Martynas Kukta

Martynas Kukta. Nuotr. iš kn.: Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011, p. 221.

Martynas Kukta. Nuotr. iš kn.: Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011, p. 221.

Gimė pasiturinčių valstiečių šeimoje. 1890 m. atvyko į Vilnių gyventi pas vyresnįjį brolį Jokūbą. Baigė 4 pradžios mokyklos skyrius. Pradėjo dirbti Vilniaus karo apygardos štabo spaustuvėje mokiniu, vėliau dirbo Vilniaus gubernijos valdybos spaustuvėje raidžių rinkėju. Iš Vilniaus išvyko į Sankt Peterburgą, kur taip pat dirbo spaustuvėse raidžių rinkėju.
1904 m. M. Kukta grįžo į Vilnių. 1904 m. gruodį leidėjui Petrui Vileišiui padėjo atidaryti didžiausią XX a. pr. lietuvišką „Vilniaus žinių“ spaustuvę. 1904–1906 m. buvo jos vedėjas [2, 4, 5].

1906 m. brolio kunigo Juozapo Kuktos padedamas atidarė savo spaustuvę Vilniuje, kuri tuo metu buvo viena svarbiausių spaudos įmonių Lietuvoje. Spaustuvės darbas nenutrūko ir Pirmojo pasaulinio karo metais. Joje keliomis kalbomis buvo spausdinami vokiečių atsišaukimai gyventojams, smulkūs leidinėliai [7]. 1921 m. spaustuvę perdavė įsteigtai „Švyturio“ bendrovei. Ji persikėlė iš Totorių g. į Literatų skersgatvį. 1923 m. M. Kukta persikėlė į Kauną su spaustuvės įranga. 1924−1934 m. tęsė spaustuvininko veiklą iš pradžių kaip „Švyturio“ bendrovės spaustuvininkas, vėliau kaip privačios spaustuvės savininkas. Kaune jis išspausdino grožinės literatūros knygų, kalendorių, kelis periodinius leidinius.
1934 m. pardavęs spaustuvę, gamybine veikla daugiau neužsiėmė [2]. Pasitraukęs iš spaustuvininko verslo, nuo 1935 m. M. Kukta keletą metų dirbo Lietuvos žemės ūkio banko archyve. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo Kauno muzikos mokyklos raštininku [5].
Mirė Kaune 1956 m. birželį. Mirties diena įvairiuose šaltiniuose nurodoma skirtingai. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

M. Kuktos spaustuvė svarbi lietuvių kultūrai, spaudos istorijai. 1906–1915 m. joje buvo išspausdinta apie 270 įvairių knygų – grožinės, politinės, religinės, karinės, žemės ūkio, medicinos, gamtos mokslų literatūros. Iš jų daugiau kaip 200 lietuvių kalba [2, 5, 7]. Be to, spausdino daug periodinių leidinių lietuvių, mažiau – lenkų kalbomis: „Vilniaus žinios“, „Lietuvis“, „Šviesa”, „Viltis“, „Lietuvių tauta“, „Dziecko“, „Litwa“, „Praca” (lenkų k.) ir kt. Čia buvo leidžiamas baltarusių savaitraštis „Naša niva“, pradėjęs naudoti lietuvišką šriftą [4, 5].
1910 m. jo spaustuvėje veikė 3 spausdinimo mašinos ir vienerios staklės, dirbo apie 15-20 darbininkų.
1907 m. lapkričio mėn. buvo apkaltintas antivyriausybinio turinio knygų leidyba, jo spaustuvė buvo dviems savaitėms uždaryta [1, 7].
Nuo 1917 m. M. Kuktos spaustuvė spausdino ir Lietuvos oficialųjį dienraštį „Lietuvos aidas“.
Signataro Petro Klimo paragintas, 1918 m. vasario 19 d. M. Kukta pirmasis išspausdino atsišaukimą su Lietuvos Nepriklausomybės akto tekstu ir signatarų parašais. Dėl to M. Kukta nukentėjo – vokiečių kareiviai nusiaubė jo spaustuvę, o jį patį kelias paras kalino areštinėje [ 2, 5, 8].
1918 m . jo spaustuvėje buvo išleisti pirmieji 10 ir 15 skatikų vertės Lietuvos pašto ženklai. Nuo 1918 m. M. Kuktos spaustuvė spausdino „Švyturio“ bendrovės, kurios dalininku buvo ir jis pats, leidinius.

Apie spaustuvininką M. Kuktą, kaip lietuvybei nusipelniusį vilnietį, rašo istorikė Nastazija Kairiūkštytė knygoje „Lietuvybės kovų verpetuose“ [2]. Apie jo spaustuvę rašoma knygose: „Spauda ir spaustuvės“ [4], Viliaus Užtupo „Lietuvos spaustuvės“ [7], enciklopedijose. Vladas Žukas knygoje „Švyturio“ bendrovė knygoms leisti ir platinti 1918-1931“ (Vilnius, 1998) rašo apie M. Kuktą kaip vieną iš bendrovės „Švyturys“ steigėjų ir vadovų.

M. Kuktos spaustuvė Vilniuje veikė 1906−1924 m. 1906−1911 m. spaustuvė veikė Rūmų (dabar – Universiteto) g. 4, nuo 1911 m. gegužės – Totorių g. 20 [4, 7].

2005 m. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos rūpesčiu Vilniuje, prie namo Totorių g. 20 (Senamiesčio seniūnija), buvo atidengta memorialinė lenta spaustuvininkui su įrašu: „Šiuose namuose Martynas Kukta, „Vilniaus žinių“ dienraščio spaudėjas, turėjo lietuvišką spaustuvę (1906–1921). Čia buvo atspausdintas Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimo (1918 02 16)“ [1, 3, 8]. Atidengiant lentą poetas Justinas Marcinkevičius sakė, kad šia atminimo lenta paženklinama visų Vilniuje ir Lietuvoje dirbusių spaustuvininkų ir nuo seno veikusių spaustuvių veikla, jų nuopelnai, keliant krašto kultūrą, ugdant žmogų ir tautinę savimonę. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo ir M. Kuktos vaikaitis Edmundas Monstavičius, kuris priminė senelio biografiją [6, 8].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Kukta Martynas (1875–1956 06 03) : spaustuvininkas. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga: mieste įamžintos asmenybės. – Vilnius, 2011. – P. 221
2. Kairiūkštytė, Nastazija. Kukta Martynas : 1875-1956 06 01 : spaustuvininkas, lietuvių organizacijų rėmėjas : [biografija]. – Bibliogr. str. gale // Kairiūkštytė, Nastazija, Gudonytė, Alma. Lietuvybės kovų verpetuose. – Vilnius, 2009. – P. 153-155.
3. Klimavičius, Raimundas. Legendos kuriamos ir šiandien: [apie paminklinę lentą spaustuvininkui M. Kuktai , atidengtą Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos rūpesčiu ]. – Iliustr. // 1000 ir vienas klausimas. – 2005, kovo 4, p. 8-9.
4. Kukta Martynas (1906-1924): [apie spaustuvę Vilniuje] // Spauda ir spaustuvės. – Vilnius, 1972. – P. 202-203.
5. Martynas Kukta. Pasaulio anykštėnų bendrija. Anykštėnų biografinis žinynas [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017-03-14]. Prieiga per internetą: <http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=194>.
6. Pilka, Alfonsas. Ten, kur gimė spaustuvininkas Martynas Kukta: [apie memorialinės lentos atidengimą Vilniuje] // Lietuvos aidas. – 2005, rugs. 21, p. 2.
7. Užtupas, Vilius. Kuktos Martyno spaustuvė (1906-1924). – Iliustr. // Užtupas, Vilius. Lietuvos spaustuvės. – Vilnius, 1998. – P. 392-393.
8. Zemlickas, Gediminas. Iš užmaršties prikeltas: [apie atminimo lentos spaustuvininkui M. Kuktai ir Vasario 16-osios Aktui atidengimo iškilmes, Vilnius]. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – 2005, kovo 3-23 (Nr. 5), p. 1, 8-9. Prieiga per internetą: <http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/numeriu-archyvas/2005/Mokslo_Lietuva_2005_05.pdf>.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2013; 2017

Dalintis straipsniu: