Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 574

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Meilė Lukšienė

Gyvenimo datos:1913 08 20 - 2009 10 16
Gimimo vieta:Viena (Austrija)
Veikla:lietuvių literatūros ir kultūros istorikė, edukologė
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Meilė Lukšienė: bibliografijos rodyklė, 1937–2013. – Vilnius, 2014. Knygos viršelis

Meilė Lukšienė: bibliografijos rodyklė, 1937–2013. – Vilnius, 2014. Knygos viršelis

1930 m. baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. 1930–1931 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos-chemijos fakultete, 1931–1938 m. to paties universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Universiteto baigimo diplomą gavo 1942 m. Įgijo lietuvių literatūros istorijos, lietuvių kalbotyros, prancūzų literatūros, pedagogikos specialybes. 1938–1939 m. dirbo mokytoja Kauno privačioje rusų gimnazijoje, 1940–1943 m. – mokytoja keliose Vilniaus gimnazijose. 1944–1949 m. buvo tuometinio Kauno valstybinio universiteto (dabar Vytauto Didžiojo universitetas) literatūros ir tautosakos dėstytoja. 1949–1959 m. dirbo Vilniaus universitete. 1955 m. apgynė mokslų kandidatės disertaciją. 1956 m. M. Lukšienei suteiktas pedagogikos mokslo kandidatės mokslo laipsnis. 1958 m. dėl politinių motyvų buvo atleista iš Lietuvių literatūros katedros vedėjos pareigų, o 1959 m. neteko ir Vilniaus universiteto dėstytojos darbo. 1957–1997 m. dirbo tuometiniame Pedagogikos institute (dabar Ugdymo plėtotės centras). 1988–1990 m. buvo Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė [2, 3, 12]. M. Lukšienė mirė 2009 m. spalio 16 d. Palaidota Vilniaus „Saulės“ kapinėse [1].

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę M. Lukšienė viena pirmųjų iškėlė būtinybę reformuoti Lietuvos švietimą, sutelkė intelektualų ir mokytojų grupę parengti reformą, inicijavo švietimo reformos teorijos pagrindų kūrimą. Prisidėjo prie tautinės mokyklos (1988) ir Lietuvos švietimo (1992) koncepcijų, Lietuvos švietimo reformos gairių (1993) ir bendrojo lavinimo mokyklos programos (1994) rengimo.
Mokslininkė parengė J. Biliūno „Raštus“ (2 t., 1954–1955, 3 t. 1981–1982)  su komentarais, S. Daukanto (1955), L. Jucevičiaus (1959, 1975) raštų rinkinius. Parašė sintezes „Lietuvių literatūros istorija: Feodalizmo epocha“ (su kt., 1957), „Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai“ (su kt., 1983). Išleido monografijas „Jono Biliūno kūryba“ (1956), „Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmojoje pusėje“ (1970), „Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje, XVIII a. antroji – XIX a. pirmoji pusė“ (1985), „Jungtys“ (2000), „Laiko prasmės“ (2004). Parašė straipsnių apie XIX a. lietuvių rašytojus, kultūros veikėjus (A. Kašarauską, A. Tatarę, K. Kontrimą), XVIII–XIX a. Lietuvos švietimą [2, 3, 12].

1989 m. Meilei Lukšienei buvo suteiktas nusipelniusios mokslo veikėjos vardas, 1994 m. – Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas, 2003 m. – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius, 2004 m. M. Lukšienė apdovanota UNESCO J. A. Komenskio medaliu už asmeninį indėlį moksliškai ir praktiškai įtvirtinant švietimą kaip valstybės kūrimo pagrindą [3, 9, 12].

