Čijunė (Chiune) Sugihara

Venclauskas, Linas. Chiune Sugihara. Visas for life. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis

Venclauskas, Linas. Chiune Sugihara. Visas for life. – Vilnius, 2009. Knygos viršelis

Gimė šešių vaikų šeimoje. 1917 m. baigęs vidurinę mokyklą ir gavęs Užsienio reikalų ministerijos stipendiją mokėsi rusų kalbos ir studijavo Harbino Gakuino universitete Kinijoje. Baigęs mokslus, pradėjo diplomato karjerą. 1939 m. lapkritį Č. Sugihara su šeima iš Suomijos atvyko į Kauną ir išsinuomotame name (Vaižganto g. 30) įsteigė Japonijos konsulatą.
1939–1940 m. dirbdamas Kaune Č. Sugihara gelbėjo iš Lenkijos bėgančius žydus. Jis išrašė tūkstančius tranzitinių vizų žydų tautybės žmonėms. Taip jie galėjo išsigelbėti per Sibirą vykdami į Japoniją, o iš ten – į kitą šalį [3,  5]. 1940 m. rugpjūčio mėnesį konsulatas Kaune buvo uždarytas. 1941–1944 m.  dirbo konsulatuose Prahoje, Karaliaučiuje ir pasiuntinybėje Bukarešte. 1945 m. Č. Sugiharos šeima kurį laiką buvo kalinama sovietų internuotų asmenų stovykloje Rumunijoje. 1946 m. diplomatas grįžo į Japoniją. Dirbo įvairiose  vietose iki išėjimo į pensiją 1976 m. Konsulas ilgai nežinojo, koks likimas ištiko jo gelbėtus žmones. Pirmasis iš išgelbėtųjų Č. Sugiharą susirado tik 1968 metais.  Pats diplomatas niekada nepasakojo apie savo darbus [5, 6]. Mirė 1986 m. Fudžisavoje.

Č. Sugihara buvo vienas nedaugelio diplomatų, gelbėjusių žydus Antrojo pasaulinio karo metais. Už tai 1985 m. jam suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas – aukščiausias Yad Vashem institucijos skiriamas Izraelio valstybės garbės apdovanojimas [5].

JAV sociologijos prof. Hillel Levine parašė monografiją apie Japonijos diplomato  pastangas gelbėjant karo pabėgėlius „In search of Sugihara“ [9]. 2009 m. išleista Lino Venclausko parengta knygelė anglų kalba „Chiune Sugihara. Visas for life“ [10]. Lietuvių kalba apie Č. Sugiharos namus ir gyvenimą Kaune išleista knygelė „Sugiharos namai : tarp praeities ir dabarties“. Apie Č. Sugiharą  rašome A. R. Čaplinsko „Vilniaus atminimo knygoje “ [1],  periodikoje.

Č. Sugiharos vardas įamžintas ne tik gimtajame mieste Japonijoje, Izraelyje, JAV (Niujorke), bet ir Lietuvoje (Vilniuje ir Kaune).

1992 m. liepos 28 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kiemelyje (Pamėnkalnio g. 12, Naujamiesčio seniūnija) buvo atidengtas paminklas konsulo Č. Sugiharos atminimui. Šis paminklas – tai žydų tautos dėkingumo ženklas visiems gelbėtojams, todėl pastatytas ne Kaune, kur gyveno japonų konsulas, o Vilniuje, prie muziejaus, kuriame surengta Holokausto ekspozicija Paminklo sukūrimo iniciatorius – Emanuelis Zingeris, o kūrė japonų skulptorius Goiči Kitagava, talkinamas skulptoriaus Vlado Vildžiūno. Granite iškaltas įspūdingas vaizdas, simbolizuoja didžiulę naštą, užgulusią žmogaus pečius, rankas, galvą [4, 11].

2001 m. spalio 2 d., minint Č. Sugiharos 100-ąsias gimimo metines, Vilniuje, dešiniajame Neries krante prie Baltojo tilto (Upės g., Šnipiškių seniūnija), buvo pasodinta 200 japoniškų sakurų alėja – Japonijos dovana Lietuvai. Tą pačią dieną prie sakurų alėjos pastatytas akmeninis paminklas su bareljefu (dizaino aut. Yusuke Sakuraba) [2, 6, 8]. Paminklo įrašas japonų ir anglų kalba skelbia, kad 1940 m. Japonijos konsulas Chiyune Sugihara (1900-1986) išgelbėjo apie 6 tūkst. žydų. Paminklas pastatytas Vasedos (Tokijas, Japonija) universiteto, kuriame studijavo diplomatas, pastangomis [11].

1991 m. Č. Sugiharos vardu pavadinta gatvė Vilniuje (Viršuliškių seniūnija) [1]. Čia pasodinta sakurų.
Vilniuje gimęs lenkų žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Andžejus Milošas (Andrzej Miłosz) (1917-2002)  1997 m. sukūrė dokumentinį filmą apie Č. Sugiharą „Gyvybės vizos“.  2005 m. japonų kūrybinė grupė Lietuvoje sukūrė vaidybinės dokumentikos filmą „Vizos  šešiems tūkstančiams gyvybių“. Filme vaidino japonų ir lietuvių aktoriai. Filmavimui japonai pasirinko Vilnių, nes jiems patiko Vilniaus senamiestis,  o ir kiti objektai tiko Japonijos konsulatams filmuoti [7]. 2015 m. Lietuvoje parodytas Japonijoje sukurtas filmas apie Č.  Sugiharą „Persona non grata“. Tuo metu Lietuvoje apsilankė diplomato sūnus Nobuki Sugihara [5].

 Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Sugihara Čijunė (1900 01 01–1986 07 31): Japonijos diplomatas. – Portr. //Čaplinskas, Antanas Rimvydas.  Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 390.
2. Jarmalis, Saulius. Japonijos diplomatą primins sakuros // Lietuvos rytas. – 2001, spal. 3, p. 2
3. Neimantas, Romualdas. Sugihara: 6000 gyvybės vizų // Neimantas, Romualdas. Nuo Nemuno iki Fudzijamos : susitikimai su Japonija : Lietuvos – Japonijos kultūrų ryšių pėdsakais (XIV–XXI a.).  – Kaunas, 2003. – P. 127-128.
4. Paminklas Čijunei Sugiharai. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1992, liep. 29, p. 1.5.
5. Sugihara, Nobuki. Atminimo variacijos : [pokalbis su japonų diplomato Čijunės Sugiharos sūnumi Nobuki Sugihara] / [kalbėjosi Ieva Rekštytė]. – Portr. // IQ.  – 2015, Nr. 11, p. 104-105.
6. Venclauskas, Linas. Čiunė Sugihara / Linas Venclauskas, Eglė Obcarskaitė. – Iliustr. // Verslo žinios. – 2008, geg. 16, p. 16-19.
7. Watanabė, Takayoshis. Kinematografininkus suvedė Sugiharos istorija : [pokalbis su Lietuvoje japonu kinematografininkų filmuojamos juostos „Vizos šešiems tūkstančiams gyvybių” rež. T. Watanabe bei prodiuseriu K. Okamoto / užrašė] Audronė Jablonskienė. – Iliustr. // Respublika. – 2005, rugpj. 11, p. 19. 8.
8. Gladkowska, Helena. Symbol źycia i pamięci: na prawym brzegu rzeki Neris odsłonięto kamien pamiątkowy Sugihary . – Iliustr. // Kurier Wileński. – 2001, 3 października, p. 1, 3.
9. Levine, Hillel. In search of Sugihara : the elusive Japanese diplomat who ricked his life to rescue 10,000 Jews from the Holocaust. – New York, 1996. – 323 p.
10. Venclauskas, Linas. Chiune Sugihara. Visas for life. – Vilnius, 2009. – 83 p. : iliustr., faks., portr.
11. Vilnius: 100 memorable sites of Jewish history and culture = Vilne: ondenkerter fun der jidišer gešichte un kultur. – 2nd ed.  – Vilnius, 2006, p. 40.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2011; 2017

Dalintis straipsniu: