Širvintų rajonas

Širvintų rajonas – vienas mažiausių Lietuvoje. Tai savitas kraštas, išsaugojęs įvairių epochų ir kultūrų palikimą. Rajonas yra Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, prie Vilniaus-Rygos automagistralės, 50 km nuo Vilniaus. Ribojasi su Vilniaus, Kaišiadorių, Jonavos, Ukmergės, Molėtų rajonais ir Elektrėnų savivaldybe [17]. Visa pietvakarinė rajono riba vingiuoja palei Nerį. Šalia šios upės įsikūrusi garsioji Kernavė. Kai kurie istorikai mano, kad tai buvusi pirmoji Lietuvos sostinė. Rajone vyrauja plynaukštės, išvagotos Neries, Musės ir Širvintos upių [16].

Širvintos. – Vilnius, 2000. Knygos viršelis

Rajonas sudarytas 1950 metų birželio 20 dieną iš 32 apylinkių (31 jų priklausė Širvintų, 1 – Ukmergės apskričiai). Tuo metu rajono plotas buvo 808 kv. km. 1959 m. rajone gyveno 26 024, 1970 m. – 24 247 gyventojai. Iki 1953 m. rajonas priklausė Vilniaus sričiai. 1956 ir 1975 m. šiek tiek keitėsi ribos. 1962 m. Širvintų rajonas buvo panaikintas, jo teritorija prijungta prie Ukmergės rajono. 1965 m. vėl sudarytas iš 7 Ukmergės ir 1 Vilniaus rajono apylinkės [15, 17].

Šiuo metu Širvintų rajono savivaldybės plotas – 90,6 tūkst. ha, iš jų 55, 73 % užima žemdirbystės plotai, 28,47 % – miškai, 2,42 % – vandenys, 2,09 % – miestai ir gyvenvietės, 2,09 % – pramonės įmonės ir keliai, 9,2 % – kitos paskirties plotai [16]. Rajono centras – Širvintos (rajoninio pavaldumo miestas). Rajone yra 8 seniūnijos: Alionių, Čiobiškio, Gelvonų, Jauniūnų, Kernavės, Musninkų, Širvintų, Zibalų, 6 miesteliai (Bagaslaviškis, Čiobiškis, Gelvonai, Kernavė, Musninkai, Zibalai), 485 kaimai [2, 14, 15].

Statistikos departamento duomenimis, Širvintų rajone gyvena 19 367 žmonės, iš jų kaime – 12 259 (2008 m.) [19]. Gyventojų sudėtis pagal lytį: moterų – 53 %, vyrų – 47 % ; pagal tautybę: 86 % lietuvių, 11 % lenkų, 2 % rusų, 1 % kitų tautybių gyventojų [16]. Lietuvos valstybės istorijos archyve yra išlikęs 1897 m. visuotinio gyventojų surašymo Širvintų valsčiuje dokumentas, iš kurio matyti tuometinė situacija Širvintų krašte tautiniu požiūriu. Ji plačiai nagrinėjama J. Lebionkos straipsnyje [4].

širvintų krašto gamta

Širvintų krašto gamta. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

širvintos 2

Širvintos: naujų galimybių kraštas. – Vilnius, 2006. Knygos viršelis

Savivaldybėje veikia 3 gimnazijos, 1 progimnazija,  1 pagrindinė mokykla (Bartkuškio mokykla-daugiafunkcis centras), 1 pradinė mokykla, 1 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (lopšelis-darželis „Boružėlė“), Meno mokykla, Sporto mokykla, Švietimo aprūpinimo centras. Skaitytojus aptarnauja Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka ir 15 veikiančių filialų [2, 17, 18].

Ryškesni rajono istorijos įvykiai (1920 m. kovos su lenkais, pokario partizanų judėjimas) aprašyti knygose bei straipsniuose [1, 9].

Gamta rajonui pašykštėjo derlingų žemių, bet atsidėkojo sukurdama daug gražių kampelių [6, 8]. Rajonas labiausiai garsėja didingais piliakalniais. Ypač plačiai žinomas pasaulio paveldo paminklas – Neries slėnyje esantis Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas su 5 piliakalniais. Mažiau garsūs – Mančiušėnų, Totoriškio ir kt. Rajone yra Alionių, Bartkuškio, Šešuolėlių, Lygiaraisčio telmologiniai (pelkių), Širvintos, Budelių kraštovaizdžio draustiniai, 5 parkai, 2 gamtos paminklai (Staškūniškio maumedis ir Dūdų akmuo su „Velnio pėda“) [5, 12].

Rajone yra 50 archeologijos, 16 architektūros, 15 istorijos, 78 dailės paminklai, 18 dvarų ir dvaro sodybų ir kitų lankytinų objektų [3, 13].

Kai kurie Širvintų rajono lankytini objektai:

MUZIEJAI

Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus – rezervatas (Kernavė, Kerniaus 4 a., „Kernavės seniūnija“).

Bažnyčios reliktų muziejus (Kernavė, Kernavės parapijos administracinis pastatas, „Kernavės seniūnija“).

Musninkų vidurinės mokyklos istorijos ir kraštotyros muziejus (Musninkai, „Musninkų seniūnija“).

Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vidurinės mokyklos istorijos muziejus (Širvintos, Vilniaus g. 69, Lauryno Gucevičiaus gimnazija).

Privatus Jono Pivoro Armonikų muziejus (Kernavė, „Kernavės seniūnija“).

„Entafarmos“ farmacijos muziejus (Klonėnų viensėdis 1, UAB „Entafarma“, „Jauniūnų seniūnija“).

Bagaslaviškio Igno Šeiniaus vidurinės mokyklos rašytojo Igno Šeiniaus muziejus (Bagaslaviškis, „Gelvonų seniūnija“).

Kazimiero Skebėros muziejus (Bagaslaviškio biblioteka, „Gelvonų seniūnija“).

PAMINKLAIS Širvintų rajone pagerbti šie žmonės:

Vytautas Didysis – Lietuvos Didysis Kunigaikštis (Δ Kernavė).
Kazimieras Skebėra – literatas (Δ Bagdyšiai, „Gelvonų seniūnija“).
Ignas Šeinius – rašytojas, gimęs Šeiniūnuose (Δ Šeiniūnai, „Gelvonų seniūnija“; Musninkai, „Musninkų seniūnija“, Širvintų miestas).

PAMINKLINĖMIS LENTOMIS Širvintų rajone įamžinti šie žmonės:

Viktoras Brazauskas – rašytojas, prozininkas (Vileikiškiai, Alyvų g. 3, „Musninkų seniūnija”).
Česlovas Kavaliauskas – kunigas, teologas (Širvintos, Taikos g. 10).
Juozas Kruminas – poetas, vertėjas, žurnalistas (Gelvonai, Mikalajūnų g. 2, „Gelvonų seniūnija“).
Liba Mednikienė – Nepriklausomybės kovų dalyvė (Širvintos, Nepriklausomybės a.).
Alfonsas Petrulis – kunigas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (Musninkai, Vilniaus g. 5, „Musninkų seniūnija“).
Kazimieras Skebėra – literatas (Gelvonai, Mikalajūnų g. 2, „Gelvonų seniūnija“).
Ignas Šeinius – rašytojas, diplomatas (Gelvonai, Mikalajūnų g. 2, „Gelvonų seniūnija“).

ISTORIJOS IR KITI PAMINKLAI

Lietuvos karių paminklas (skulpt. Robertas Antinis vyresnysis), pastatytas 1927 m., tarp 1952 ir 1955 m. nugriautas, 1991 m. atstatytas (skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis) (Širvintos, skvere prie Širvintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios).

Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio stogastulpis, pastatytas 1928 m., 1951 m. buvo nugriautas, pastatytas miesto kapinėse. 1991 m. pastatytas senojoje vietoje (Širvintos, Nepriklausomybės a.).

Paminklas 1940–1953 m. Širvintų rajono aukoms atminti (skulpt. Ipolitas Užkurnys), įamžinantis Marijos Sopulingosios kančią, pastatytas 1991 m. (Širvintos, skvere prie Širvintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios).

Paminklas didžiosios Kovos apygardos partizanams (skulpt. Jonas Jagėla), atidengtas 1998 m. birželio 27 d. (Gelvonai, aikštėje priešais Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, „Gelvonų seniūnija“).

Paminklas Pamusių kaimo gyventojų, nukentėjusių per sovietinę okupaciją, atminimui (skulpt. Alfonsas Balsevičius) (Pamusiai, „Čiobiškio seniūnija“).

MENO OBJEKTAI

Skulptūros:

„Eocenas“ (skulpt. Kazys Venclovas, Širvintos, skvere prie tvenkinio, šalia Vilniaus g. 60 namo).
„Geležinis vilkas“ (Kernavė, prie Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios, Kerniaus g. 6, „Kernavės seniūnija“).
„Kaip kulka“ (skulpt. Kazys Venclovas, Širvintos, skvere prie tvenkinio, šalia Vilniaus g. 60 namo).
„Krėsliukas“ (skulpt. Arvydas Ališanka, Širvintos, skvere prie tvenkinio, šalia Vilniaus g. 60 namo).
„Korys“ (skulpt. Gediminas Piekuras, Širvintos, I. Šeiniaus g. 4, prie Širvintų savivaldybės kultūros centro).
„Legenda“, (skulpt. Kęstutis Musteikis, Širvintos, skvere prie tvenkinio, šalia Vilniaus g. 60 namo).
„Mozė“ (skulpt. Antanas Kmieliauskas) (Kernavė, „Kernavės seniūnija“),
„Paukščiukas“ (skulpt. Kazys Venclovas, Širvintos, skvere prie tvenkinio, šalia Vilniaus g. 60 namo).
„Saugi vieta“ (skulpt. Arvydas Ališanka, Širvintos, I. Šeiniaus g. 4, prie Širvintų savivaldybės kultūros centro).
„Siela“ (skulpt. Kęstutis Musteikis, Širvintos, I. Šeiniaus g. 4, prie Širvintų r. savivaldybės kultūros centro).
„Širvinta“ (skulpt. Vilimas Ketvirtis) (Širvintos, Vilniaus g. 86, aikštėje prie Širvintų seniūnijos).Tautodailininko Povilo Malinausko skulptūrų parkas „Malinauskų takas“ (Čiobiškis, „Čiobiškio seniūnija“).

Rajone aktyvus etninės kultūros judėjimas. Folklorinių ansamblių dėka grįžta bendruomenių papročiai, tradicinės šventės. Vyksta Rytų Lietuvos armonikininkų šventė-varžytuvės, respublikinė kapelų šventė-varžytuvės. Didžiausia ir įspūdingiausia metų šventė Širvintų rajone – Derliaus diena [11]. Įsigalėjo Baltojo vasaros pikniko tradicija.

Rajone gyvos liaudies meno tradicijos. Tautodailininkai ne tik kuria, bet patys aktyviai organizuoja parodas, šventes, muges [7, 20].

Širvintų kultūros centras buvo pripažintas geriausiai dirbančiu Vilniaus apskrityje [10].

Rajoniniai laikraščiai:

„Širvinta“ (buvo leidžiamas 1989–2010 m.).

„Krašto naujienos“ (buvo leidžiamas 2008–2012 m.).

Dabar leidžiamas „Širvintų kraštas“ (nuo 2006 m. bal. 15 d.) (žr. adresu) ir savaitinis laikraštis ,,Širvis“ (nuo 2015 m. gruod. 2 d.) (žr. adresu).

Nuo 2009 metų veikė internetinis dienraštis Širvintų krašto žmonėms „Intos žinios“ (steigėjas ir direktorius – žurnalistas Pavel Kobak). Nuo 2011 m. kovo 7 dienos „Intos žinių” tinklalapis pakeitė savo pavadinimą į labiau tinkantį Vilniaus apskričiai „Krašto naujienos“ (www.krastonaujienos.lt) ir tapo Vilniaus apskrities internetiniu laikraščiu.

Vietos spaudoje apie rajoną daug rašo kraštotyrininkai Alfonsas Balsevičius, Elena Matukienė, Jadvyga Kisieliauskienė, Filomena Vaiciekauskienė.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Alekna, Viktoras. Ūžė žalia giria: sovietų prievarta ir laisvės kovos Širvintų rajone 1940-1953 m. – Vilnius, 1999. – 486 p., [2] p., [12] iliustr. lap.: iliustr.
2. Faktai ir skaičiai. Širvintų rajono savivaldybė [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2021- 06- 15]. Prieiga per internetą: < https://www.sirvintos.lt/lt?id=955>.
3. Krupickas, Rimantas. Širvintijos paneriais. – Iliustr., žml. // Krupickas, Rimantas. Paskui rasos lašą: geografijos skaitiniai. – Kaunas, 2007. – P. 35-40.
4. Lebionka, Juozas. Polonizacijos procesas Širvintų krašte XIX a. antrojoje pusėje. – Lent. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos istorijos metraštis, 1997. – 1998, p. 164-177.
5. Lietuvos saugomos teritorijos: informacinis leidinys-žinynas. – [Kaunas], 2006, p. 37, 50-53, 65, 89.
6. Lučiūnas, Jonas. Peizažai: fotoalbumas. – [Vilnius], 2007. – 85, [3] p.: iliustr.
7. Netradiciniai verslai Širvintų rajone = Unconventional trades in Širvintos district / [Širvintų rajono savivaldybės administracija, Širvintų rajono turizmo ir verslo informacijos centras]. – [Vilnius], [2007]. – 24 p.: iliustr., portr. – Gretut. tekstas liet., angl.
8. Po Širvintų kraštą: fotografijų albumas. – Vilnius, 2008. – 63 [1] p.: iliustr.
9. Širvintos. – Vilnius, 2000. – 768, [6] p.: iliustr., faks., gaid., žml.
10. Širvintos : naujų galimybių kraštas = Širvintos: the land of new potentials / [teksto autorė Jadvyga Barbaravičienė]. – Vilnius, 2006. – [26] p., įsk. virš.: iliustr., žml. – Gretut. tekstas liet., angl.
11. Širvintų kraštas = Širvintos region: aplankykite ir pažinkite mus. – [Kaunas], 2005. – 32 p.: iliustr., žml.
12. Širvintų krašto gamta. – Vilnius, 2003. – 47, [2] p.: įsk. virš.: iliustr.
13. Širvintų rajonas. – Iliustr., žml. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 267-301.
14. Širvintų rajonas = Širvintos district. – Kaunas, 2017. – 97, [3] p.: iliustr. . – Gretut. tekstas liet., angl.
15. Širvintų rajonas. – Iliustr. //Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 4, p. 207-208.
16. Širvintų rajonas. – Iliustr. // Tūkstantmečio knyga: pažintis su Lietuva. – Kaunas, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 250-263.
17. Širvintų rajono savivaldybė. Vikipedija: laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. 2021 [žiūrėta 2021-06-15]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0irvint%C5%B3_rajono_savivaldyb%C4%97>.
18. Širvintų rajono savivaldybės viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2021-06-15]. Prieiga per internetą: <http://sirvintuvb.lt/>.
19. Vilniaus apskritis = Vilnius county : [statistikos rinkinys]. – Vilnius, 2008, p. 11.
20. Нетрадиционные промыслы в Ширвинтском районе = Unkonventionelle Gewerbe im Landbezirk Širvintos. – [Vilnius], [2007]. – 24 p.: iliustr., portr. – Gretut. tekstas rus., vok.

Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2008; 2021