Alfonsas Petrulis

Alekna, Viktoras. Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis. – Trakai-Vilnius, 1996. Knygos viršelis

Alekna, Viktoras. Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis. – Trakai-Vilnius, 1996. Knygos viršelis

Mokėsi Šiaulių ir Panevėžio gimnazijose, 1891−1894 m. – Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, 1895−1897 m. studijavo Lvovo veterinarijos institute. 1897−1898 m. mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje, 1898−1899 m. − Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1899 m. įšventintas kunigu. 1899 m. − Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaras. 1899−1900 m. Bagdonavos (dab. Baltarusija, Ašmenos apskr.), 1901−1902 m. – Joniškio (netoli Pabradės), 1903−1906 m. – Maišiagalos (Vilniaus r.), 1907−1908 m. – Nalibokų (dab. Baltarusija), 1908−1911 m. – Marcinkonių, 1911−1927 m. – Pivašiūnų parapijų klebonas. Bendradarbiavo laikraščiuose „Vilniaus žinios“, „Viltis“, žurnaluose „Draugija“, „Tėvynės sargas“. Nuo 1908 m. − Lietuvių mokslo ir Lietuvių katalikų blaivybės draugijų narys. 1911 m. kartu su kunigais Vladislovu Mironu ir kunigu Jonu Navicku įkūrė „Aušros“ bendriją katalikiškam laikraščiui leisti (pirmasis „Aušros“ numeris išėjo 1911 m. spalio 19 d.). Nuo 1927 m. – Alytaus dekanas. 1927−1928 m. – Paparčių klebonas. 1928 m. perkeltas į Musninkus (Širvintų r.). Čia 1928 m. birželio 28 d. mirė [1, 9]. Palaidotas Musninkų bažnyčios šventoriuje. Ant kapo pastatytas paminklas su laiminančio Kristaus skulptūra [11].

Būdamas aktyvus patriotas, A. Petrulis stengėsi dalyvauti įvairiose veiklose, susijusiose su Lietuvos valstybės atkūrimu, lietuvių tautos atgimimu. Anot profesoriaus Jono Aničo, A. Petrulis žavėjosi lietuvių tautiniu sąjūdžiu ir troško jame veikti, stengėsi įprasminti save Vilniaus lietuvių veikloje. Dalyvavo 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime, buvo įvairių draugijų steigėjas ir aktyvus dalyvis. 1909 m. dalyvavo Vilniaus vyskupijos kunigų susirinkime, buvo išrinktas į komisiją, kur turėjo ginti lietuvių tikinčiųjų teises melstis gimtąja kalba [1, 3]. Kaip aktyvus kovotojas už lietuvybę kunigas A. Petrulis buvo pakviestas į 1917 m. vykusią Lietuvos konferenciją Vilniuje, vėliau išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. A. Petrulis buvo tarp tų dvidešimties vyrų, kurie 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Aktą. Jis aktyviai dalyvavo Lietuvos Tarybos darbe. 1918 m. lapkričio mėn. signataras dirbo Tarybos komisijoje, rengusioje pirmąją laikinąją Lietuvos Respublikos Konstituciją [1, 3, 8]. A. Petrulis buvo daug kartų kilnojamas iš vienos parapijos į kitą, nes nuvykęs į jam pavestąją parapiją visuomet rūpindavosi, kad sielovada, kultūrinė ir švietimo veikla vyktų ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalba. Tokiam dvasininko siekiui nepritarė Vilniaus vyskupijos vadovybė ir vietos pasaulietinė valdžia [3, 9]. Ilgus metus išdirbęs Pivašiūnuose, kur labai daug nuveikė kurdamas ir palaikydamas lietuviškas mokyklas, lietuvišką kultūrą, kartu su mokytoju J. Sabaičiu sutelkė lietuvių šaulių būrį [10]. 1926 m., įkūrus Kaišiadorių vyskupiją, tapo pirmosios kurijos nariu – vyskupo patarėju.

1996 m. „Vorutos“ leidykla išleido rašytojo, literatūrologo Viktoro Aleknos biografinę apybraižą „Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis“ [1]. Joje rašoma, kad „Kunigas Alfonsas Petrulis ėjo ir nuėjo didelį kelią. Ir jo ilgai nepamiršo tie, kuriems jis ištarė lietuvišką žodį, kuriuos pamokė Lietuvos himno, kuriems pasakė, kad Dievas supras tavo maldą, jei tu kalbėsi, melsies jam ir lietuviškai…“ [1, 3]. Leidinyje spausdinami keli signataro laiškai bei jų faksimilės, nurodomos svarbiausios A. Petrulio gyvenimo datos, slapyvardžiai. Knygoje yra pavardžių rodyklė, pateikiamas panaudotų šaltinių sąrašas. Informacijos apie Alfonsą Petrulį galima rasti istoriko Algimanto Liekio knygoje „Signatarai“ (Vilnius, 1996), Algirdo Banevičiaus enciklopediniame žinyne „111 Lietuvos valstybės 1918-1940 politikos veikėjų“ (Vilnius, 1991), Stanislovo Kiškio knygoje „Kristaus pašauktieji“ [7], Nastazijos Kairiūkštytės ir Almos Gudonytės leidinyje apie žymius lietuviškumo puoselėtojus „Lietuvybės kovų verpetuose“ (Vilnius, 2009), Jono Laurinavičiaus knygoje „Kaišiadorių krašto žmonės: 100 biografijų“ (Kaišiadorys, 2002), Antano Rimvydo Čaplinsko žinyne „Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės“ (Vilnius, 2011) ir kt.

Katilius, Algimantas. Vasario 16-osios Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis. – Vilnius, 2017. Knygos viršelis

2017 m. Lietuvos nacionalinis muziejus išleido istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Algimanto Katiliaus monografiją „Vasario 16-osios Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis“ [6]. Pasakojant signataro biografiją kartu atskleidžiama jo gyvento meto – carinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos okupacijų, nepriklausomos Lietuvos kūrimosi ir pirmųjų gyvavimo metų – situacija. A. Petrulis buvo aktyvus visuomenininkas, lietuvybės puoselėtojas, spaudos bendradarbis, prisidėjo steigiant kultūros ir švietimo draugijas, priklausė Lietuvių mokslo draugijai. Knygoje aptariamas ir Alfonso Petrulio ryšys su lietuvių tautiniu atgimimu Vilniaus krašte. Leidinyje spausdinamos svarbesnės A. Petrulio gyvenimo ir veiklos datos, artimų giminių prisiminimai. Knygoje yra pavardžių rodyklė, pateikiamas panaudotų šaltinių sąrašas.
Nemažai informacijos apie Alfonsą Petrulį galima rasti enciklopedijose, periodinėje spaudoje, internete.

Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis susijęs ir su Širvintų rajonu. 1928 m. jis buvo paskirtas dirbti į Musninkus ir klebonavo čia apie pusę metų. Čia buvo paskutinė kunigo tarnystė vieta. Čia jis mirė ir buvo palaidotas Musninkų bažnyčios šventoriuje [8].

Nuo 2011 m. iki 2013 m. Širvintų rajono viešoji biblioteka vykdė projektą „Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį“. Projekto metu buvo atidengtos paminklinės lentos iškiliems Širvintų krašto žmonėms.
2011 m. vasario 16 d. Musninkuose (Vilniaus g. 5), ant Musninkų seniūnijos pastato sienos, buvo atidengta memorialinė lenta Alfonsui Petruliui atminti. Lentoje iškaltas įrašas: „Musninkuose gyveno Nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis“. / (Augenijaus Baravyko PĮ „Baltoji savingė)“ [2].

A. Petrulio vardu pavadinta aikštė Musninkuose [9]. 2011 m. mokyklos pageidavimu Musninkų gimnazijai suteiktas Alfonso Petrulio vardas [5].

A. Petrulio atminimo ženklų yra ir kitose Vilniaus apskrities vietose.
Vilniuje, Signatarų namuose (Pilies g. 26), yra A. Petruliui skirtų eksponatų. 2007 m. Alfonso Petrulio vardu buvo pavadinta gatvė Pavilnio Strelčiukų kvartale (Naujosios Vilnios seniūnija).

2013 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus rajone, šalia Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mokyklos (Algirdo g. 4) atidengtas paminklinis akmuo su įrašu: „Vasario 16 akto signatarui kunigui Alfonsui Petruliui atminti (1873–1928)“. Paminklo pastatymą finansiškai parėmė švietimo draugija „Rytas“ ir Vasario 16-osios klubas [10].

A. Petrulio atminimas saugomas ir puoselėjamas ir gimtuosiuose Kateliškiuose (Biržų r.).
Signatarui Alfonsui Petruliui atminti skirtas 1998 m. išleistas specialus pašto ženklas [4].

Lietuvos nacionalinės  Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos centras yra parengęs A. Petrulio biobibliografinę rodyklę (žr. adresu).

Literatūra ir šaltiniai

1. Alekna, Viktoras. Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis. – Vilnius, 1996. – 86 p: faks., iliustr. – Bibliogr.: p. 83-85. – Pavardžių r-klė: p. 79-82.
2. Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį: [apie Širvintų VB projektą, kurio vykdymo metu atidengtos atminimo lentos iškiliems Širvintų krašto žmonėms, tarp jų ir A. Petruliui]. – Iliustr. // Krašto naujienos. – 2012, vas. 10, p. 2.
3. Bareckienė, Aldona. Nepriklausomybės šauklys, lietuvybės puoselėtojas. – Iliustr. // Širvintų kraštas. – 2013, vas. 15, p. 1-2.
4. Bielskis, Gintaras. Signataras: Širvintų kraštas – pašto ženkluose. – Iliustr. // Širvinta. – 2004, spal. 27, p. 8.
5. Bonikatas, Remigijus. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos inauguracijos iškilmės. – Iliustr. // Širvintų kraštas. – 2011, saus. 19, p. 9.
6. Katilius, Algimantas. Vasario 16-osios Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis. – Vilnius, [2017]. – 143, [1] p.: iliustr., faks., portr.
7. Kiškis, Stanislovas. Kristaus pašauktieji: Kaišiadorių vyskupijoje dirbusieji ir amžinybėn iškeliavusieji kunigai 1921–1995. – Kaišiadorys, 1996. – P. 31-32.
8. Nepriklausomybės akto signataro amžino poilsio vieta – Musninkai. – Iliustr. // Širvinta. – 2010. – vas. 13, p. 5.
9. Alfonsas Petrulis (1873−1928). Lietuvos nacionalinis muziejus. [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014-03-13]. Prieiga per internetą: <http://www.lnm.lt/ekspoziciniai- padaliniai/signataru-namai/lietuvos-nepriklausomybes-akto-signatarai?task=view&id=132>.
10. Petrulis, Kęstutis. Paminėtos kun. Alfonso Petrulio 140-osios gimimo metinės: [taip pat apie Maišiagaloje atidengtą paminklinį akmenį kunigui A. Petruliui]. – Iliustr. // Voruta. – 2013, rugs. 28, p. 12.
11. Radikaitė, Vaiva. „Tvirtu lietuvišku žodžiu lietuvio dvasią kėlęs“. selonija.lt [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014-03-31]. Prieiga per internetą: <http://www.selonija.lt/2014/02/10/tvirtu-lietuvisku-zodziu-lietuvio-dvasia-keles/>.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2014; 2018

Dalintis straipsniu: