Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 554

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Aleksandras Kačanauskas

Gyvenimo datos:1882 06 02 - 1959 11 16
Gimimo vieta:Kaunas
Veikla:kompozitorius, dirigentas, dainininkas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Kačanauskaitė-Zaborienė, Aldona. Kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko asmenybės bruožai ir muzikinė veikla: atsiminimai. – Kaunas, 1993. Knygos viršelis

Kačanauskaitė-Zaborienė, Aldona. Kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko asmenybės bruožai ir muzikinė veikla: atsiminimai. – Kaunas, 1993. Knygos viršelis

Nuo pat mažens A. Kačanauskas jautė potraukį muzikai. 1894 m. pradėjo giedoti Kauno katedros chore, pas kompozitorių Juozą Naujalį mokėsi muzikos teorijos ir vargonavimo [1, 4, 5]. 1903-1916 m. gyveno ir mokėsi Rygoje, studijavo vargonus, kompoziciją, fortepijoną, dainavimą ir muzikos teoriją [1, 3]. Aktyviai dalyvavo lietuvių kultūriniame gyvenime – steigė įvairias muzikos draugijas, rūpinosi lietuviškos muzikos propagavimu. Rygoje įkūrė ir vadovavo draugijos „Kanklės“ chorui, politechnikos instituto studentų chorui „Viltis“, draugijos „Žvaigždė“ chorui, vyrų kvartetui ir sekstetui [1, 4, 5]. Statė Miko Petrausko ir savo operetes, pats dainavo solo, akompanavo, vaidino ir kūrė muziką įvairiems spektakliams, harmonizavo liaudies dainas. 1907 m. su „Vilties“ ansambliu įdainavo pirmąsias lietuviškas plokšteles (daugiau kaip 20 dainų) [1, 4, 5]. 1911-1913 m. dirbo ir tobulinosi Varšuvoje, 1916-1919 m. studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje, vargonininkavo ir vadovavo Šv. Kotrynos bažnyčios ir lietuvių chorams [4, 5].
1920 m. grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Kaune ir įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą. Kauno muzikos mokykloje dėstė fortepijoną ir solfedžio, Kauno kunigų seminarijoje dėstė grigališkąjį giedojimą. Vadovavo draugijos „Daina“, Šaulių sąjungos, Lietuvių muzikų menininkų draugijos Kauno mišriam chorui, Kauno klierikų ir kt. chorams. A. Kačanauskas buvo vienas iš Šv. Cecilijos draugijos steigėjų; Lietuvos dainų švenčių vienas rengėjų [1, 4, 5]. Kaune organizavo vargonų muzikos koncertus. 1922-1924 m. solinio dainavimo mokėsi Varšuvoje, Vienoje ir Romoje [1, 6]. 1928 m. Kaune suorganizavo dainos mėgėjų mišrųjį chorą, su juo koncertavo Rygoje ir Taline. 1941 m. Kaune subūrė „Perkūno“ chorą, 1948 m. Kauno respublikinės ligoninės chorą. Nuo 1937-1948 m. Kauno konservatorijoje dėstė fortepijoną ir dainavimą.
1948 metais atvyko į Vilnių, iki 1957 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje dėstė muzikos teorijos disciplinas [1, 6]. Buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.
1928 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu, o 1938 m. – Gedimino III laipsnio ordinu, 1957 m. kompozitoriui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas [4, 5]. Mirė 1959 m. Vilniuje, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

A. Kačanauskas sukūrė šimtus įvairių kūrinių – solo ir choro dainų, giesmių, mišias vaikų chorui, kantatų, instrumentinių kūrinių, operetę „Jaunoji našlelė“, rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas [4, 5]. Rašė spaudoje įvairiais muzikos klausimais, parašė muzikos teorinių darbų ir atsiminimų.
Daugelis A. Kačanausko kūrinių yra išleisti: „Kūrinių rinktinė I: Originalios ir harmonizuotos solo dainos“ (1994), „Kūrinių rinktinė II: Harmonizuotos ir originalios choro dainos“ (1995), „Instrumentiniai kūriniai“ (1995).

Prie kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko atminimo įamžinimo prisidėjo jo dukra Aldona Kačanauskaitė-Zaborienė, kuri 1992 m.  išleido knygą „Kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko asmenybės bruožai ir muzikinė veikla: atsiminimai“ [1].

Kompozitorius gyveno Vilniuje nuo 1948-ųjų iki paskutiniųjų  gyvenimo metų. Iki 1957 m. dėstytojavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje [1, 6]. 

2009 m. birželio 2 d. Vilniuje, ant Aušros vartų gatvės 4-uoju numeriu pažymėto namo (Senamiesčio seniūnija), kuriame kompozitorius gyveno paskutinius septynerius gyvenimo metus, buvo atidengta memorialinė lenta [3].

Aleksandro Kačanausko atminimas įamžintas kompozitoriaus gimtajame mieste – Kaune [2].

Literatūra ir šaltiniai

1. Kačanauskaitė-Zaborienė, Aldona. Kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko asmenybės bruožai ir muzikinė veikla: atsiminimai. – Kaunas, 1993. – 60,  [1] p., [8] iliustr. lap.: iliustr..
2. Kačanauskas Aleksandras. Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas: Elektroninis žinynas. Kauno apskrities viešoji biblioteka[interaktyvus]. 2004 [žiūrėta 2011-10-5]. Prieiga per internetą: <http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=KA%C8ANAUSKAS%20ALEKSANDRAS>.
3. Aleksandro Kačanausko atminimui – memorialinė lenta. – Portr. // Literatūra ir menas, 2009 birž. 5, p. 23.
4. Karaška, Arvydas. Kačanauskas, Aleksandras. – Iliustr. – Bibliogr. : 1 pavad. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. –  T. 9, p. 110-111.
5. Mekišienė, Milda. Patriotas, kultūros šviesulys …: minint kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko 125-ąsias gimimo metines. – Portr. [interaktyvus] 2007 geg. 9, p.  5; Prieiga per internetą: < http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/05/09/atmi_01.html>.
6. Ramanauskienė, Stasė. Aleksandras Kačanauskas. – Iliustr. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 26–28.

Parengė: Žydrūnė Šaulianskaitė (VAVB), 2011

Susijusi informacija