Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 571

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Jonas Bendorius

Gyvenimo datos:1889 08 15 - 1954 06 27
Gimimo vieta:Skaisčiai (Marijampolės apskr.)
Veikla:kompozitorius, vargonininkas, chorvedys
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Jonas Bendorius. Nuotr. iš kn.: Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai  ir jų memorialinės vietos. –  Vilnius, 1984, P. 7.

Jonas Bendorius. Nuotr. iš kn.: Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai
ir jų memorialinės vietos. –
Vilnius, 1984, P. 7.

Gimė smulkaus žemdirbio ir knygnešio šeimoje. 1899 m. baigė pradžios mokyklą, vėliau privačiai mokėsi muzikos. 1904-1907 m. vargonininkavo, vadovavo chorui Vištytyje (Vilkaviškio r.). Savarankiškai mokėsi ir išlaikė egzaminus iš gimnazijos kurso. 1907-1912 m. mokėsi vargonuoti Varšuvos muzikos institute pas prof. M. Sužinskį (Surzyński). Pakviestas iš Varšuvos, 1910 m. kartu su chorvedžiu Albinu Iešmanta Marijampolėje pastatė kompozitoriaus Miko Petrausko operą „Birutė“ [1, 8]. 1911 metais kartus su A. Iešmanta ir M. Gustaičiu įsteigė Marijampolėje muzikos, literatūros ir dramos draugiją „Gabija“, kuri rengdavo lietuviškus vaidinimus, koncertus ir paskaitas. Nuo 1913 iki 1920 metų buvo šios veiklios draugijos pirmininku ir choro dirigentu [6].
1912–1920 m. gyveno Marijampolėje. Dėstė muziką ir dainavimą mokytojų kursuose, savo privačioje muzikos studijoje. Vadovavo „Gabijos“ chorui. 1920-1924 m. muzikos teorijos ir kompozicijos žinias tobulino Leipcigo konservatorijoje. Nuo 1924 m. dėstė ir vadovavo vargonų klasei Kauno muzikos mokykloje, nuo 1933 m. dėstė Kauno konservatorijoje. 1933-1940 m. buvo konservatorijos inspektorius. Dėstė Liaudies konservatorijoje ir vargonininkų kursuose, dalyvavo Lietuvos muzikos ir chorvedžių draugijos veikloje [4, 6].
1940 m. su kompozitoriumi Konradu Kavecku įsteigė Vilniaus muzikos mokyklą ir iki 1945 m. jai vadovavo. 1945 m. su kompozitoriumi Domu Andruliu įsteigė Vilniaus dešimtmetę muzikos mokyklą. 1945-1949 m. buvo Vilniaus konservatorijos direktorius, Muzikos teorijos kompozicijos katedros vedėjas. 1949-1954 m. – Vilniaus konservatorijos dėstytojas. J. Bendorius buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas, dainų švenčių organizacinių komitetų narys [2, 8].
Mirė 1954 m. Palangoje savo viloje.  Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse [3, 4]. 1958 m. buvo pastatytas antkapinis paminklas. Paminklą sudaro akmens plokštė, kurioje iškalti kanklės, ąžuolo lapai ir įrašas [5].

J. Bendorius harmonizavo lietuvių liaudies dainas, kūrė originalias dainas, giesmes chorui, rašė instrumentinę muziką. Sudarė ir išleido dainų rinkinį „Aušrelei beauštant“ (Marijampolė, 1920). Parašė muzikos kritikos ir publicistikos straipsnių, koncertų recenzijų. Jo harmonizuota liaudies daina „Mergužėle, lelijėle“ atlikta 1971 m. 4-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Čikagoje [1, 4, 8].

Apie J. Bendorių rašoma knygose „Kalvarijos krašto šviesuoliai“ [1], Benjamino Konrado „Kūrėjų pėdsakais“ [4], Stasės Ramanauskienės „Kūrėjai ir jų memorialinės vietos“ [7], Boleslovo Zubricko „Lietuvos kompozitoriai“ [7], enciklopedijoje „Lietuva“ [2]. Tremtinė Jadvyga Tarasonienė knygoje „Esate ištremta pagrįstai “ (Vilnius, 2004) prisimena J. Bendoriaus chorą.

1960 m. Vilniuje, Skapo g. 4 (Senamiesčio seniūnija), kur 1942-1952 m. gyveno J. Bendorius, kompozitoriaus atminimui buvo atidengta memorialinė lenta [5, 7]. Vėliau, atliekant fasado remonto darbus, lenta buvo nukabinta ir iki šiol neatnaujinta (žr. adresu).

Literatūra ir šaltiniai 

1. Bendorius Jonas: [biografija]. – Portr. – Bibliogr. str. gale // Kalvarijos krašto šviesuoliai. – Marijampolė, 2006. – D. 1, p. 28-30.
2. Bendorius Jonas. – Portr. // Lietuva. – Vilnius, 2010.  – [T.] 2: Biografijos, p. 217-218.
3. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Bendorius Jonas (1889 08 15 -1954 06 27) : kompozitorius, profesorius. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 52.
4. Kondratas, Benjaminas. [Jonas Bendorius] // Kondratas, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. – Vilnius, 2008. – Kn. 4: Marijampolėje, p. 59-60.
5. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T. 1: Vilnius, p. 402, 479-480.
6. Nomicaitė, Rita. Jono Bendoriaus fenomenas : Muzikos ir teatro akademijos 80-mečiui. – Nuotr. // Literatūra ir menas. – 2013, Nr. 7 (vas. 15), p. 23-25.
7. Ramanauskienė, Stasė. Jonas Bendorius. – Portr. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 7-8.
8. Zubrickas, Boleslovas. Bendorius Jonas. – Iliustr. // Zubrickas, Boleslovas. Lietuvių kompozitoriai. – Vilnius, 2004. – P. 66-67.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2011; 2016

 

Susijusi informacija