Antanas Sakalauskas

Antanas Sakalauskas. Nuotr. iš leid.: Ekstra. – 2009, Nr. 2, p. 19

Dalyvavo 1991 m. Sausio 13-osios įvykiuose ir buvo sužeistas. Gynė Aukščiausiąją tarybą, buvo vienas iš keturių Vilniaus televizijos bokšto gynėjų, atsidūrusių po sovietų okupantų tanko vikšrais. Tuo metu gyveno Vilniaus Šeškinės mikrorajone. Dirbo Lietuvos Komunalinio ūkio ministerijoje skaičiavimo centro inžinieriumi. 1991 m. gavo butą Pilaitėje, dirbo bendrovėje „Elsis biuro sistemos“ [3, 4]. Šeima užaugino 5 vaikus. Sūnus Jonas Sakalauskas yra žinomas dainininkas ir kompozitorius. A. Sakalauskas mirė po sunkios ligos 2010 m. spalio 8 d. Palaidotas Antavilių kapinėse. 2011 m. buvo pastatytas antkapinis paminklas. Paminklo bareljefo autorė – žmona,  geofizikė, pedagogė, dailininkė Vanda Sakalauskienė (žr. adresu).

1991 m. apdovanotas IV laipsnio Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, 1992 m. – Sausio 13-osios atminimo medaliu [3].

2011 m. Vilniaus televizijos bokšto tunelyje buvo atliktas A. Sakalausko sūnaus, Jono Sakalausko sukurtas kūrinys „Noctis“, skirtas pagerbti tėvo, laisvės gynėjo Antano Sakalausko atminimą ir Sausio 13-osios aukoms atminti. 2011 m., minint pirmąsias A. Sakalausko mirties metines, Vilniaus Pilaitės mikrorajono skverelyje, prie namo, kuriame gyveno A. Sakalauskas, buvo pasodinti alyva ir klevas ir pastatytas medinis atminimo suolelis.

2012 m. Vilniuje, Įsruties g. 8 (Pilaitės seniūnija), prie namo, kuriame gyveno A. Sakalauskas, vietoje anksčiau čia buvusio atminimo suolelio buvo pastatytas paminklas – ąžuolinis koplytstulpis (skulpt. Pranas Petronis). Tuo pat metu, ant namo, kuriame gyveno Lietuvos laisvės gynėjas, atidengta memorialinė lenta (skulpt. Algirdas Marcinkevičius) [2].

A. Sakalausko liudijimai apie tai, kas vyko Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto Vilniuje, pateikti knygoje „Lietuva, 1991.01.13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai“ [1]. Laisvės kovotojo prisiminimų apie tragiškus 1991 m. Sausio įvykius, taip pat straipsnių apie A. Sakalauską, jo šeimą yra periodikoje, internete.

Literatūra ir šaltiniai

1. Lietuva, 1991.01.13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai. – Vilnius, 1991, p. 105-106.
2. Pilaitėje Laisvės gynėją primins lenta ir skulptūra. Pilaitės bendruomenė [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2017-01-12]. Prieiga per internetą: <http://www.pilaitesbendruomene.lt/images/naujienos/2012_naujienos/Laisves_%20gyneja_primins_%20lenta_%20ir_%20skulptura_20121008.pdf>/
3. Srėbalienė, Audrė. Per pusę metro nuo mirties: [apie A. Sakalausko šeimą, prisiminimai apie Sausio 13-osios įvykius]. – Iliustr. // Ekstra. – 2009, Nr. 2 (saus. 12-18), p. 18-21.
4. Srėbalienė, Audrė. Žmogui iš po tanko sausį kojas ima skaudėti ne nuo šalčio: [A. Sakalausko prisiminimai apie Sausio 13-osios įvykius]. – Iliustr. // Lietuvos rytas. – 2009, saus. 13, p. 4-5.
5. Varapnickaitė, Jolanta. Balto paukščio namai: [apie Lietuvos laisvės gynėjo, vilniečio A. Sakalausko daugiavaikę šeimą]. – Iliustr. // Šeima. – 1995, Nr. 3, p. 7-8.
6. Zailskaitė, Deimantė. Laisvės gynėjas nepasidavė iki mirties. – Iliustr. // Respublika. – 2011, saus. 12, p. 3.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2017

Dalintis straipsniu: