Kazys Taruška. Nuotr. Iš kn.: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953, – Vilnius, 2008. – T. 8, p. 34.
Kazys Taruška gimė 1899 m. liepos 28 dieną Panevėžio apskrities Velžio valsčiaus Stetiškių kaime. Baigė Panevėžio gimnazijos šešias klases. 1919 metų sausio mėnesį savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Už narsą, drąsą ir pasižymėjimą kautynėse su bolševikais K. Taruška apdovanotas 1-ojo laipsnio Kryžiumi „Už Tėvynę“ Nr. 3 [2, 3].
K. Taruška dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais mūšiuose su lenkais. „Žalčio“ slapyvardžiu 1922 metų pabaigoje buvo pasiųstas vadovauti neutralioje zonoje veikusiems kovotojams – VII partizanų grupei. Formaliai jis buvo Širvintų liaudies milicijos viršininkas [2, 5]. Vadovavo 1923 metų naktį iš sausio 4-osios į 5-ąją – lenkų ulonų ir jų štabo užpuolimui Avižonių kaime (Širvintų raj.), vadovavo lenkų puolimo prieš Širvintų miestelį sutriuškinimui 1923 metų sausio 12-13 dienomis [2, 3]. Už narsą kovojant su lenkų partizanais neutralioje zonoje apdovanotas 2-ojo laipsnio Vyties kryžiumi [2, 3].
Oficiali K. Taruškos mirties versija nėra patikima. Pagal Širvintų vaistininko J. Simonavičiaus parodymus K. Taruška nusišovė 1923 metų gegužės 6 dieną kviestinių pietų metu, kuriose dalyvavo Širvintų partizanų vadai [2, 3]. Paskutiniai žodžiai gyvenime, trukusiame vos 25 metus, buvo „Iš Širvintų aš neišvažiuosiu“ [7]. Kryžiaus kavalierių knygoje pieštuku prie dviejų Vyties Kryžiaus kavalieriaus (2-ojo laipsnio Nr. 78 ir 1-ojo laipsnio Nr. 3) 4-ojo pėstininkų pulko vyresniojo leitenanto K. Taruškos pavardės prirašyta „Nusišovė“ [2, 4]. Didvyrio brolis Ignas buvo įsitikinęs, kad karininką nušovė lenkų partizanai pas vaistininką namuose pro langą [2, 3].
K. Taruška tapo paskutiniu nepriklausomybės kovose žuvusiu Lietuvos karininku. Tačiau auka buvo prasminga: kai 1923 m. buvo likviduojama neutralioji zona, tarptautiniai arbitrai Širvintas paliko Lietuvai [6].
Vyresnysis leitenantas K. Taruška palaidotas Panevėžio miesto Kristaus karaliaus katedros kapinėse Ramygalos gatvėje [2, 3].
1933 metais mirusiam karininkui K. Taruškai buvo pripažintas kūrėjo-savanorio statusas, jo motinai įteiktas savanorio medalis su liudijimu Nr: 6773 [2, 3].
Informaciją apie Kazį Tarušką galima rasti knygoje „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ (Vilnius, 2008, T. 8), Viliaus Kavaliausko „Už nuopelnus Lietuvai“ (Vilnius, 2001), valsčių monografijoje „Širvintos“ (Vilnius, 200) [5], Viliaus Kavaliausko „Lietuvos karžygiai. Vyties kryžiaus kavalieriai (1918-1940)“ (Vilnius, 2014, T. 6) [2], taip pat periodikoje, internete.
2023 m. gegužės 6 d. Širvintose (I. Šeiniaus g. 4) ant knygyno namo sienos buvo atidengta memorialinė lenta Kaziui Taruškai atminti [1, 6, 7]. Autorius – Osvaldas Neniškis.
Literatūra ir šaltiniai
1. Atminimo lenta Kaziui Taruškai. – Iliustr. // Širvintų kraštas. – 2023, geg. 12, p. 3.
2. Kavaliauskas, Vilius. Taruška Kazys. – Iliustr. // Vilius Kavaliauskas. Lietuvos karžygiai = Lithuanian war heroes: Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918-1940). – – T. 6, p. 169–171.
3. Kavaliauskas, Vilius. Kazys Taruška – paskutinis nepriklausomybės kare žuvęs Lietuvos karininkas: dviejų Vyties Kryžių kavalierius. – Iliustr. // Širvintų kraštas. – 2023, geg. 5, p. 10–11.
4. Kavaliauskas, Vilius. Vyčio kryžius. – Iliustr. // Vilius Kavaliauskas. Už nuopelnus Lietuvai = For Merits to Lithuania. – 2001, P. 91.
5. Lebionka, Juozas. Širvintos neutraliosios zonos metais. // Širvintos. – Vilnius, 2000. – P. 198.
6. „Slaptojo karo“ didvyris Kazys Taruška pagerbtas Širvintose [interaktyvus]. 2023 [žiūrėta 2024–10–29]. Prieiga per internetą: <http://mokslolietuva.lt/2023/06/slaptojo-karo-didvyris-kazys-taruska-pagerbtas-sirvintose/>.
7. Svarstoma, kaip pagerbti didvyrius. – Iliustr. // Širvintų kraštas. – 2023, kovo 3, p. 3.
Parengė: Aušra Sadovnikienė (Širvintų r. sav. Igno Šeiniaus viešoji biblioteka), 2024