Antanas Žvironas

Antanas Žvironas

Antanas Žvironas: straipsniai, laiškai, atsiminimai. – Vilnius, 1999. Knygos viršelis

1910–1912 m. mokėsi Užpalių dviklasėje mokykloje, 1912–1914 m. – Utenos keturklasėje mokykloje. 1915 m. baigė Vilniaus privačios Vinogradovo gimnazijos penktąją klasę. 1915 m. su karo pabėgėliais išvyko į Tomską (Rusija). 1918 m. aukso medaliu baigė Tomsko gimnaziją ir įstojo į Tomsko technologijos institutą. Tais pačiais metais buvo mobilizuotas į A. Kolčiako kariuomenę. 1918–1919 m. buvo Pirmosios Sibiro armijos raštininkas. 1920 m. grįžo į Tomsko technologijos institutą tęsti studijų. 1921 m. pavasarį baigė Tomsko technologijos instituto Statybos fakulteto antrą kursą. 1921 m. vasarą su Didžiojo karo pabėgėlių ešalonu grįžo į Lietuvą. 1921 m. buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1921–1923 m. mokėsi Karo mokykloje Kaune. 1923–1926 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1924–1928 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos skyriuje. 1925 m. įregistruotas studentų socialistų „Žaizdro“ draugijos nariu. 1926 m. paskirtas Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos katedros jaunesniuoju laborantu. Pačiam prašant iš karo tarnybos paleistas į atsargą. 1927 m. Kaune kartu su kitais „Žaizdro“ draugijos nariais buvo suimtas, Karo lauko teisiamas, bet išteisintas. Tauragės sukilimo metu vėl suimtas, kalintas, ištremtas į Šakių apskritį. Po kelių mėnesių sugrįžo iš tremties. 1928–1929 m. dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos katedros jaunesniuoju asistentu. 1928 m. parengė ir šapirografu padaugino „18 fizikos praktikos darbų“. 1929 m. paskirtas Fizikos katedros vyresniuoju asistentu. 1929 m. įtarus dalyvavimu pasikėsinime prieš ministrą pirmininką A. Voldemarą suimtas ir nuteistas vienerius metus kalėti. Po kelių mėnesių mokslinei visuomenei reikalaujant iš kalėjimo buvo paleistas. 1931–1933 m. kėlė kvalifikaciją Ciuricho universiteto Fizikos institute (Šveicarija). 1933 m. A. Žvironui suteiktas Ciuricho universiteto filosofijos daktaro laipsnis. 1934 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto fizikos-matematikos mokslų daktaro laipsnis. 1934–1943 m. kartu su mokslininkais I. Končiumi, P. Brazdžiūnu, A. Puodžiukynu, K. Baršausku, A. Juciu dirbo Vytauto Didžiojo universitete veikusioje terminologijos komisijoje: kūrė ir sistemino fizikos terminus. 1935–1939 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto privatdocentas. Dėstė mechanikos, fizikos istorijos kursą, vadovavo Eksperimentinės fizikos praktikos darbams. 1931–1941 m. A. Žvironas buvo vienas iš gamtininkų draugijos steigėjų, jos valdybos narys. 1932–1942 m. buvo „Lietuviškosios enciklopedijos“ tomų redaktorius ir bendraautoris. 1936–1940 m. buvo Lietuvos gamtininkų draugijos žurnalo „Gamta“ redaktorius. 1940 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto docento vardas. 1940 m. apsigyveno Vilniuje. 1940–1945 m. dirbo Vilniaus universitete. 1942 m. išrinktas ekstraordinariniu profesoriumi. 1945 m. sovietinio saugumo (NKGB) buvo suimtas ir nuteistas dešimt metų kalėti ir 5 metams tremties. 1945–1954 m. buvo kalintas Vilniaus, Maskvos, Pečioros, Abezės (Rusija) kalėjimuose ir lageriuose. 1946–1948 m. dirbo lageryje organizuotoje mokslo tyrimo bazėje NIB‘e, rengė mokslines publikacijas apie Šiaurės klimatą. 1948 m. skaitė pranešimą gydytojų konferencijoje Abezėje. 1954 m. grįžo į Lietuvą. A. Žvironas mirė 1954 m. spalio 6 d. Vilniuje. Palaidotas Užpaliuose [1, 3, 4, 6, 8].

Žvironas, Antanas. Vilniaus kalėjimuose ir Pečioroje. – Utena, 1992. Knygos viršelis

Žvironas, Antanas. Vilniaus kalėjimuose ir Pečioroje. – Utena, 1992. Knygos viršelis

A. Žvironas laikomas vienu žymiausių 1930–1945 m. laikotarpio Lietuvos fizikų. Pagrindinė tyrimų sritis – eksperimentinė atomo spektroskopija. Parašė ir publikavo apie 300 mokslinių, mokslo populiarinimo ir kt. straipsnių. 1939 m. yra parašęs straipsnį „Žemės reformos klausimu Vilniaus krašte“. Bendradarbiavo žurnaluose „Kultūra“, „Gamta“, „Mintis“, „Mokslas ir visuomenė“ ir kt. Pasirašydavo slapyvardžiais: Smėliūnas, Ringys, Ringinas, Girbinis, Sviriūnas, Užpalietis, Pipiras. Išvertė B. Bauerio knygą ,,Socialdemokratija, religija ir bažnyčia“ (1931 m.). Yra išlikęs A. Žvirono ranka rašytas 165 puslapių fizikos istorijos paskaitų konspektas „Fizikos istorija, 1938“ – vienintelis žinomas lietuviškas pasaulinės fizikos istorijos tekstas [3, 8].
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. buvo išspausdinti A. Žvirono laiškai ir dienoraščiai, sudėti į knygą „Vilniaus kalėjimuose ir Pečioroje“, sudarytą mokslininko dukters Sigutės Žvironaitės [9]. 1988 m. A. Žvironas buvo reabilituotas. 1992 m. už žydų gelbėjimą vokiečių okupacijos metais buvo apdovanotas „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“ [8].

1999 m., minint A. Žvirono 100-ąsias gimimo metines, išleista fizikės, gamtos mokslų daktarės Eglės Makariūnienės sudaryta knyga „Antanas Žvironas: straipsniai, laiškai, atsiminimai“ [8]. Knygoje spausdinami straipsniai apie žymaus Lietuvos fiziko ir visuomenininko veiklą, publikuojami paties mokslininko straipsniai, laiškai, pateikiami šeimos ir kolegų prisiminimai apie jį. Knygos viršelyje – A. Žvirono portretas, 1949 m. nutapytas Pečioros lageryje dailininko Chižniakovo  [9].
Apie A. Žvironą rašoma Onos Voverienės monografijoje „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“ [6], Roko Subačiaus knygoje „Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai“ [4], leidiniuose „Šiuolaikinė fizika Lietuvoje“ (Kaunas, 1997), „Gyvybę ir duoną nešančios rankos“ (Vilnius, 2005, sąs. 3), knygoje „Šiuolaikinė fizika Lietuvoje“ [3], „Utenos krašto enciklopedijoje“ (Vilnius, 2001).

1914–1915 m. A. Žvironas mokėsi Vilniaus Vinogradovo gimnazijoje, buvusioje Vilniaus gatvėje. Iš tremties 1949 m. rašytame laiške šeimai mokslininkas prisiminė savo pirmąjį apsilankymą Vilniuje 1914 m. pavasarį: „Nuostabi Vilniaus stotis. Kaip tie žmonės nepaklysta, bebėgdami į visas puses tuneliais – žemyn, aukštyn, vėl žemyn. Arklinis tramvajus – „konkė“ – girgždėdamas ir stenėdamas suko iš gatvės į gatvę, pertempė per visą Didžiąją gatvę (kai pasukom, sužinojau), pervežė tiltu per Vilnelę ties svajingu Gedimino kalnu ir išlaipino mus, kiek neprivažiavusius Šv. Petro ir Povilo bažnyčios … Vilnius svaigino mane didingos praeities paminklais, reikšmingos dabarties kunkuliavimu, žavingomis ateities perspektyvomis [8, p. 177, 180]. Kitame laiške šeimai rašė, kad mokydamasis gimnazijoje gyveno mažam namely prie Neries, netoli šv. Petro ir Povilo bažnyčios (dabar to namelio jau nebėra), pas skalbėjas, davatkas”  [9, p. 99].
1940–1945 m. mokslininkas gyveno Vilniuje, viename iš universitetui priklausiusių butų, įrengtų buvusiuose Chodkevičių rūmuose (dabar Didžioji g. 4) [1, 9]. 1940–1945 m. dirbo Vilniaus universitete. Skaitė bendrosios fizikos ir teorinės mechanikos kursą, fizikos istoriją, vadovavo Specialiosios fizikos laboratorijos darbams. 1944 m. mokslininkas buvo paskirtas pertvarkyti buvusį Matematikos-gamtos fakultetą į Fizikos-matematikos, Gamtos ir Chemijos fakultetus. Tais pačiais metais buvo paskirtas Fizikos-Matematikos fakulteto dekanu [3, 4, 6, 8].
Vokiečių okupacijos metais A. Žvironas, rizikuodamas gyvybe, gelbėjo į Vilniaus getą pakliuvusius mokslo darbuotojus, slėpė žydų šeimas. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininko S. Kairio pavedimu organizavo šio komiteto Vilniaus skyrių, jam vadovavo. Redagavo nelegalius laikraščius „Naujoji Lietuva“ ir „Lietuvos kelias“. 1945 m. buvo suimtas. Devynis mėnesius kalintas Vilniaus saugumo rūsiuose ir Lukiškių kalėjimo kamerose, vėliau ištremtas. Apie tai rašoma mokslininko laiškuose ir dienoraščiuose [3, 4, 6, 8, 9].

Antanas Žvironas: literatūros rodyklė. – Vilnius, 1988. – D. 2. Knygos viršelis

Antanas Žvironas: literatūros rodyklė. – Vilnius, 1988. – D. 2. Knygos viršelis

1999 m. spalio 22 d., minint 100-ąsias mokslininko gimimo metines, Vilniuje, Chodkevičių rūmų kieme (Didžioji g. 4, Senamiesčio seniūnija), Fizikų draugijos iniciatyva A. Žvirono atminimui atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas įrašas „Šiame name 1940–1945 m. gyveno fizikas, visuomenės veikėjas, Gulago kalinys Antanas Žvironas“ [1, 2, 5].

1988 m. išleista Eglės Makariūnienės sudaryta dviejų dalių literatūros rodyklė „Antanas Žvironas“. Rodyklėje pateikiama A. Žvirono biografija, svarbiausios gyvenimo ir kūrybos datos, išspausdintas A. Žvirono mokslo, mokslo populiarinimo ir straipsnių visuomeniniais klausimais sąrašas, nurodoma literatūra apie A. Žvironą. Rodyklės pabaigoje pateikiama A. Žvirono publikacijų histograma (stulpelinė diagrama), slapyvardžių ir kriptonimų rodyklė [7].

1999 m. išleistoje knygoje „Antanas Žvironas: straipsniai, laiškai, atsiminimai“ paskelbta Eglės Makariūnienės sudaryta A. Žvirono literatūros rodyklė. Ji apima 1923–1999 m. laikotarpį. Čia suregistruotos A. Žvirono parašytos knygos, straipsniai, versti ir redaguoti straipsniai, literatūra apie A. Žvironą. Pateikiama A. Žvirono publikacijų abėcėlinė rodyklė [8].

 Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Žvironas Antanas: fizikas, politikas (1899 10 30 – 1954 10 06). – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 497.
2. Klimka, Libertas. Paminėtos reikšmingos sukaktys: [taip pat apie fiziko A. Žvirono memorialinės lentos atidengimą Vilniuje, Didžioji g. 4]. – Iliustr. // Fizikų žinios. – 1999, Nr. 17, p. 20-21.
3. Makariūnienė, Eglė. Neprilygstama mylimoji – fizika: [A. Žvirono biografija]. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 15 pavad. // Šiuolaikinė fizika Lietuvoje. – Kaunas, 1997. – P. 298-309.
4. Subačius, Rokas. Trys aistros ir trys nelaimės: [Antanas Žvironas] // Subačius, Rokas. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai. – Vilnius, 2005. – P. 285-298.
5. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2020 [žiūrėta 2020-11-25]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456>.
6. Voverienė, Ona. Mokslininkas, patekęs po istorijos ratais… : apie prof. dr. fiziką Antaną Žvironą. – Portr. // Voverienė, Ona. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. – Vilnius, 2009. – P. 597-603.
7. Antanas Žvironas : literatūros rodyklė. – Vilnius, 1988. – 2 d.
8. Antanas Žvironas: straipsniai, laiškai, atsiminimai. – Vilnius, 1999. – 320, [1] p.: iliustr. – Bibliogr. / sudarytoja E. Makariūnienė, p. 283-311. – Bibliogr. išnašose. – Asmenvardžių rodyklė: p. 312-320.
9. Žvironas, Antanas. Vilniaus kalėjimuose ir Pečioroje: laiškai. – Utena, 1992. – 103, [2] p.: portr., iliustr.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2012; 2020

 

Dalintis straipsniu: