Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 556

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Bronius Kelbauskas

Gyvenimo datos:1904 12 25 - 1975 06 09
Gimimo vieta:Liepoja (Latvija)
Veikla:baleto artistas, baletmeisteris
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Bronius Kelbauskas. Nuotr. iš kn.: Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011, p. 196.

Bronius Kelbauskas. Nuotr. iš kn.: Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011, p. 196.

1919–1922 m. lankė baleto studiją Charkove, 1922–1925 m. – Olgos Dubeneckienės baleto studiją Kaune. 1922–1925 m. šoko Valstybės teatro operos spektakliuose. 1925–1944 m. buvo Valstybės teatro baleto solistas. 1934 m. su lietuvių baleto trupe šoko Talino, Rygos, Liepojos teatruose. 1935 m. su lietuvių baleto trupe gastroliavo Monte Karle, kur pasirašė trijų mėnesių sutartį su Monte Karlo teatru. Šoko Rene Blumo trupėje „Ballet russe“. Lankėsi Vakarų Europos ir Afrikos miestuose. 1937–1940 m. – Valstybės teatro baleto studijos pedagogas ir vadovas. 1944–1975 m. – Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupės solistas ir baletmeisteris [1, 6]. B. Kelbauskas mirė 1975 m. birželio 9 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Antkapį, kuris įrengtas 1984 m., sudaro žemių sampilas ir ant rausvo granito profiliuoto postamento stovintis paminklas – pilko granito plokštė su iškaltu B. Kelbausko bareljefiniu portretu [2].

B. Kelbauskas – pirmasis profesionalus Lietuvos baleto šokėjas. 1922 m. jis šoko Kauno valstybės teatre operų spektakliuose ir pirmame Lietuvoje pastatytame balete – L. Delibo „Kopelijoje“. Jo sukurtiems vaidmenims būdinga klasikinė šokio forma, elegancija, temperamentas, šokio plastika. Minėtini vaidmenys: Francas (L. Delibo „Kopelija“), Zygfrydas (P. Čaikovskio „Gulbių ežeras“), Albertas (A. Ch. Adamo „Žizel“), Bazilis (L. Minkaus „Don Kichotas“) ir kt. Choreografijoje B. Kelbauskas debiutavo 1936 m. J. Štrauso vienaveiksmiu baletu „Vienos džiaugsmas“. Choreografo talentas atsiskleidė kuriant siužetinius baletus, iš kurių svarbiausi: N. Rimskio-Korsakovo „Šecherezada“, B. Asafjevo „Bachčisarajaus fontanas“, J. Pakalnio „Sužadėtinė“, J. Gruodžio „Jūratė ir Kastytis“. Sukūrė kompozicijų lietuvių cirko pasirodymams. Žymiausi mokiniai: Tamara Sventickaitė, Genovaitė Sabaliauskaitė, Aliodija Ruzgaitė, Vytautas Grivickas, Henrikas Kunavičius, Henrikas Banys, Česlovas Žebrauskas [6].

Plačiausiai B. Kelbausko biografija, vaidmenys, baleto pastatymai atskleisti baleto artistės ir istorikės Aliodijos Ruzgaitės knygoje „Prisiminimų blyksniai“ [8] ir straipsniuose [4, 5, 7]. Daug vietos Lietuvos choreografui B. Kelbauskui, jo vaidmenims ir choreografijai skiriama menotyrininko Henriko Šabasevičiaus knygoje „Trumpa Lietuvos baleto istorija“ (Vilnius, 2010), muzikologo Jono Bruverio knygoje „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“ (Vilnius, 2006). Leidiniuose daug nuotraukų iš įvairaus laikotarpio baleto artisto spektaklių. Apie B. Kelbauską informacijos pateikiama lietuvių enciklopedijose, tarp jų ir naujausioje – „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [5]. Trumpą baleto artisto biografiją, veiklos aprašymą rasime A. R. Čaplinsko „Vilniaus atminimo knygoje“ [1], S. Ramanauskienės knygoje „Kūrėjai ir jų memorialinės vietos“ [3], „Lietuvių teatro istorijoje“ (Vilnius, 2000, Kn. 2), baletmeisterio Vytauto Grivicko knygoje „Baleto menas“ (Vilnius, 2001). Apie Vilniuje esantį namą, kuriame gyveno baleto artistas, antkapį Antakalnio kapinėse rašoma „Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvade“ [2].

Vilniuje B. Kelbauskas gyveno 1944−1975 m. Dirbo Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupėje. Nuo 1969 m. buvo Respublikinių profsąjungų rūmų žydų liaudies šokių kolektyvo baletmeisteris konsultantas. Prisidėjo prie masinių šokių švenčių rengimo. Nuo 1958 m. iki mirties gyveno A. Vienuolio g. 14 namo penktame aukšte [2].

1983 m. Vilniuje, ant namo Vienuolio g. 14 (Naujamiesčio seniūnija), kuriame 1958−1975 m. gyveno B. Kelbauskas, buvo atidengta memorialinė lenta [1, 2, 9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Kelbauskas Bronius (1904 12 25–1975 06 09): baleto artistas, baletmeisteris. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 196.
2. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Iliustr. – Vilnius, 1988. − T. 1: Vilnius, p. 280, 560-561.
3. Ramanauskienė, Stasė. Bronius Kelbauskas: [biografija]. − Portr. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. − Vilnius, 1984. − P. 171-172.
4. Ruzgaitė, Aliodija. Ilgas kelias siekiant tobulumo: [šokėjui, pedagogui ir baletmeisteriui B. Kelbauskui − 95-eri]. − Iliustr. // Muzikos barai. – 1999, Nr. 12, p. 52-56.
5. Ruzgaitė, Aliodija. Ką man apie savo šokėjo kelią pasakojo Bronius Kelbauskas. − Iliustr // Krantai. − 1995, Nr. 10/12, p. 28-32.
6. Ruzgaitė Aliodija. Kelbauskas Bronius. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 9, p. 704-705.
7. Ruzgaitė, Aliodija. Pirmasis Lietuvos baleto primarijus ir choreografas. – Iliustr. – Santr. angl. // Krantai. – 2003, Nr. 2, p. 19-28.
8. Ruzgaitė, Aliodija. Prisiminimų blyksniai. − Vilnius, 2010, p. 35-43 ir kt. 
9. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2010 [žiūrėta 2016-02-01]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456>.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2016

Susijusi informacija