Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 571

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Jonas Marcinkevičius

Gyvenimo datos:1900 12 26 - 1953 07 31
Gimimo vieta:Radviliškis
Veikla:rašytojas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Jonas Marcinkevičius. Nuotr. iš kn.: Marcinkevičius, Jonas. Raštai. – Vilnius, 1955. – T. 3.

Jonas Marcinkevičius. Nuotr. iš kn.: Marcinkevičius, Jonas. Raštai. – Vilnius, 1955. – T. 3.

1914–1919 m. dirbo darbininku geležinkelio stotyje. 1919 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Už pabėgimą iš kariuomenės buvo suimtas ir karinio tribunolo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Dėl jauno amžiaus bausmė buvo sušvelninta – kalėjo 10 metų. Kalėdamas pradėjo kurti apsakymus, eilėraščius, romanus. 1930 m. išėjęs iš kalėjimo, gyveno Kaune, vertėsi žurnalistika ir literatūriniu darbu. Bendradarbiavo savaitraštyje „Lapas“, dienraštyje „Lietuvos žinios“, kituose leidiniuose. Antrojo pasaulinio karo metu pasitraukė į Rusiją. 1942–1945 m. tarnavo Šešioliktojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje. 1943 m. vasario 24 d. dalyvavo lietuviškojo junginio pirmajame mūšyje su hitlerine armija prie Nagornyj kaimo, Aleksejevkos rajone. Bendradarbiavo laikraščiuose „Tėvynė šaukia“, „Tiesa“, „Tarybų Lietuva“. 1945 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1945 m. gyveno Vilniuje, dirbo laikraščiuose „Tiesa“, „Valstiečių laikraštis“, „Literatūra ir menas“, rašydamas reportažus ir apybraižas įvairiomis Lietuvos gyvenimo temomis [3, 4, 6].
J. Marcinkevičius mirė 1953 m. liepos 31 d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse. Antkapis sukurtas 1958 m. (skulpt. Bronius Pundzius). Rausvo granito antkapį sudaro kapavietę juosiantis bordiūras su želdinių vieta ir ant postamento stovintis paminklas – stela apvaliai sklembtu viršumi ir grubaus tašymo šoniniais paviršiais. Stelos įduboje iškaltas J. Marcinkevičiaus reljefinis portretas, žemiau įrašas: „Jonas Marcinkevičius 1900–1953“. Paminklas lakoniškas, jo elementai raiškiai sukomponuoti; veido bruožai konstruktyvūs, apibendrinti [1, p. 410].

J. Marcinkevičiaus kūryboje dominuoja socialinė tematika. Prieškarinėje Lietuvoje rašytojas stengėsi atkreipti dėmesį į žemųjų socialinių sluoksnių sunkias darbo ir buities sąlygas, rašė apybraižas, reportažus, o pokariu, susitaikęs su sovietinės santvarkos prievarta, ėmė rašyti pagal socrealistinį tikrovės vaizdavimo modelį. Išleido romanus „Sukaustyti latrai“ (2 d., 1931–1932), „Ties bedugne: (išpažintis pasmerktojo mirti)“ (2 d., 1931; 2002), „Mes ateinam“ (1936), „Jis turi mirti“ (1937), „Benjaminas Kordušas“ (1937), istorinį romaną „Kražių skerdynės“ (1938), „Nemunas patvino“ (1939), „Baudžiauninkai“ (1952); apysakų ir apsakymų rinkinius „Sidabriniai varpai“ (1938), „Gyvenimas dega“ (1946), „Kario pasakojimai“ (1952); pjesių „Plačiuoju vieškeliu“ (1948), „Skaudi pamoka“ (1952), apybraižų, išleisti J. Marcinkevičiaus „Raštai“ (3 t., 1955) [6].

Navickaitė-Portiankina, Janina. Visas gyvenimas – kova ir meilė. – Radviliškis, 2000. Knygos viršelis

Navickaitė-Portiankina, Janina. Visas gyvenimas – kova ir meilė. – Radviliškis, 2000. Knygos viršelis

2000 m., minint J. Marcinkevičiaus 100-ąsias gimimo metines, Radviliškio viešoji biblioteka parengė ir išleido rašytojo dukterėčios Janinos Navickaitės-Portiankinos atsiminimų knygą ir kompaktinį diską „Visas gyvenimas – kova ir meilė“. Leidinys parengtas pagal Janinos Navickaitės-Portiankinos rankraštį, kurį ji padovanojo Jono Marcinkevičiaus muziejui Radviliškyje [3].
Atsiminimus apie J. Marcinkevičių rašė jo žmona Marija Virakaitė-Marcinkevičienė, bet staigi jos mirtis 1980 m. neleido užbaigti pasakojimų [4].

Vilniuje J. Marcinkevičius gyveno nuo 1945 m. Apie Vilnių rašytojas viename straipsnyje yra pasakęs:„Palikome mes Tave, amžinasis lietuvių tautos mieste, brangioji sostine, sveiką, žydintį, kūrybingą <…> o štai suradome Tave sužalotą, sugriautą, išniekintą“ [2].
J. Marcinkevičius gyveno Tilto gatvėje, vėliau – Žvėryne –  Vytauto, nuo 1952 m. – Maloniojoje gatvėje [4, 5].

1960 m. Vilniuje, prie namo Maloniojoje (buv. Jono Marcinkevičiaus) g. 17 (Žvėryno seniūnija), kur rašytojas gyveno 1952–1953 m., J. Marcinkevičiaus atminimui buvo atidengta memorialinė lenta [1, p. 367-368; 7].

1975 m., minint rašytojo 75-ąsias gimimo metines, Radviliškyje, name, kuriame J. Marcinkevičius jaunystės metais gyveno, atidarytas memorialinis muziejus [4].

2003 m. Radviliškio rajono savivaldybė įsteigė kraštiečio rašytojo J. Marcinkevičiaus literatūrinę premiją. Apdovanojimas teikiamas kiekvienais metais už geriausią per metus išleistą prozos kūrinį [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. − T. 1: Vilnius. – Vilnius, 1988, p. 367-368, 410.
2. Marcinkevičius, Jonas. Pirmosios valandos Vilniuje // Literatūra ir menas. – 1974, liep. 13, p. 9.
3. Navickaitė-Portiankina, Janina. Visas gyvenimas – kova ir meilė. – Radviliškis, 2000. – 60 p.: iliustr.
4. Navickaitė-Portiankina, Janina. Visas gyvenimas – kova ir meilė: 110 metų, kai Radviliškyje gimė rašytojas Jonas Marcinkevičius: [atsiminimai, taip pat pasakojama apie gyvenimą Vilniuje, Maloniojoje g.]. – Portr., iliustr. // Radviliškio kraštas. – 2010, Nr. 2, p. 42-46.
5. Rapolevičienė, Audronė. Gerumo atseikėta su kaupu: [pasakojama apie rašytojo J. Marcinkevičiaus gyvenimą Vilniuje]. – Iliustr. // Kauno diena. – 1996, saus. 6, p. 21.
6. Šiukščius, Vygantas. Marcinkevičius, Jonas. – Bibliogr.: 6 pavad. // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 310.
7. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2018 [žiūrėta 2018-01-09]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456&page=2>.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2012; 2018

 

Susijusi informacija