Jonas Švedas

Jonas Švedas: teoriniai-metodiniai darbai, straipsniai, laiškai, amžininkų atsiminimai. – Vilnius, 1978. Knygos viršelis

Jonas Švedas: teoriniai-metodiniai darbai, straipsniai, laiškai, amžininkų atsiminimai. – Vilnius, 1978. Knygos viršelis

Iki 1921 m. gyveno su tėvais Liepojoje, ten lankė lietuvių pradžios mokyklą. Grįžęs į Lietuvą 1921–1924 m., mokėsi Ylakių (Skuodo r.) progimnazijoje. 1924–1929 m. Klaipėdos muzikos mokykloje-konservatorijoje studijavo trombono discipliną, specialiąją harmoniją, polifoniją ir kompoziciją. Studijų metais grojo įvairiuose ansambliuose, dainavo mokyklos vyrų chore, vadovavo Klaipėdos krašto Giedotojų draugijų chorams. Per vasaros atostogas važinėjo po Lietuvos kaimus ir užrašinėjo lietuvių liaudies dainas, rinko liaudies muzikos instrumentus. Vadovavo Ylakių dainos mėgėjų chorui, tvarkė kompozitoriaus Juozo Žilevičiaus liaudies muzikos instrumentų kolekciją. Baigęs studijas, Klaipėdos konservatorijoje dėstė trombono ir kitų pučiamųjų instrumentų disciplinas.
1930 m. persikėlė gyventi į Kauną. 1930–1935 m. J. Švedas grojo trombonu Valstybės teatro ir Lietuvos radiofono simfoniniuose orkestruose. 1933 m. subūrė Kauno jaunimo pučiamųjų orkestrą, 1935–1940 m. buvo „Aušros“ berniukų gimnazijos muzikos ir dainavimo mokytojas, vadovavo berniukų chorui, pučiamųjų orkestrui ir skudučių ansambliui. Nuo 1936 m. Kauno konservatorijoje dėstė trombono ir tūbos, vėliau dar ir muzikos pedagogikos bei metodikos disciplinas. Aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje, buvo Muzikos mokytojų sekcijos valdybos narys, 1939 m. draugijos suvažiavime Vilniuje išrinktas antruoju sekretoriumi. Rašė „Muzikos baruose“ ir periodiniuose leidiniuose. Vokiečių okupacijos metais grojo Kauno jaunojo žiūrovo teatre, buvo Muzikos dalies vedėjas.
1940 m. J. Švedas apsigyveno Vilniuje. Prie steigiamos Lietuvos valstybinės filharmonijos Vilniuje subūrė Valstybinį dainų ir šokių liaudies ansamblį.
J. Švedas dirigavo kelis šimtus koncertų, iki 1970 m. buvo visų pokario metų respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių vyriausiasis dirigentas, respublikinių dainų švenčių meno komisijų narys ir konsultantas [2, 5, 8].
J. Švedas įvedė Lietuvos dainų šventėse liaudies instrumentinę muziką, nuo 1950 m. pasireiškusią nauja forma – jungtiniais pasirodymais, teikiančiais nemaža originalumo Dainų švenčių turiniui.
Vilniaus Vingio parko dainų estrada 1960 m. buvo pastatyta kompozitorių J. Švedo, B. Dvariono, K. Kavecko iniciatyva [1].
J. Švedas žinomas ir kaip pedagogas. Kompozitorius daug prisidėjo prie lietuvių liaudies instrumentų tobulinimo ir populiarinimo. 1944 m. gruodį pradėjo dirbti Vilniaus valstybinėje konservatorijoje.
Buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, ne kartą rinktas į valdybą [2, 5, 8].
J. Švedas mirė 1971 m. spalio 15 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Kompozitoriaus kapas yra pagrindinio tako gale, kairėje pusėje. Antkapinis paminklas pastatytas 1977 m. (skulpt. Antanas Žukauskas). Antkapis sukurtas iš šviesiai pilko granito. Antkapį sudaro kapo pakraščius rėminančios akmeninės plokštės ir ant postamento stovintis paminklas – profiliuoto akmens stela. Joje iškalti vargonų vamzdžiai ir įrašas: „Jonas Švedas 1908–1971“ [3, p. 290; 4].

J. Švedo kūrybinį palikimą sudaro apie 300 originalių ir harmonizuotų lietuvių liaudies dainų, muzika teatro spektakliams, įvairiems montažams ir kino filmams, lietuvių liaudies ir pučiamųjų instrumentų orkestrams, kūriniai kanklėms, birbynėms, skudučiams, muzika šokiams. Kompozitorius sukūrė ir stambių vokalinių bei instrumentinių kūrinių – kantatų, oratorijų, uvertiūrų, baladžių, koncertų. Jaunystėje kompozitorius sukūrė herojinės ir religinės tematikos kūrinių.
Kartu su muzikos pedagogu Juozu Banaičiu parašė muzikos vadovėlius vidurinėms mokykloms „Muzika“ (1938, 1939, 1940). 1936 m. išleido muzikos vadovėlį „Skudučiuok“ [1, 2, 8].

J. Švedas pelnė visuotinį Lietuvos žmonių pripažinimą ir populiarumą už lietuviškos dvasios sklaidą okupacijų sąlygomis. Nepaisant nuolatinės kontrolės ir kritikos rengiamų programų peržiūrose, meno vadovui pavykdavo pateikti tokias koncertų programas, kuriose skambėdavo lietuvių liaudies dainos ir šokiai [1]. J. Švedo dainos skambėjo ne tik koncertuose, bet ir dainų šventėse, daug jų išleista įvairiuose rinkiniuose, įrašyta į plokšteles ir Lietuvos radijo fondams [2, 8].

Ateities kartoms: naujas žvilgsnis į Jono Švedo gyvenimą ir veiklą. – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Ateities kartoms: naujas žvilgsnis į Jono Švedo gyvenimą ir veiklą. – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Apie J. Švedo gyvenimą ir kūrybą yra išleisti prof. Algirdo Vyžinto sudaryti straipsnių rinkiniai „Jonas Švedas: teoriniai-metodiniai darbai, straipsniai, laiškai, amžininkų atsiminimai“ [5] ir „Ateities kartoms: naujas žvilgsnis į Jono Švedo gyvenimą ir veiklą“ [1], taip pat Linos Naikelienės sudarytas straipsnių rinkinys „Tautos skambesiai“ [6]. Apie kompozitorių rašoma režisieriaus, Kauno kamerinio teatro įkūrėjo ir meno vadovo Stanislovo Rubinovo memuarų knygoje „Miške ir scenoje“ (Vilnius, 2013, p. 155-157).

Nuo 1940 m. J. Švedas apsigyveno Vilniuje. Prie tuo metu steigiamos Lietuvos valstybinės filharmonijos subūrė Valstybinį dainų ir šokių liaudies ansamblį („Lietuvos“ ansamblio pirmtaką). Iki 1962 m. su pertraukomis buvo šio ansamblio meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. J. Švedas siekė išlaikyti lietuvišką šio kolektyvo dvasią ir liaudiškumą, atspindintį visų Lietuvos regionų savitumą, intonacijas, dialektus ir kostiumus, visa tai, kas artima kaimo ir miesto žmogui. Archyvuose yra išlikęs kompozitoriaus rašytas ansamblio dienoraštis, apimantis 1940-1962 m. laikotarpį. Yra paskelbta šio svarbaus dokumento fragmentų [1].
1942 m., vokiečių okupacinei valdžiai uždarius Vilniaus filharmoniją, kartu ir jos ansamblį, kompozitorius išvyko į Kauną. Visam laikui persikėlė į sostinę 1944 m. gruodį [1]. Gyveno trijų kambarių bute Tilto gatvėje. Sūnus Dainius Švedas yra parašęs atsiminimų apie šeimos gyvenimą Vilniuje [1].
1944 m. gruodį J. Švedas pradėjo dirbti Vilniaus valstybinėje konservatorijoje (nuo 1949 m. Lietuvos valstybinė konservatorija), įsteigė Lietuvių liaudies instrumentų katedrą, 1945–1970 m. buvo jos vedėjas, nuo 1947 m. – docentas, nuo 1954 m. – einantis profesoriaus pareigas, nuo 1966 m. – profesorius.
Lietuvos sostinei skirtos J. Švedo sukurtos chorinės dainos „Gedimino sapnas“, „Gražus tu, Vilniau“, „Vilnius prieš aušrą“, „Vilniuj aras“ [1, p. 403, 404, 406].

1978 m. Vilniuje, prie namo Tilto g. 7 (Senamiesčio seniūnija), J. Švedo atminimui atidengta memorialinė lenta (skulpt. Klaudijus Stepanovas). Lentoje iškaltas kompozitoriaus bareljefas ir įrašas lietuvių ir rusų kalbomis: „Šiame name 1949-1971 gyveno TSRS liaudies artistas profesorius Jonas Švedas“. Ceremonijoje dalyvavo Vilniaus miesto vadovai, buvę J. Švedo bendražygiai, „Lietuvos“ ansamblis, studentai, kultūros ir meno visuomenė [1, 3, p. 494; 4, 7].

Straipsnių rinkiniuose „Jonas Švedas: teoriniai-metodiniai darbai, straipsniai, laiškai, amžininkų atsiminimai“ ir „Ateities kartoms: naujas žvilgsnis į Jono Švedo gyvenimą ir veiklą“ pateikiamos nemažos apimties J. Švedo bibliografijos, kuriose suregistruoti J. Švedo kūriniai, teoriniai-metodiniai darbai, straipsniai ir literatūra apie kompozitorių [1, 5].

Literatūra ir šaltiniai

1. Ateities kartoms: naujas žvilgsnis į Jono Švedo gyvenimą ir veiklą. – Vilnius, 2008. – 454, [1] p.: iliustr., faks., nat., portr. – Bibliogr.: p. 402-433 ir išnašose. – Pavardžių r-klė: p. 442-451.
2. Karaška, Arvydas. Švedas Jonas: [biografija]. – Portr. – Bibliogr.: 2 pavad. // Muzikos enciklopedija. – [T.] 3. – Vilnius, 2007,  p. 475.
3. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. − T. 1: Vilnius. – Vilnius, 1988, p. 290, 494.
4. Ramanauskienė, Stasė. Jonas Švedas: [biografija ir atminimo įamžinimas Vilniuje]. – Portr., iliustr. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 52-53.
5. Jonas Švedas: teoriniai-metodiniai darbai, straipsniai, laiškai, amžininkų atsiminimai. – Vilnius, 1978. – 345, [1] p., 17 iliustr. lap., 1 atsk. sulankst. nat. lap.: iliustr., nat. – Bibliogr.: p. 308-335. – Pavardžių r-klė: p. 341-344.
6. Tautos skambesiai: [liaudies instrumentų puoselėtojo, kompozitoriaus Jono Švedo 100-mečiui: straipsnių rinkinys]. – [Vilnius], 2008. – 116 p.: iliustr., portr.
7. [VLN] Atminimo lentos. Miestai.net [interaktyvus]. 2000-2020 [žiūrėta 2020-11-27]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456&page=4>.
8. Zubrickas, Boleslovas. Švedas, Jonas: [kompozitoriaus biografija]. – Portr., iliustr. – Bibliogr.: 12 pavad. // Zubrickas, Boleslovas. Lietuvių kompozitoriai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 2004. – P. 368-371.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2011; 2020

Dalintis straipsniu: