Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 554

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Kristijonas Donelaitis

Gyvenimo datos:1714 01 01 - 1780 02 18
Gimimo vieta:Lazdynėliai (Kaliningrado sr.)
Veikla:lietuvių poetas, evangelikų liuteronų kunigas
Pagerbimas: Paminklas (Vilniaus miestas)

Gimė daugiavaikėje šeimoje. 1732–1736 m. mokėsi Karaliaučiaus Katedrinėje mokykloje ir gyveno neturtingųjų bendrabutyje. Už gautą nakvynę ir išlaikymą privalėjo giedoti bažnyčios chore, dalyvauti laidotuvių apeigose ir atlikti įvairius buities darbus. 1736–1740 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Baigęs universitetą buvo paskirtas kantoriumi (giedojimo mokytoju) į Stalupėnus. 1742–1743 m. buvo Stalupėnų mokyklos rektorius. Nuo 1743 m. iki mirties kunigavo Tolminkiemyje. Gyvendamas Tolminkiemyje už savo lėšas pastatė klebonų našlių prieglaudą, atnaujino kleboniją, prisidėjo prie mūrinės bažnyčios statybos ir sudegusios mokyklos atstatymo [6, 7, 12].
Mirė ir palaidotas Tolminkiemyje (nuo 1946 m. rus. Čistyje Prudy, Kaliningrado sr.).

K. Donelaitis literatūrinę kūrybą pradėjo pasakėčiomis. Svarbiausias K. Donelaičio kūrinys „Metai”,  kurio rankraštį paredagavęs, patrumpinęs ir pavadinęs „Metais”, kartu su vertimu į vokiečių kalbą 1818 m. išleido Liudvikas Rėza. Poema išversta į daugelį pasaulio kalbų, o 1977 m. UNESCO nutarimu buvo įtraukta į „Europos literatūros šedevrų biblioteką“ [3, 6, 14].

Riškus, Jonas. Kristijonas Donelaitis. – Vilnius, 2014. Knygos viršelis

Leidinių apie literatūros klasiko gyvenimą ir kūrybą išleista labai daug. Tai Leono Gineičio monografija „Kristijonas Donelaitis ir jo epocha“ [6], literatūrologo Albino Jovaišos knyga „Kristijonas Donelaitis: Mažosios Lietuvos dainius“ [7], straipsnių rinkinys „Darbai apie Kristijoną Donelaitį“ [2] ir kt.  Apie poetą rašoma leidinyje „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“ (Vilnius, 2009). Naujesni tyrinėjimai apie K. Donelaičio kūrybą, jos sąsajas su renesansu, antika yra Algimanto Radzevičiaus „Klasiko kūrybos slėpiniai: Donelaitis ir Renesansas“ (Kaunas, 2005) ir Dalios Dilytės-Staškevičienės „Kristijonas Donelaitis ir Antika“ (Vilnius, 2005). Nemažai leidinių išleista 2014 m., minint poeto 300-ąsias gimimo metines. Minėtinas jubiliejiniams metams skirtos parodos „Šimtus jau metus saulelė tekėjo ir leidos“ (Vilnius, 2014) iliustruotas katalogas. Jį sudaro reikšmingi dokumentai, saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje ir Vilniaus universiteto muziejuje. Knyga „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas “ (Vilnius, 2014) parengta pagal to paties pavadinimo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos parengtą kilnojamosios parodos medžiagą.

Kaunas, Domas. Kristijono Donelaičio atminties paveldas. - Vilnius, 2016. Knygos viršelis

Kaunas, Domas. Kristijono Donelaičio atminties paveldas. – Vilnius, 2016. Knygos viršelis

Apie Kristijono Donelaičio gyvenimą, to meto aplinką, išsami „Metų“ analizė pateikta Jonas Riškaus knygoje „Kristijonas Donelaitis, 1714-1780“ [12]. Išleisti rašytojos Editos Barauskienės istorinis romanas „Tolminkiemio sodininkas“ (Vilnius, 2014), vokiečių prozininko Zierke, Heinz-Jurgeno novelės apie K. Donelaitį „Ana Regina važiuoja į miestą“ (Vilnius, 2014). 2016 m. VU Komunikacijos fakulteto profesorius Domas Kaunas išleido knygą „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“, kurioje pristato nuo 1979 metų rinktą medžiagą apie K. Donelaitį ir  savo mokslinio tyrimo rezultatus.

K. Donelaičio atminimas įamžintas mene, literatūroje. Poetui pastatyti paminklai Klaipėdoje, Lazdynėliuose (Kaliningrado sr.). 1979 m. Tolminkiemyje (Kaliningrado sr.) įkurtas memorialinis muziejus. Apie muziejų plačiau galima paskaityti Napaleono Kitkausko knygoje „Kristijono Donelaičio memorialas Tolminkiemyje“ [10]. 

1992 m. Vilniuje įsteigta K. Donelaičio draugija, kurios vienas steigėjų ir pirmininkas (iki 2015 m.) buvo architektas Kazys Napaleonas Kitkauskas [10]. 1964 m., minint poeto 250-ąsias gimimo metines, Vilniaus universiteto kriptoje (Universiteto g. 7, Senamiesčio seniūnija) buvo pastatyta skulptoriaus Konstantino Bogdano sukurta Kristijono Donelaičio skulptūra iš stiklo plastiko [8, 9, 13]. Poetas vaizduojamas sėdintis ramia, didinga poza, su atversta knyga ant kelių. Nors Donelaitis niekada nebuvo Vilniuje, „bet jo skulptūra vienoje nišoje labai dera: lyg poetas viską žinotų, kas čia buvo, ir žinotų viską, kas dar bus. Tiesi laikysena, kietai sučiauptos lūpos, akylas, viską matantis žvilgsnis…“, – rašo J. Ceitlinas dokumentinėje apysakoje [1]. 2014 m. minint K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, buvo pagaminta bronzinė skulptūros kopija (skulptoriai Mindaugas Šnipas, Ramūnas Alminas, Jonas Gencevičius ir Vytautas Mikšionis). Anksčiau stovėjusi skulptūra perkelta į Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą.

Kristijonas Donelaitis: bibliografijos rodyklė. - Vilnius, 2015. Knygos viršelis

Kristijonas Donelaitis: bibliografijos rodyklė. – Vilnius, 2015. Knygos viršelis

Vilniaus universiteto Kristijono Donelaičio salę puošia sieninės tapybos kūrinys K. Donelaičio „Metų“ motyvais, sukurtas  1979 m. dailininko Vytauto Valiaus [13].

Vilniuje, Naujamiesčio seniūnijoje yra Kristijono Donelaičio vardo gatvė [2].

1964 m., minint poeto 250-ąsias metines, išleista bibliografės Elenos Lebedienės (1919-1986) sudaryta „Kristijono Donelaičio bibliografija“, kurioje suregistruota archyvinė-dokumentinė medžiaga, literatūrinis palikimas, įvairių metų kūrinių leidimai, vertimai ir tyrinėjimai, biografinė literatūra įvairiomis kalbomis, apimanti laikotarpį  iki 1964 m. [11]. 2015 m. išleista didelės apimties Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotojos Daivos Narbutienės sudaryta bibliografinė rodyklė „Kristijonas Donelaitis“, kuri apima 1769–2015 m. paskelbtą medžiagą, susijusią  su K. Donelaičiu [4].

Literatūra ir šaltiniai

1. Ceitlinas, Jevsejus. Netilstantis aidas: dokumentinė apysaka. – Vilnius, 1989. – 173 p.
2. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Donelaitis Kristijonas (1714 01 01-1780 02 18) : poetas. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 103.
3. Darbai apie Kristijoną Donelaitį : [straipsnių rinkinys] . – Vilnius, 1993. – 334 p.
4. Kristijonas Donelaitis: bibliografijos rodyklė. – Vilnius, 2015. – 638, [1] p., [16] iliustr. lap. 
5. Egzodo Donelaitis: lietuvių išeivių tekstai apie Kristijoną Donelaitį . – Vilnius, 2001. – 526 p.
6. Gineitis, Leonas. Kristijonas Donelaitis ir jo epocha : monografija. – Vilnius, 1990. – 436 p. – Bibliogr.: p.413-427.
7. Jovaišas, Albinas. Kristijonas Donelaitis: Mažosios Lietuvos dainius. – Kaunas, 1992. – 261 p.
8. Juknevičius, Jonas. Paminklo Kristijonui Donelaičiui atidengimo iškilmės : [1964, fotografija : reprodukcija] / [Jono Juknevičiaus nuotr.] // Vilniaus universitetas fotografijose. – Vilnius, 2004. – P. 123.
9. Juodienė, Birutė „Kristijonas Donelaitis“: [apie skulptūrą]. – Iliustr. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T.: Vilnius, p. 515.
10. Kitkauskas, Napaleonas. Kristijono Donelaičio memorialas Tolminkiemyje / Napalys Kitkauskas, Laimutė Kitkauskienė. – Vilnius, 2002. – 405 p.
11. Lebedienė, Elena. Kristijono Donelaičio bibliografija. – Vilnius, 1964. – 382 p.
12. Riškus, Jonas. Kristijonas Donelaitis, 1714-1780. – Vilnius, 2014. – 175, [1] p. : iliustr., faks., portr.
13. Vilniaus universitetas dailėje:  albumas. – Vilnius, 1986, ip. 15, 24, 33; iliustr. Nr. 13, 38-39. 
14. Vaicekauskas, Mikas. Donelaitis Kristijonas. – Angl. // 300 Baltic writes: Estonia, Latvia, Lithuania. – Vilnius, 2009. – P. 71-73.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2010; 2016

 

Susijusi informacija