2004 m. Vilniuje buvo išleista dviejų žymių moterų, motinos ir dukters, parašyta knyga „Laiko prasmės“. Pirmojoje leidinio dalyje spausdinami Julijos Biliūnienės Matjošaitienės atsiminimai, o antrąją sudaro dukters, Meilės Lukšienės, pasvarstymai, apmąstymai, refleksijos lietuvių inteligentijos mentaliteto raidos temomis. Čia taip pat yra nemažai informacijos iš autorės biografijos [7]. Apie M. Lukšienę rašoma Onos Voverienės knygoje „Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai“ [12]. Leidinyje „Asmenybės“ (Vilnius, 2003) spausdinami prof. V. Zaborskaitės, prof. D. Saukos, mokytojos L. Abraitytės, D. Kuolio ir kitų straipsniai, M. Lukšienės vaikų atsiminimai. Apie mokslininkę rašoma Arvydo Juozaičio grožinės eseistikos knygoje „Kraštai ir žmonės“ (Vilnius, 2015). Yra informacijos Vandos Zaborskaitės knygoje „Tarp istorijos ir dabarties: literatūra, atsiminimai, publicistika“ (Vilnius, 2002), leidiniuose „Kas yra kas. Lietuvos moterys“ (Vilnius, 2007), „Lietuvos moterys“ (Vilnius, 2002), „Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra, 1940–2000“ (Vilnius, 2002), lietuviškose enciklopedijose [3], periodikoje.

M. Lukšienė daug metų gyveno Vilniuje. 1924–1930 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1940–1941 m. mokytojavo Vilniaus mergaičių gimnazijoje.
Apie tarpukario lietuviškąjį Vilnių ji vėliau rašė savo knygoje „Laiko prasmės“: „Mes jame [Vilniuje] gyvenome, daug išgyvenome ir daug patyrėme, čia skleidėsi tikrai spindulinga idealizmo, susijusio su nacionaliniu judėjimu, ir su demokratija, gija“ [7, p. 340].
1942–1943 m. mokytojavo Vilniaus kunigaikštienės Birutės mergaičių gimnazijoje. 1949–1950 m. buvo Valstybinės grožinės literatūros leidyklos vyr. redaktorė. 1949–1959 m. – Vilniaus universiteto dėstytoja, 1951–1958 m. – Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja. 1953–1954 m. studijavo Vilniaus universiteto aspirantūroje. 1959 m. už antisovietinę veiklą iš Vilniaus universiteto dėstytojos pareigų buvo atleista. 1959–1997 m. – Pedagogikos instituto (dabar Ugdymo plėtotės centas) vyr. mokslinė redaktorė [3, 12].
2004 m. su motina Julija Biliūniene-Matjošaitiene išleistoje M. Lukšienės knygoje „Laiko prasmės“ yra skyrius, skirtas 1939–1940 m. Vilniaus krašto kultūriniam gyvenimui [7].

2013 m. balandžio 25 d. Vilniuje, ant namo A. Mickevičiaus g. 19 (Žvėryno seniūnija) M. Lukšienės atminimui atidengta memorialinė lenta. Lentoje iškaltas įrašas: „Šiame name 1949-1983 m. gyveno literatūros ir kultūros istorikė, visuomenės veikėja ir tautinės mokyklos kūrėja Meilė Lukšienė“ [8].

Lietuvos Respublikos Seimas 2013-uosius paskelbė Meilės Lukšienės metais [8]. 2011 m. Paryžiuje UNESCO generalinės konferencijos 36-ojoje sesijoje habil. dr. Meilės Lukšienės 100-osios gimimo metinės įtrauktos į minimų sukakčių kalendorių ir 2013 m. minimos UNESCO šalyse [9].

2010 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) atidaryta habil. dr. Meilės Lukšienės vardo auditorija. Auditorijos ženklas – M. Lukšienės bareljefas (skulpt. Leonas Žuklys). Čia eksponuojamos pedagogės universitetui dovanotos knygos, įvairūs dokumentai, nuotraukos [10].

2013 m. spalio 4 d. Marijampolio vidurinei mokyklai (Vilniaus r.) suteiktas Meilės Lukšienės vardas (žr. adresu).

1989 m. išleista V. Narkevičiaus ir D. Prakopimaitės sudaryta „Meilė Lukšienė. Bibliografija“ [4]. 1998 m. išspausdinta Marijos Barkauskaitės ir Rozalijos Jakubauskienės sudaryta „Meilė Lukšienė. Bibliografinė rodyklė“, apimanti 1937–1998 metus. Pratarmę „Istorijos kūrėja“ parašė profesorius Donatas Sauka. Rodyklėje išspausdintos žymesnės pedagogės gyvenimo datos, knygų ir straipsnių, vertimų sąrašas, literatūra apie M. Lukšienę ir jos darbus [5].
1998 m. rugsėjį žurnale „Tarp knygų“ paskelbta Stefos Kirlytės sudaryta M. Lukšienės biobibliografija [2]. 2013 m. birželį žurnale „Tarp knygų“ išspausdintas papildytas M. Lukšienės bibliografijos sąrašas [11]. 
2014 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė ir išleido leidinį „Meilė Lukšienė: bibliografijos rodyklė, 1937–2013“. Rodyklė apima laikotarpį nuo pirmosios publikacijos 1937 m. iki jubiliejinių 2013 m. pabaigos. M. Lukšienės gyvenimo ir veiklos datos parengtos remiantis oficialiais šaltiniais ir konsultuojantis su jos dukra, kultūrologe habil. dr. Inge Lukšaite. Įvade išspausdintas literatūros ir kultūros istoriko, buvusio M. Lukšienės bendražygio Dariaus Kuolio straipsnis „Ugdymas laisvei: Meilės Lukšienės programa“. Knygoje spausdinamos nuotraukos iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus fondo [6].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bruzgelevičienė, Ramutė. Žodis Daktarei: [literatūrologės, edukologės Meilės Matjošaitytės-Lukšienės atminimui]. – Portr. // Dialogas. – 2009, spal. 23, p. 14.
2. Kirlytė, Stefa. Meilė Lukšienė: 85-osioms gimimo metinėms: [biobibliografija]. – Iliustr. // Tarp knygų. – 1998, Nr. 9, p. 28-31.
3. Lukšienė, Meilė Julija. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2008. – T. 13, p. 690.
4. Meilė Lukšienė: bibliografija. – Vilnius, 1989. – 25, [1] p.: iliustr.
5. Meilė Lukšienė: bibliografinė rodyklė, 1937–1998. – Vilnius, 1998. – 36 p.
6. Meilė Lukšienė: bibliografijos rodyklė, 1937–2013. – Vilnius, 2014. – 222, [1] p.: iliustr. – Dalis gretut. teksto liet., angl. – Bibliogr. įž. str. išnašose.
7. Lukšienė, Meilė. 1939–1940 metai. Vilnius mūsų – Lietuva rusų; Visybės ir integralumo link // Biliūnienė-Matjošaitienė, Julija, Lukšienė, Meilė. Laiko prasmės. – Vilnius, 2004. – P. 326-362.
8. Meilės Lukšienės metus pradedant: [Vilniuje atidengta memorialinė lenta pedagogei Meilei Lukšienei]. – Iliustr. // Literatūra ir menas. – 2013, Nr. 18, p. 11.
9. Mykolaitytė, Dargintė. M. Lukšienės 100-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO minimų datų sąrašą // Lietuvos aidas. – 2011, lapkr. 12, p. 3.
10. Raktas į šviesos pasaulį : atidaryta habil. dr. Meilės Lukšienės vardo auditorija, kurioje sudėtos jos dovanotos universitetui knygos. – Portr., iliustr. // Šviesa. – 2010, gruodis (Nr. 11), p. 3.
11. Sukanka 100 metų, kai gimė literatūros, kultūros istorikė, edukologė Meilė Lukšienė-Matjošaitytė (1913–2009) // Tarp knygų. – 2013, Nr. 6, p. 42-44.
12. Voverienė, Ona. Švietimo reformos siela atgimimo metais: apie pedagogę prof. habil. dr. Meilę Lukšienę. – Portr. // Voverienė, Ona. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. – Vilnius, 2009. – P. 324-329.

Parengė: Jurgita Lazauskaitė (VAVB), 2013; 2017

Susijusi informacija