Jaša Heifecas (Jascha, Joseph Heifetz)

Weschler-Vered, Artur. Jascha Heifetz. - New York, 1986. Knygos viršelis

Weschler-Vered, Artur. Jascha Heifetz. – New York, 1986. Knygos viršelis

Gimė neturtingoje žydų šeimoje. Tėvas, savamokslis smuikininkas, nuo trejų metų mokė sūnų muzikuoti. 1905 m. J. Heifecas buvo priimtas į Vilniuje veikusią Imperatoriškosios rusų muzikos draugijos mokyklą, iš karto į trečią klasę [4, 9, 11]. Tarp J. Heifeco mokytojų šioje mokykloje buvo ir žymus vilnietis kompozitorius Konstantinas Galkauskas, kuris savo atsiminimuose rašė: „Jaša Cheifecas buvo dviem galvom aukštesnis už visus mano mokinius teorijos, harmonijos ir solfedžio klasėje“ [11]. Puikiai išlaikęs baigiamąjį egzaminą, 1909 m. vos aštuonerių metų, baigė šią muzikos mokyklą. 1910 m. šeima išvyko į Peterburgą. Nuo 1910 m. devynmetis J. Heifecas pradėjo mokytis Sankt Peterburgo konservatorijoje. Būdamas vienuolikos metų, koncertavo Vokietijoje, Austrijoje, Skandinavijoje [7]. 1917 m. išvyko gyventi į JAV. 1925 m. gavo Amerikos pilietybę ir gyveno savo viloje netoli Los Andželo [11]. Su dideliu pasisekimu koncertavo visame pasaulyje. 1934 m. gastroliavo Maskvoje ir tuometiniame Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas). Nuo 1959 m. dėstė Kalifornijos universitete Los Andžele. 1973 m. dėl susilpnėjusios sveikatos nustojo koncertuoti [4, 7, 11]. Mirė 1987 m. gruodžio 10 d. Los Andžele [12].

J. Heifecas – žymiausias XX a. smuikininkas virtuozas, pelnęs „smuiko karaliaus“ šlovę. Koncertavo su garsiais pasaulio dirigentais, griežė kameriniuose ansambliuose. Kūrė kompozicijas, pjeses smuikui ir fortepijonui. Smuikininkas paliko daugybę įrašų [7, 11].

Užsienyje yra išleista smuikininkui skirtų knygų anglų kalba: „Heifetz“ (edited by Herbert R. Axelrod) (Neptune City (N.J.), 1976), Artur Weschler-Vered „Jascha Heifetz“ [13]. Pastaroji − gana išsami biografija, parašyta savamokslio smuikininko. Pabrėžiama, kad J. Heifecas vengė duoti interviu, pasakoti apie save. 1939 m. vienam žurnalistui yra sakęs: „Noriu, kad mano biografija būtų trumpa: gimiau Rusijoje [Vilnius tuo metu priklausė carinei Rusijai – biogramos rengėjos pastaba], pirmoji pamoka − 3 metų, pirmasis koncertas − 7, debiutas Amerikoje − 16 metų“ [2, 13]. Knygoje yra ir skyrius apie gyvenimą Vilniuje (p. 15-31). Didžiausias dėmesys monografijoje skiriamas J. Heifeco muzikinei veiklai. Pateikiama diskografija (smuikininko muzikinių įrašų sąrašas), panaudotos literatūros sąrašas, pavardžių rodyklė, nemažai nuotraukų (viršelyje − apie 1927 m. daryta nuotrauka). Apie J. Heifeco ryšius su Rusija išleista didelės apimties menotyrininkės Galinos Kopytovos (Галина Копытова) monografija „Яша Хейфец в России. Из истории музыкальной культуры Серебряного века“ (Санкт Петербург, 2004). Apie žymų smuikininką rašoma enciklopedijose, daugelyje periodikos straipsnių. Lietuvių kalba smuikininko biografija gana išsamiai aprašoma, muzikologų Leonido Melniko [9] ir Onos Narbutienės [11], taip pat Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojo Genricho Agranovskio [15] publikacijose, leidinyje „Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda“ (Vilnius, 2016)  ir kt.
Jubiliejiniais metais išleistas bukletas „Vilniaus smuiko dienos Jaschai Heifetzui atminti = Vilnius violin days dedicated to the memory of Jascha Heifetz: 100-osioms didžiojo smuikininko gimimo metinėms“ (Vilnius, 2001), kuriame yra biografinės informacijos. Naujausios, archyvine medžiaga paremtos informacijos, pateikiama muziejininkų Genricho Agranovskio (Генрих Аграновский) ir Irinos Guzenberg (Ирина Гузенберг) rusų kalba išleistoje knygoje „Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры“ [14], taip pat Genricho Agranovskio vadove rusų kalba „Они здесь жили…: заметки о еврейском наследии Вильнюса“ (Вильнюс, 2014) (p. 290-293).
Lietuvoje apie J. Heifecą daugiau prabilta atkūrus Lietuvos nepriklausomybę [9]. J. Heifeco gyvenimas Vilniuje dar mažai tyrinėtas, pateiktos datos ir įvykiai dažnai nesutampa [11]. Apie J. Heifeco vaikystę Vilniuje, muzikinės veiklos pradžią rašoma minėtame muzikologės Onos Narbutienės straipsnyje [11]. Muzikologas prof. Leonidas Melnikas pabrėžia J. Heifeco ryšį su Vilniumi, kuris, pasak autoriaus, „jam buvo atspirties taškas, daugelio svarbių gyvenimo vertybių matas“, ir jo fenomenas nebūtų įmanomas be miesto, kuriame gimė žymusis smuikininkas [10].

J. Heifecas gimė Vilniuje ir gyveno čia iki 1909 m. Nėra aišku, kuriame name gimė būsimasis smuikininkas. Po tam tikrų paieškų žymus dirigentas prof. Saulius Sondeckis priėjo išvadą, kad smuikininko vaikystės namas galėjo būti vadinamajame Tymo kvartale, Maironio g. 27. Profesoriaus dėka pavyko išsaugoti šį, planuotą nugriauti, pastatą, esantį netoli Barbakano [2]. Tačiau naujai rasti archyviniai dokumentai, kuriuos savo publikacijose cituoja Genrichas Agranovskis ir Irina Guzenberg, leidžia tvirtinti, kad 1903−1909 m. Heifecų šeima gyveno dabartinėje Maironio g. 19 (tuo metu Safjanajos (Сафьянная) g. 3) [1, 15].
Manoma, kad pirmą kartą smuikininkas koncertavo 1906 m. su muzikos mokyklos mokiniais. Pirmąjį solinį koncertą surengė 1909 m. Vilniaus miesto klube (dabar tai Vilniaus Mažojo teatro patalpos (Gedimino pr. 22-24) [15]. Išvykusi gyventi į Peterburgą, Heifecų šeima dažnai vasaros atostogas leisdavo Vilniuje, Antakalnyje buvusiame vasarnamyje [11]. 1913 m. gruodį jaunasis smuikininkas paskutinį kartą koncertavo Vilniuje su simfoniniu orkestru. Didžiulį pasisekimą turėjęs koncertas vyko Miesto salėje (dabar tai Lietuvos nacionalinė filharmonija). Į gimtąjį miestą legendinis smuikininkas daugiau niekada nesugrįžo [9, 11].

2001 m. sausio 31 d., minint J. Heifeco 100-ąsias gimimo metines, Vilniuje, ant namo Vilniaus g. 25 (Senamiesčio seniūnija) buvo atidengta memorialinė lenta (aut. Vytautas Zaranka) [2, 12, 15]. Joje rašoma, kad šiame name buvusioje muzikos mokykloje 1905−1909 m. mokėsi garsus pasaulio smuikininkas Jasha Heifetz [14, 15]. Manoma, kad čia tuo metu buvo įsikūrusi Imperatoriškoji Rusų muzikos draugijos mokykla [2, 15].
Ši memorialinė lenta pirmiausia, dar 1994 m. rugsėjo 27 d., J. Heifeco ir Lietuvos muzikos rėmimo fondų pastangomis, buvo atidengta prie namo Skapo g. 4 (Senamiesčio seniūnija) [2, 5]. Tačiau po kurio laiko, kai pastatas atiteko Vilniaus vyskupijai ir prasidėjo remontas, atminimo lenta buvo nuimta [3, 9]. Ją restauravus, buvo atidengta prie namo Vilniaus gatvėje [9].

Vilniuje, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorinės ekspozicijos / Teisuolių galerijoje (Pylimo g. 4), veikė ekspozicija „Jaša Heifecas ir Vilnius“. Šiuo metu ekspozicijos uždarytos rengiantis pastato renovacijos darbams.

2001 m. Lietuvos kultūros fondas ir Lietuvos muzikos akademija surengė I-ąjį tarptautinį J. Heifeco smuikininkų konkursą.
2003 m. žydų bendruomenės būstinėje Vilniuje (Pylimo g. 4) buvo atidaryta kamerinė J. Heifeco salė [8, 9].

Literatūra ir šaltiniai

1. Agranovskis, Genrichas. Nauji faktai apie Jaschos Heifetzo vaikystę / Henrichas Agranovskis, Irina Guzenberg. − Iliustr. // Literatūra ir menas. − 2004, saus. 23, p. 16; Prieiga per internetą: <http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20111023193019/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2985&kas=straipsnis&st_id=3997>.
2. Andrikonytė, Asta. Garsenybę gimtinėje primena tik legendos: [apie J. Heifetzo, 100-osioms gimimo metinėms skirtus renginius, Vilnius]. − Iliustr. // Lietuvos rytas. − 2001, saus. 30, priedas „Mūzų malūnas”, p. 3.
3. Baltrus, Leonas. Pradingęs J. Heifetzas : [pokalbis su dainininku L. Baltrumi apie smuikininką J. Heifetzą / užrašė] Giedrė Milkevičiūtė. − Iliustr. // Lietuvos žinios. − 1999, rugs. 29, p. 22.
4. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Heifecas Jaša (1901 02 02−1987 12 11): smuikininkas virtuozas. − Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. − Vilnius , 2011. −P. 147.
5. Godunavičienė, Jadvyga. Paminklinė lenta Jašos Heifeco atminimui // Vakarinės naujienos. − 1994, rugs. 28, p. 2.
6. Gudavičiūtė, Dalia. Garsiausio smuiko virtuozo biografija prasidėjo Vilniuje. − Iliustr. // Lietuvos rytas. − 1994, rugs. 28, p. 1, 6.
7. Jascha Heifetzas 1901-1987 : žymiausias XX amžiaus smuikininkas, vadintas „smuiko karaliumi”. − Portr. // Garsūs Lietuvos žydai. − Vilnius, 2008. − P. 45.
8. J. Heifeco salė: [žinutė] // Lietuvos rytas.− 2003, rugs. 16, priedas „Mūzų malūnas”, p. 1.
9. Melnikas, Leonidas. Pasaulinio garso muzikai: [apie J. Heifetzą, p. 39-49]. – Iliustr. // Melnikas, Leonidas. Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. – Vilnius, 2008. – P. 30-71.
10. Melnikas, Leonidas. Vilniaus litvakai − pasaulinio garso muzikai. − Portr. − Bibliogr. išnašose // Krantai. − 2007, Nr. 4, p. 78-83.
11. Narbutienė, Ona. Skrydis į pasaulį prasidėjo Vilniuje. − Bibliogr.: 30 pavad. // Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Petras Vileišis. − Vilnius, 2001. − P. 33-44.
12. Venclova, Tomas. Heifecas Jaša. – Portr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. − P. 191.
13. Weschler-Vered, Artur. Jascha Heifetz. – New York, 1986. – 240 p., [8] iliustr. lap. : iliustr. – Su bibliogr. ir r-kle.

14. Vilnius: 100 memorable sites of Jewish history and culture = Vilne: ondenkerter fun der jidišer gešichte un kultur. −- 2nd ed. − Vilnius, 2006, p. 18.
15. Аграновский, Генрих. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры : путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг.  – Вильнюс, [2011], p. 367, 406, 505.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), Nijolė Sisaitė (VAVB), 2017

Dalintis straipsniu: