Čiobiškio seniūnija yra Širvintų rajono vakaruose. Seniūnijoje yra 39 kaimai. Didesni iš jų: Lapelės, Juknonys, Strazdai. Seniūnijos centras – Čiobiškio kaimas [6].
Seniūnijos teritorija užima 6 634 ha, iš jų 46 % užima miškai, 44 % – žemės ūkio naudmenos, 2 % – vandenys, 8 % – kitos paskirties plotai [6, 17]. Statistikos departamento duomenimis seniūnijos teritorijoje gyvena 858 (2011 m.) gyventojai, iš jų – 414 vyrų, 444 moterys [11].
Čiobiškio seniūnijoje yra Čiobiškio bažnyčia, pagrindinė mokykla, Čiobiškio vaikų socializacijos centras. Veikia 3 parduotuvės, felčeriais punktas, paštas, 2 bibliotekos, kultūros namai, vaikų dienos centras. Čiobiškio bendruomenė, Čiobiškio kultūros ir sporto klubas „Pykuolis“ aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje įtraukdami jaunimą ir pagyvenusius čiobiškiečius. Apylinkės garsėja pušynais [17]. Seniūnijos teritorijoje ūkininkauja 120 ūkininkų [7].
Čiobiškio seniūnijoje gimė kompozitorius Jonas Dambrauskas (1892-1982) (Pamusiuose); psichologas Algirdas Penkauskas (g. 1931) (Rusių Rage) [6]. Čiobiškyje gimė žymus baleto artistas Raimondas Minderis (g. 1941) (Čiobiškyje).
Dabar Čiobiškis – kaimas Širvintų r. s-bės teritorijoje, 22 km į p.v. nuo Širvintų, prie Neries ir Musės santakos; seniūnijos, parapijos centras [9, 10].
Statistikos departamento duomenimis Čiobiškio kaime gyvena 260 (2011 m.) gyventojų, iš jų – 128 vyrai, 132 moterys [11].
Mokslinio paaiškinimo apie Čiobiškio vietovės pavadinimo kilmę nėra. Pagal išlikusį padavimą senovėje Čiobiškis buvęs viena smuklė, į kurią užeidavę pavargę keliauninkai. Pašėrę savo arklius, sakydavę: „Čia biškį nugersime, kol arkliai pailsės ir važiuosime tolyn“. Iš to „čia biškį” kilęs ir vietovės vardas [13].
Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. Knygos viršelis
Lučiūnas, Jonas. Čiobiškio kraštas: [fotoalbumas]. – [Vilnius-Kaunas], [2006]. Knygos viršelis
Informacijos apie Čiobiškį galima rasti 2005 m. „Versmės“ leidyklos išleistoje stambioje kraštotyrinėje monografijoje
„Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“ (iš serijos „Lietuvos valsčiai“). Dalis publikacijų skirta Čiobiškio istorijai (istorikų Algirdo Baliulio, Gintauto Zabielos, Juozo Lebionkos, Rolando Gustaičio, Stanislovo Buchavecko) [16].
Apie Čiobišk įrašoma enciklopedijose [9, 10, 18].
Fotografas Jonas Lučiūnas yra parengęs albumą „Čiobiškio kraštas“ [15].
Čiobiškio praeitis sena. Prie miestelio esantieji pilkapiai yra iš IX-XI a. Pagal padavimus vietovė buvusi XIII-XIV a. XVI a. Čiobiškis jau buvo nemažas miestelis, turėjęs Magdeburgo teises. Pro Čiobiškį Nerimi ir vieškeliu ėjo prekybos keliai, jungiantys Jonavą, Kauną, Kernavę, Vilnių. Plečiantis Jonavai ir Širvintoms Čiobiškis sunyko. 1794 m. pastatytas Čiobiškio dvaras. Jį valdė Šveikauskiai, kurie 1794 m. Čiobiškį pardavė Jonui Krizostomui Pilsudskiui. Pilsudskio rankose dvaras išbuvo iki nepriklausomybės metų [9, 13].
Tarpukariu dvarui atitekus valstybei, jame 1923 m. įkurta valstybinė vaikų prieglauda su pradine mokykla. Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsteigti vaikų namai, o 1959 m. – internatinė mokykla. 1965 m. internatas reorganizuotas į specialiąją mokyklą, 1995 m. – į specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus [6, 10].
1945 m. dvare veikė Lietuvos partizanų Didžiosios kovos apygardos vienas rinktinės štabų, kuriam vadovavo Jonas Misiūnas (Žalias Velnias) [1, 14].
Sovietmečiu Čiobiškis buvo apylinkės centras.
Vienas iš svarbiausių architektūros objektų – Čiobiškio bažnyčios ansamblis, vėlyvojo klasicizmo statinių kompleksas. Stovi Čiobiškio kaimo v. dalyje, ant Neries slėnio v. šlaito. Šventorius stačiakampis, pagal išilginę ašį simetriškas, aptvertas mūro tvora. Jo viduryje yra bažnyčia, š. r. ir p. r. kampuose stovi varpinės, p. v. ir š. v. – koplyčios. Didieji (v.) vartai yra priešais bažnyčios pagrindinį fasadą. Kiti vartai yra rytuose. Šventoriaus pakraščiais auga medžiai. Ansamblis sukurtas XIX a. I-ajame ketvirtyje (bažnyčia) ir amžiaus viduryje (varpinės ir koplyčios). Klasicistinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1810-1825) su XIX a. eksterjero skulptūromis; viduje Viešintų seniūno K. Pilsudskio portretas (1810), 12 apaštalų atvaizdai (XIX a. pr.), sukurti Vilniaus meno mokyklos auklėtinių.
Pirmąją medinę Čiobiškio bažnyčią pastatė jėzuitai XVII a. Mūrinė pradėta statyti 1810 m. dvarininkės E. Švikauskienės lėšomis. 1812 m. jai mirus, toliau bažnyčią statydino naujasis Čiobiškio savininkas Jonas Krizostomas Pilsudskis. Baigta statyti 1825 m. Projekto autorius nežinomas (būta spėjimų, kad statyta pagal
Lauryno Gucevičiaus projektą) [8, 19].
Nemažiau svarbus architektūros objektas – Čiobiškio dvaro sodyba (Čiobiškio rūmų autorius – lietuvių klasicizmo pradininkas Laurynas Gucevičius) [6, 9]. Čiobiškio dvaro sodyba randasi kaimo p. dalyje, vaizdingame Neries ir jos intako Musios slėnyje. Gerai matoma iš aukščiau esančios senosios Čiobiškio dalies. Pastatai supa pusiau uždarą vidinį kiemą. Kiemo šonuose lygiagrečiai vienas su kitu ir beveik lygiagrečiai su Nerimi stovi buvusių arklidės ir kumetyno pastatai, r. gale, statmenai jiems – rūmai. Tarp jų yra erdvus plotas su sodeliu ir gėlynu. XVIII a. Čiobiškis priklausė Švikauskams, nuo 1794 m. Jonui Krizostomui Pilsudskiui. XIX a. pastatyta dauguma klasicistinių pastatų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ansamblyje įsikūrė vaikų prieglauda. Po II pasaulinio karo ji paversta spec. internatine mokykla, pastatyta naujų pastatų, suardžiusių ansamblio kompozicinę vienovę [20].
Dariaus ir Girėno tiltas (pavadintas Atlanto nugalėtojų lakūnų Dariaus ir Girėno vardu) yra arkinis, kaimo p. r. pakraštyje, Ukmergės – Kaišiadorių kelyje, per Musės upę. Tilto ilgis 28, 2 m, bendras plotis 6,6 m, važiuojamosios dalies plotis 5,5 m, tarp arkų – 5,9 m; keliamoji galia 13 t [2].
Prie pat tilto stovi XX a. pr. pastatytas vandens malūnas [3].
Čiobiškyje yra veikiančios senosios ir naujosios kapinės.
Apie 0,1 km į š. v. nuo Čiobiškio kaimo, apie 0,15 km į š. r. nuo Čiobiškio mokyklos, 0,1 km į v. nuo Musninkų-Liukonių kelio ir kelio į Janionis sankryžos, pušyne yra Čiobiškio pilkapynas: 12 kompaktiškai išsidėsčiusių pilkapių. Jų sampilai 1 m aukščio, 10-16 m skersmens, pilti iš gelsvo smėlio [12, 22].
Čiobiškyje gražiai įrengtas tautodailininko Povilo Malinausko skulptūrų parkas „Malinauskų Takas“.
Prie Čiobiškio per Neries upę vasarą nuolat veikia Čiobiškio keltas. Kelto savininkas gyvena Kaišiadorių rajone, bet toks vienintelis Lietuvoje keltas yra ir Čiobiškio įžymybė, technikos paminklas, kurio išsaugojimu paskutiniuoju metu susirūpino ir paminklosaugininkai. Keltas tarnauja abipus Neries gyvenantiems žmonėms ir keliautojams, norintiems sutrumpinti kelią. Dabar Čiobiškio keltas yra tarpukario metų kelto savininko sūnaus Valentino Zeventausko nuosavybė [5].
Stasė Brazdžienė nuo 1951 m. dirbo auklėtoja Čiobiškio vaikų namuose. Penkiolika metų išdirbusi auklėtoja, parašė atsiminimus apie Čiobiškio vaikų namus, pedagogės kelią [4].
Čiobiškio biblioteka įkurta 1947 m. Pirmųjų duomenų apie bibliotekos veiklą nepavyko rasti, nepavyko sužinoti ir kas buvo pirmasis bibliotekos vedėjas. Nuo 1951 m. biblioteka buvo Rusių Rago kaime pas Katrę Perkauskienę, joje iki 1957 m. dirbo Janė Mitkutė. Po to kiekvienais metais keisdavosi vis nauji darbuotojai.
1990 m. biblioteka persikėlė į naujas, erdvias kultūros namų patalpas. Bibliotekoje yra 6 602 egz. spaudinių. 2000 m. Čiobiškio biblioteka laimėjo atviros Lietuvos fondo paskelbto konkurso „Mažųjų miestelių ir kaimų bibliotekos vaikams ir jaunimui“ parengtą projektą „Stalo žaidimų klubas“ [21].
Kraštotyros kartotekoje kaupiami respublikinių bei rajoninių periodinių leidinių kraštotyros straipsnių bibliografiniai įrašai, kurių yra apie 1700.
1. Abromavičius, Stanislovas. Didžioji kova. – Kaunas, 1999. – 439 p.: portr. – Santr. angl.
2. Banionis, Juozas. Dariaus ir Girėno tiltas. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 274.
3. Bonikataitė, Kristina. Domėjosi kultūros paveldo apsauga: Čiobiškio vandens malūnas // Širvinta. – 2005, liep. 20, p. 7-8.
4. Brazdžienė, Stasė. Čiobiškio mokykla: auklėtojos ir mokytojos atsiminimai // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 709-710.
5. Buchaveckas, Stanislovas. Čiobiškio keltas – technikos paminklas. – Iliustr. // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 737-738.
6. Čiobiškio seniūnija. – Iliustr., žml. // Tūkstantmečio knyga. – Kaunas, 2000. – T. 2: Sostinė, Vilniaus ir Kauno apskritys, p. 257-258.
7. Čiobiškio seniūnijos vizitinė kortelė: rajono seniūnijose. – Iliustr. // Krašto naujienos. – 2008, spal. 31, p. 4.
8. Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. – Iliustr. // Kaišiadorių vyskupija ir jos sakralinis paveldas = Kaišiadorys bishopric and its sacral heritage. – Vilnius, 2006. – P. 312-315. – Santr. angl.
9. Čiobiškis. – Iliustr. // Lietuvių enciklopedija. – Boston (Mass), 1954. – T. 4, p. 193-194.
10. Čiobiškis. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 4, p. 356.
11. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį. Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2016-06-08]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
12. Kulikauskienė, Regina. Čiobiškio pilkapynas // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 274.
13. Kviklys, Bronius. Čiobiškis. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – Vilnius, 1991. – T. 2, p. 530-532.
14. Lietuvos partizanai 1944 – 1953. – Kaunas, 1996. – 493, [1] p.: iliustr., faks., schem. – Bibliogr.: p. 449-476.
15. Lučiūnas, Jonas. Čiobiškio kraštas: [fotoalbumas]. – [Vilnius-Kaunas], [2006]. – [80] p.: iliustr.
16. Musninkai. Kernavė. Čiobiškis: monografija. – Vilnius, 2005. – 1292, [11] p.: iliustr., faks., nat., portr., žml.
17. Niekis, Virginijus. Čiobiškis XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje. – Iliustr. // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 829-834.
18. Rupeikienė, Marija ir kt. Čiobiškis. – Iliustr. // Rupeikienė, Marija ir kt. Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1, p. 355.
19. Stoma, Saulius. Čiobiškio bažnyčios ansamblis. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 272-274.
20. Stoma, Saulius. Čiobiškio dvaro sodyba. – Iliustr. // Kultūros paminklų enciklopedija. – Vilnius, 1996. – T. 1, d. 1: Rytų Lietuva, p. 271-272.
21. Šimanskienė, Snieguolė. Čiobiškio biblioteka // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 764.
22. Zabiela, Gintautas. Čiobiškio ir Rusių Rago pilkapynų tyrinėjimai 1963-1964 metais // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. – Vilnius, 2005. – P. 127-139.
Parengė: Vyta Matukaitienė (Širvintų SVB), 2009; 2016