“ [11]. Iškilmingoje lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo tuometinio Lenkijos prezidento Aleksandro Kvasnievskio žmona Jolanta Kvasnievska [3, 15].

2006 m., minint 225-ąsias žymiojo spaustuvininko gimimo metines, žurnale „Tarp knygų“ buvo išspausdinta J. Zavadskio bibliografija, parengta Olgos Zimarevos  [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Zavadzkiai. – Portr. // Čaplinskas Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 479.
2. Ickevičius, Augustinas. Juozapas Zavadskis. // Prometėjiška šviesa. – 1998, P. 25–27.
3. „J. Kwasniewska pagerbė žymaus spaustuvininko ir leidėjo atminimą“ [apie atidengtą memorialinė lentą] // Lietuvos aidas. – 1999, lapkr. 3. – p. 3.
4. Jogėla, Vytautas. Zavadskių laikotarpis. – Portr. // Jogėla Vytautas. Karališkosios spaustuvės istorija. – Vilnius, 2004. – P. 55–80.
5. Pugačiauskas, Virgilijus. Universiteto spaustuvininkas: Juozapui Zavadskiui – 210. – Portr. // Mokslas ir gyvenimas. – 1991, Nr. 3. – P. 13–14.
6. Strazdas, Jonas. Zavadskiai ir Vilnius: [atsiminimai]. – Iliustr. // Kultūros barai. – 1969, Nr. 10 (58), p. 61–63.
7. Sukanka 225 metai, kai gimė spaustuvininkas, knygų leidėjas Juozas Zavadskis [bibliografija]. // Tarp knygų. – 2006, Nr. 1. – p. 44–45.
8. Užtupas, Vilius. Knygų leidybos apžvalga. // Žurnalisto žinynas. – Vilnius, 1992. – P. 132.
9. Užtupas, Vilius. Zavadskio Juozapo ir kitų spaustuvė (1805–1940). – Iliustr. // Užtupas, Vilius. Lietuvos spaustuvės, 1522-1997. – 1998, p. 490–492.
10. Venclova, Tomas. Zavadskis Juozapas. – Portr. // Venclova Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006 – P. 143.
11. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000–2013 [žiūrėta 2013-03-22]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456&page=2>.
12. J. Zavadskio kapas [Vilniaus Saulės kapinėse] // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T. 1 : Vilnius, p. 438.
13. Zavadskis, Juozapas. // Žurnalisto enciklopedija. – Vilnius, 1997. – P. 573.
14. Cybulski, Radosław. Józef Zawadzki – księgarz, drukarz, wydawca. – Wrocław, 1972. – 266. p.: iliustr.
15. Uczczono wydawcę i księgarza. – Iliustr. // Magazyn Wileński. – 1999, Nr. 11, p. 15.

Parengė: Giedrė Narbutaitė (VAVB), 2013

Susijusi informacija