Nuo 1928 m. gyveno Kaune. Baigęs pradžios mokyklą, 1934−1941 m. mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. 1941−1946 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1946 m. baigęs Kauno kunigų seminariją įšventintas kunigu. Už vadovavimą seminarijoje veikusiam Tomo Akviniečio studijų būreliui, antitarybinius pasisakymus ir religinius patarnavimus partizanams 1950 m. buvo suimtas, kalintas Norilsko ir Magadano srities lageriuose. Dalyvavo Norilsko sukilime (1953 m.), buvo sukilimo komiteto narys, sukūrė jo himną „Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo“. 1956 m. buvo amnestuotas, grįžo į Lietuvą. Kunigavo Viduklėje, Raseiniuose, Dubingiuose, Vievyje, Kazokiškėse, Molėtuose, Joniškyje (Molėtų r.), Jiezne, Žasliuose, Kaišiadoryse, Širvintose. 1966−1967 m. buvo Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris. Nuo 1994 m. dėstė Aukštesniosios katechetų mokyklos Kaišiadorių vyskupijos skyriuje, buvo jo vadovas. Domėjosi moderniąja teologija (A. von Harnacku), fizikos ir astronomijos mokslų naujovėmis, juose įžvelgė Kūrėjo išminties, galios ir grožio liudijimus. Susirašinėjo su Vokietijos mokslininkais, fizikais ir teologais [1, 4].
Mirė 1997 m. vasario 20 d. Palaidotas Vievio bažnyčios šventoriuje. Kunigo Juozapo Dabravolsko iniciatyva ant kapo buvo pastatytas koplytstulpis [4, 6].
2001 m. (po mirties) Č. Kavaliauskas buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumi [1, 4].
Kun. Česlovui Kavaliauskui teko dažnai keltis iš vienos parapijos į kitą, bet tai netrukdė atsiduoti savarankiškoms teologijos studijoms, parašyti daugybę teologinių straipsnių. Šis skvarbaus proto, plačios erudicijos ir taurios širdies žmogus analitiko žvilgsniu įsismelkdavo į daugybę mokslo ir tikėjimo problemų, gilinosi į kvantinės fizikos ir tikimybių teorijos paslaptis. Jį domino metafizikos ir tiksliųjų mokslų santykis ir daugybė kitų dalykų. Bendradarbiavo spaudoje („Nepriklausoma Lietuva“, „Šiaurės Atėnai“, „Katalikų pasaulis“, „Šaltinis“, „Nauka i religija“), radijo laidose („Mažoji studija“). Kai kurie jo darbai išėjo atskiromis knygomis. Dalis ankstesnių 20–30 metų senumo teologijos rankraščių, parengtų Dubingiuose padedant ilgamečiam bičiuliui Viktorui Petkui, buvo išleista 1992 m. kaip „Trumpas teologijos žodynas“. Vėliau išleista „Teologija šiandien“ (Kaišiadorys, D. 1, 1995), straipsnių ir pokalbių rinkinys „Tarp fizikos ir teologijos“ [5]. Šį rinkinį sudaro anksčiau skelbti ir iš autoriaus rankraščių fondo paimti straipsniai, kuriuose gvildenamos teologijos metodologijos, kristologijos ir eschatologijos temos. Pateikiama taip pat ištraukų iš dvasininko pokalbių 1995–1996 m. su Lietuvos katalikų radijo „Mažosios studijos“ redaktoriumi Vaidotu Žuku. Viename jų („Iš biografijos“) kunigas pasakoja apie sovietiniame lageryje praleistus metus. Kunigo atsiminimai apie vergiškas sąlygas Norilsko lageryje aprašyti fragmente „Baltojo liūdesio tropikai“, paskelbtame Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių atsiminimų rinkinyje „Norilsko Vyčiai“ (Vilnius, 1992). Č. Kavaliauskas paliko teologinių, biblinių, filosofinių, šiuolaikinės pasaulėvokos straipsnių, eilėraščių rankraščių. Dalis jų buvo sudėta į knygą „Iš kun. Česlovo Kavaliausko rankraščių“ (Vilnius, 2011). Deja, dauguma teologo pamąstymų, ieškant tikėjimo sąsajų su nepažintu ir nepažiniu pasauliu moderniųjų mokslų laimėjimų pagrindu, liko neužrašyta ir nepaskelbta, kaip ir svajonė parengti originalią egzistencinės filosofijos kritinę istoriją [2, 7].
Bene didžiausias kunigo indėlis – Šventojo Rašto tekstų tyrinėjimai ir vertimai. Iš senosios graikų kalbos išversto Naujojo Testamento išėjo keletas leidimų (I – 1972 m., II – 1988 m., III – 1992 m., IV ekumeninis naujai redaguotas leid. – 1998 m. ir kt). Versdamas Naująjį Testamentą kun. Česlovas Kavaliauskas preciziškai siekė lietuviškų atitikmenų semantinio ir stilistinio tikslumo. Pasak Naujojo Testamento redaktoriaus kun. Vaclovo Aliulio, kun. Česlovas Kavaliauskas prie vertimo darbavosi ketverius metus (1966–1970) [4, 7]. Už Naujojo Testamento vertimą jis gavo popiežiaus Jono Pauliaus II palaiminimo raštą. Iš lotynų kalbos išvertė ir kai kurias Senojo Testamento dalis (karaliaus Saliamono „Giesmių giesmę“ ir kt.) [7].
Daugelį stebino kun. Č. Kavaliausko talentas kalboms. Savarankiškai studijuodamas moderniojo mokslo įvairius šaltinius, greta mokėtų 6−7 didžiųjų Europos kalbų jis išmoko dar keletą, skaitė net 12−13 kalbų. Prie žymesnių vertimų paminėtina Euzebijaus Cezariečio „Bažnyčios istorija“ (Vilnius, 1993), kurios pirmuosius septynis skyrius išvertė iš graikų kalbos. Būdamas poetiškos sielos, kun. Č. Kavaliauskas yra sukūręs ir lyrikos šedevrų. Jau po autoriaus mirties 2000 m. išėjusiame poezijos rinkinyje „Pažadėtoji žemė“ vyrauja filosofinė lyrika, kalbama apie pasaulio vieningumą ir Kūrėjo pėdsakus materialioje tikrovėje, troškimas pažinti Viešpatį supriešinamas su XX a. pabaigai būdingu pragmatizmu. Knygoje yra ir vertimų (E. A. Poe, R. Kiplingo, K. Galčinskio ir kitų klasikų kūrinių). Įvadinį žodį šiai knygai parašė poetas Sigitas Geda.
Žymiam dvasininkui skirta knyga „Priespaudos metais skleidęs tiesą“, išleista minint 5-ąsias mirties metines [8]. Leidinio iniciatorius – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, tremtinys, Norilsko lagerių ir didžiojo sukilimo bendražygis Antanas Mozeris. Joje – pluoštelis amžininkų (Antano Mozerio, poeto Sigito Gedos, disidento Viktoro Petkaus) prisiminimų, Č. Kavaliausko straipsniai religijos tema ir eilėraščiai, bibliografija [4, 8]. Knygoje yra asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. Minint Česlovo Kavaliausko 85-metį išleista knyga „Teologas. Jo siekiai ir ieškojimai“, sudaryta akademiko Antano Buračo [9]. Knygoje trys dalys. Pirmoji − „Iš Č. Kavaliausko rankraščių“. Čia skelbiamos teologinės studijos apie bažnyčios ir teologijos Atgimimą. Antroji dalis − „Susirašinėjimai dėl šv. Rašto vertimo“, kur spausdinama 1965−1979 m. Č. Kavaliausko korespondencija su šv. Rašto redaktoriumi, kunigu Vaclovu Aliuliu, teologu prof. Antanu Liuima ir kt. Trečioji knygos dalis − „Atsiminimai apie Teologą“, surinkti jo mokinės, teologijos bakalaurės Jurgitos Fedorinienės. Spausdinamas Kaišiadorių vyskupo generalvikaro, kun. dr. Algirdo Jurevičiaus pamokslas, Č. Kavaliausko sesers Kotrynos Valentienės, aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio, rašytojo Kazio Sajos, kunigo Romualdo Šalčiūno ir dar kelių pažinojusių Č. Kavaliauską žmonių atsiminimai, bibliografija. Serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijoje „Širvintos“ (Vilnius, 2000) Kazys Misius plačiai aprašo sovietinio saugumo sukurptą kunigui Č. Kavaliauskui baudžiamąją bylą. Apie teologą rašoma leidinyje „Lietuvių dvasininkai kūrėjai“ (Vilnius, 2000) (čia spausdinama ir nemažai kunigo kūrybos), Jono Laurinavičiaus „Kaišiadorių krašto žmonės“ (Kaišiadorys, 2002), Tomo Sakalausko esė rinkinyje „Duetai“ (Vilnius, 1998), kunigo Vaclovo Aliulio knygoje „Vieno žąsiaganio istorija: pasakojimai ir pamąstymai“ (Vilnius, 2007). Informacijos apie šią iškilią asmenybę galima rasti enciklopedijose, periodinėje spaudoje, internete.
Kunigas Česlovas Kavaliauskas susijęs su dabartine Vilniaus apskritimi. Jis kunigavo Vievyje, Kazokiškėse (Elektrėnų savivaldybė). 1988 m. spalio 11 d.−1989 m. balandžio 6 d. ir 1991−1992 m. buvo Širvintų altaristas [4].
2013 m. liepos 20 d., minint 90-ąsias gimimo metines, Širvintose, prie Taikos gatvės 10-to namo buvo atidengta memorialinė lenta, skirta kunigo, teologo, poeto, Biblijos iš graikų kalbos vertėjo, pamokslininko, politinio kalinio, Vyčio Kryžiaus Riterio ordininko Česlovo Kavaliausko atminimui. Kunigas šiame name gyveno 1988−1989 ir 1991−1992 m. Namo savininkas yra garbaus amžiaus buvęs Norilsko politinis kalinys Vytautas Matijošius. Memorialinė lenta atidengta buvusio Širvintų klebono, monsinjoro Juozapo Dabravolsko ir Č. Kavaliausko sūnėno, akademiko Antano Buračo iniciatyva. Atminimo lentą pašventino monsinjoras J. Dabravolskas. Mintimis ir prisiminimais apie kunigą dalinosi akademikas A. Buračas, kunigas altaristas Antanas Černa, namo šeimininkas V. Matijošius. Keletą žodžių ta proga teko tarti ir šių eilučių autorei [3].
Česlovo Kavaliausko knygoje „Tarp fizikos ir teologijos: rinktiniai straipsniai ir pokalbiai“ (Vilnius, 1998), taip pat jam skirtuose leidiniuose „Priespaudos metais skleidęs tiesą“ [8] ir „Teologas. Jo siekiai ir ieškojimai“ [9] spausdinama Česlovo Kavaliausko bibliografija, sudaryta istoriko dr. Agniaus Urbanavičiaus.
Literatūra ir šaltiniai
1. Aliulis, Vaclovas. Kavaliauskas Česlovas. – Iliustr. – Bibliogr.: 1 pavad. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 9, p. 636-637.
2. Buračas, Antanas. Kavaliauskas Česlovas / Antanas Buračas, Dalia Čiočytė. – Bibliogr.: 2 pavad. // Lietuvių literatūros enciklopedija. –Vilnius, 2001. – P. 228.
3. Burokas, Jonas. Atidengta atminimo lenta kunigui Česlovui Kavaliauskui [Širvintose]. – Iliustr. // Varpas. – 2013, Nr. 9 (rugsėjis), p. 3-4; Prieiga per internetą: <http://www.voruta.lt/atidengta-atminimo-lenta-kunigui-ceslovui-kavaliauskui/>.
4. Kavaliauskas Česlovas (1923−1997). Kaišiadorių muziejus. [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2014-09-23]. Prieiga per internetą: <http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Kavaliauskas_%C4%8Ceslovas>.
5. Kavaliauskas, Česlovas. Tarp fizikos ir teologijos: rinktiniai straipsniai ir pokalbiai. – Vilnius, 1998. – 310, [1] p.: iliustr., portr., faks. – R-klė: p. 304-310, [1].
6. Kunigą Česlovą Kavaliauską prisiminus. – Iliustr. // Širvinta. – 2005, vas. 23, p. 2.
7. Micevičiūtė, Violeta. Lietuviški Šventojo rašto vertimai. Kunigas Česlovas Kavaliauskas. Biblija.lt [interaktyvus]. 2003 [žiūrėta 2014-11-03]. Prieiga per internetą: <http://biblija.lt/index.aspx/lt_vertimai/vertejai/kavaliauskas/>.
8. Priespaudos metais skleidęs tiesą: [apie kun. Česlovą Kavaliauską]. – Vilnius [i.e. Kaunas], 2002. – 183, [1] p.: iliustr., faks.
9. Teologas. Jo siekiai ir ieškojimai: apie Česlovą Kavaliauską. – Vilnius, 2008. – 267, [1] p.: iliustr., faks. – Bibliogr. / parengė A. Urbanavičius, p. 248-267. – Bibliogr. išnašose.
Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2015