Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 556

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Antanas Vileišis

Gyvenimo datos:1856 10 21 - 1919 04 09
Gimimo vieta:Mediniai (Pasvalio r.)
Veikla:gydytojas, visuomenės veikėjas
Pagerbimas: Paminklas (Vilniaus miestas)

Aničas, Jonas. Broliai Vileišiai: didieji Lietuvos kėlėjai: lietuviškos spaudos atgavimo 100-osioms metinėms. – Vilnius, 2003. Knygos viršelis

Antanas Vileišis – žymių Lietuvos visuomenės veikėjų – Petro ir Jono Vileišių – brolis. 1872–1883 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1883–1884 m. m. studijavo gamtos mokslus Sankt Peterburgo imperatoriškojo universiteto Fizikos-matematikos fakultete, 1884–1885 m. – mediciną Sankt Peterburgo imperatoriškosios karo medicinos parengiamajame skyriuje. 1885–1886 m. mokėsi Maskvos imperatoriškojo universiteto Fizikos-matematikos fakulteto Gamtos skyriuje, 1886–1892 m. – šio universiteto Medicinos fakultete. Baigęs mokslus dirbo gydytoju Pasvalyje, Rozalime, Joniškėlyje. 1898–1919 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. A. Vileišis mirė 1919 m. balandžio 9 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse, Vileišių giminės koplyčioje [1, 2, 6].

Prof. Vaclovo Biržiškos „Lietuvių bibliografijoje“ nurodyta 17 A. Vileišio parašytų ar iš kitų kalbų išverstų šviečiamojo pobūdžio knygelių ligų profilaktikos, higienos ir sanitarijos klausimais: „Patarmės motinoms, kurios nori būti sveikos“ (1899, 1906), „Trumpi šneka apie limpančias ligas ir kaip nuo jų apsiginti“ (1901), „Kaip apsireiškia gyvastis“ (1901 m., pagal A. Knopfą), „Džiova“ (1903 m., pagal A. Esmarchą), „Pirmoji pagalba“ (1903), „Kas daryti, kad sveiki būtume ir ilgai gyventume“ (1905 m., pagal L. Volbergą), „Cholera ir kova su ja“ (1907), „Naminis gydytojas“ (1908) ir kt. Spaudos draudimo metais rašė „Varpe“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje“, „Tėvynės sarge“, atgavus spaudą – „Vilniaus žiniose“, „Šaltinyje“, „Vilnyje“ ir kituose periodiniuose leidiniuose [1]. 1917 m. išleido knygelę „Vilniaus lietuvių dviklasė mokykla 1907–1917 m.“, skirtą šios mokyklos istorijai [2].

Aničas, Jonas. Antanas ir Emilija Vileišiai: gyvenimo ir veiklos bruožai. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

Aničas, Jonas. Antanas ir Emilija Vileišiai: gyvenimo ir veiklos bruožai. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

1999 m. Vilniuje išleista istoriko, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro Jono Aničo monografija „Antanas ir Emilija Vileišiai: gyvenimo ir veiklos bruožai“ [2]. Knygoje pateikiami svarbiausi A. Vileišio gyvenimo faktai, remiantis archyviniais dokumentais aptariama gydytojo ir jo žmonos žymios visuomenės veikėjos Emilijos Jasmantaitės-Vileišienės profesinė ir visuomeninė veikla. Leidinys gausiai iliustruotas, yra santrauka anglų kalba, pavardžių rodyklė.
Apie gydytoją rašoma ir Jono Aničo knygoje „Broliai Vileišiai: didieji Lietuvos kėlėjai: lietuviškos spaudos atgavimo 100-osioms metinėms“ [1]. 1993 m. Čikagoje išspausdinta teisininko, visuomenininko Antano Kučio knyga „Vileišiai: trijų brolių darbai tautai“ [6]. A. Vileišiui skirta antroji leidinio dalis.
Apie visuomenės veikėjo gyvenimą ir veiklą rašoma istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Nastazijos Kairiūkštytės ir pedagogės, visuomenės veikėjos, dr. Almos Gudonytės knygoje „Lietuvybės kovų verpetuose: Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“ [4], Viktoro Petkaus leidinyje „Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia“ [7], žinyne „Mūsų gydytojai“ [9], lietuviškose enciklopedijose [8, 10], periodikoje. Yra informacijos internete.

1898 m. spalį A. Vileišis apsigyveno Vilniuje, Antakalnyje. 1900 m. persikėlė į medinį namelį Šv. Jurgio prospekte (dabar Gedimino prospektas). Vertėsi privačia praktika, dirbo gydytoju Vilniaus miesto sanitarijos septintojoje apylinkėje, Antakalnio priemiestyje. 1905–1911 m. dirbo Vilniaus miesto dūmoje. 1898–1919 m. dalyvavo Vilniaus medicinos draugijos veikloje. Apsigyvenęs sostinėje A. Vileišis aktyviai dalyvavo Vilniaus lietuvių visuomeniniame gyvenime. 1898–1904 m. priklausė slaptai Dvylikos Vilniaus apaštalų draugijai. Kartu su kitais draugijos nariais kovojo už lietuvių kalbos teises Vilniaus bažnyčiose. 1898 m. lapkričio 6 d. Vilniaus lietuvių vardu kartu su visuomenininku Donatu Malinausku įteikė vyskupui S. Zverovičiui prašymą įkurti prie Šv. Mikalojaus bažnyčios lietuvišką parapiją, skirti lietuvį kunigą ir leisti laikyti lietuviškas pamaldas. 1901 m. pabaigoje Šv. Mikalojaus bažnyčia tapo Vilniaus lietuvybės židiniu. 1905 m. kartu su kitais visuomenės veikėjais parengė memorandumą dėl pamaldų lietuvių kalba ne tik Šv. Mikalojaus, bet ir kitose Vilniaus bažnyčiose. Dalyvavo Jono Basanavičiaus įsteigtoje Sąjungoje lietuvių kalbos teisėms grąžinti Lietuvos bažnyčiose, taip pat komitete Didžiajam Vilniaus Seimui rengti. 1905 m. gruodį už aktyvią politinę veiklą caro valdžios buvo suimtas ir pusantro mėnesio kalintas Lukiškių kalėjime. A. Vileišis buvo vienas svarbiausių Vilniaus lietuvių legalios tautinės veiklos organizatorių ir vadovų. Jo iniciatyva 1904 m. įsteigta Vilniaus lietuvių savišalpos draugija. Gydytojo namuose vykdavo slapti šios draugijos scenos mėgėjų ratelio ir choro lietuviškieji vakarai, tapę svarbiu Vilniaus lietuvių kultūrinio gyvenimo reiškiniu. 1907–1908 m. Vilniaus lietuvių švietimo draugijos „Aušra“ vienas iš steigėjų, valdybos narys ir iždininkas. 1907 m. A. Vileišio vadovaujama Vilniaus lietuvių savišalpos draugija įsteigė Vilniaus lietuvių dviklasę mokyklą, pirmąją oficialią sostinės lietuvišką mokyklą. 1906 m. plėtodamas socialinę karitatyvinę veiklą kartu su kunigais Vladu Mironu ir Antanu Viskantu įsteigė Vilniaus lietuvių tarnaičių Šv. Mikalojaus bendriją, 1912 m. pasivadinusią Lietuvių tarnaičių Šv. Zitos draugija. A. Vileišis buvo vienas iš Lietuvių mokslo draugijos įkūrėjų. Nuo draugijos įsteigimo 1907 m. iki gyvenimo pabaigos buvo renkamas draugijos valdybos nariu ir iždininku. Priklausė draugijos gydytojų sekcijai. Rūpinosi Tautos namų steigimu. Rėmė 1907 m. įkurtą Lietuvių meno draugiją. Kartu su kitais visuomenės veikėjais suorganizavo pirmąją nacionalinę lietuvių dailės parodą. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti, buvo vienas jos steigėjų, vadovavo draugijos medicinos sekcijai. Priklausė draugijos Centro komitetui. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. dalyvavo Vilniuje surengtoje lietuvių konferencijoje. Buvo vienas iš 214 konferencijos dalyvių, siekusių atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę. 1918 m. kartu su kitais visuomenės veikėjais įsteigė Lietuvių sanitarinės pagalbos draugiją [1, 2, 6].

2002 m. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje (Šv. Mikalojaus g. 4, Senamiesčio seniūnija) atidengta memorialinė lenta, skirta broliams Antanui, Petrui ir Jonui Vileišiams (skulpt. Algirdas Bosas) [7].

Antanas Vileišis: bibliografija, 1895–1992. – Vilnius; Pasvalys, 1992. Knygos viršelis

Aničas, Jonas, Mikelinskaitė, Paulė. Petras, Antanas, Jonas Vileišiai: bibliografijos. – Vilnius, 2004. Knygos viršelis

2018 m. vasario 8 d. Vilniuje, T. Kosciuškos gatvės skvere (Senamiesčio seniūnija), atidengtas paminklas Petrui, Antanui ir Jonui Vileišiams (skulpt. Regimantas Midvikis) [5]. Paminklas pastatytas Vileišių giminės iniciatyva. Ant paminklo, greta kitų, iškaltas žymiam visuomenės veikėjui skirtas įrašas: „Antanas Vileišis / brolio Petro bendražygis, gydytojas humanistas, lietuvių kultūros draugijų ir įstaigų organizatorius, steigėjas ir vadovas, knygų apie mediciną bei higieną lietuvių kalba autorius / 1856 10 21 – 1919 04 09“.

1992 m. Vilniaus pasvaliečių bendrija, P. Vileišio fondas ir Pasvalio rajono centrinė biblioteka išleido istoriko Jono Aničo parengtą leidinį „Antanas Vileišis: bibliografija, 1895–1992“ [11]. Bibliografijoje suregistruoti originalūs visuomenininko raštai ir publicistika, skirti medicinai, higienai ir visuomeniniams klausimams, literatūra apie A. Vileišį, išspausdintas svarbiausių gydytojo gyvenimo ir veiklos datų sąrašas.
2004 m. Vilniuje išleistas Jono Aničo ir bibliografės Paulės Mikelinskaitės sudarytas leidinys „Petras, Antanas, Jonas Vileišiai: bibliografijos“ [3]. Leidinyje pateikiama A. Vileišio bibliografija, apimanti 1895–2003 m. laikotarpį. Nurodomi A. Vileišio slapyvardžiai ir slapyraidžiai, periodiniai leidiniai, kuriuose bendradarbiavo visuomenininkas.
1999 m. išleistoje monografijoje „Antanas ir Emilija Vileišiai: gyvenimo ir veiklos bruožai“ išspausdinta Jono Aničo ir Paulės Mikelinskaitės sudaryta gydytojo 1895–1998 m. bibliografija [2].
Leidinyje „Pasvaliečiai – knygų autoriai“ paskelbta A. Vileišio biobibliografija [12].
Profesoriaus Juozo Vytauto Uzdilos knygoje „Istoriko Jono Aničo Vileišiada“ (Vilnius, 2018) apžvelgiami broliams Vileišiams, taip pat ir Antanui Vileišiui, skirti leidiniai, plačiai aptariama jų atsiradimo istorija. Knygos viršelyje pateikiamas paminklo Vilniuje fragmentas.

Literatūra ir šaltiniai:

1. Aničas, Jonas. Broliai Vileišiai: didieji Lietuvos kėlėjai: lietuviškos spaudos atgavimo 100-osioms metinėms. – Vilnius, 2003. – 47, [1] p.: iliustr., faks. – Bibliogr.: p. 47 (8 pavad.).
2. Aničas, Jonas. Antanas ir Emilija Vileišiai: gyvenimo ir veiklos bruožai. – Vilnius, 1999. – 477, [2] p.: iliustr., faks. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose. – Bibliogr.: p. 425-456. – Pavardžių r-klė: p. 462-476.
3. Aničas, Jonas. Petras, Antanas, Jonas Vileišiai: bibliografijos / Jonas Aničas, Paulė Mikelinskaitė. – Vilnius, 2004. – 215 p.: portr.
4. Gudonytė, Alma. Vileišis Antanas, 1856 11 02(10 21) – 1919 04 09: gydytojas, visuomenės, politikos veikėjas / Alma Gudonytė, Nastazija Kairiūkštytė. – Portr. – Bibliogr.: 9 pavad. // Gudonytė, Alma, Kairiūkštytė, Nastazija. Lietuvybės kovų verpetuose: Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. – Vilnius, 2009. – P. 333-336.
5. Klusas, Mindaugas. Nepriklausomybės šaukliai: sostinė atidavė pagarbą broliams Vileišiams: [apie Vileišių paminklo atidengimą Vilniuje]. – Iliustr. // Lietuvos žinios. – 2018, vas. 9, p. 1, 5.
6. Kučys, Antanas. Vileišiai: trijų brolių darbai tautai. – Petersburg (Florida), 1993. – 624 p., [1] sulankst. lap.: iliustr. – Bibliogr.: p. 611-619. – Vardynas: p. 620-624.
7. Petkus, Viktoras. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia. – Vilnius, 2004, p. 204, 237-239.
8. Vileišis Antanas. – Portr. // Lietuva. – Vilnius, 2015. – T. 4, p. 787.
9. Vileišis Antanas. – Portr. // Mūsų gydytojai. – Vilnius, 1998. – P. 307.
10. Vileišis Antanas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2014. – T. 25, p. 165.
11. Antanas Vileišis: bibliografija, 1895–1992. – Vilnius; Pasvalys, 1992. – 21 p.
12. Antanas Vileišis: [biobibliografija] // Pasvaliečiai – knygų autoriai. – Vilnius; Pasvalys, 1997. – P. 286-287.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2018