Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 571

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Petras Cvirka

Gyvenimo datos:1909 03 25 - 1947 05 02
Gimimo vieta:Klangiai (Veliuonos vlsč.)
Veikla:rašytojas
Pagerbimas: Paminklas (Vilniaus miestas)
Bražėnas, Petras. Petras Cvirka. − Vilnius, 1998. Knygos viršelis

Bražėnas, Petras. Petras Cvirka. − Vilnius, 1998. Knygos viršelis

Baigė Vilkijos progimnaziją. 1926–1930 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. Nuo 1924 m. bendradarbiavo tarpukario Lietuvos periodikoje − „Lietuvos ūkininke“, „Literatūros žurnale“, „Dienovidyje“, „Lietuvoje“, „Lietuvos žiniose“, „Arimuose“, kur skelbė eilėraščius, apsakymus, politines ir kelionių apybraižas, literatūros kritikos ir publicistikos straipsnius [1, 3, 14]. Žymiausi kūriniai − romanai „Frank Kruk“, „Žemė maitintoja“, „Meisteris ir sūnūs“, novelių rinkiniai „Saulėlydis Nykos valsčiuje“, „Kasdienės istorijos“, kūriniai vaikams „Cukriniai avinėliai“, „Nemuno šalies pasakos“ [4, 5, 9].
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą tapo Komunistų partijos nariu ir aktyviu sovietų valdžios ir jos vykdomos politikos Lietuvoje rėmėju. Prasidėjus SSRS – Vokietijos karui su šeima pasitraukė į Sovietų Sąjungos gilumą [3, 14]. Nuo 1944 m. gyveno Vilniuje. Mirė Vilniuje 1947 m. gegužės 2 d. Palaidotas Rasų kapinėse [8, 10]. Antkapinis paminklas sukurtas 1950 m. (skulpt. Juozas Kėdainis). Antkapį sudaro kapavietę dengiančios kelių pakopų granito plokštės ir ant postamento stovintis paminklas. Akmeniniame paminkle įkomponuotas bronzinis bareljefinis P. Cvirkos portretas, šalia iškalta lauro šakelė [10].

Apie P. Cvirkos gyvenimą ir kūrybą yra išleistos monografijos: Petro Bražėno „Petras Cvirka“ [3], Juozo Jasaičio „Petras Cvirka“ [9], „Petras Cvirka – mūsų amžininkas“ [5],leidinys „Petras Cvirka literatūros moksle ir kritikoje“ [4], taip pat išleisti „Atsiminimai apie Petrą Cvirką“ [1].

Nuo 1944 m. iki mirties P. Cvirka gyveno Vilniuje. 1944 m. liepos 23 d. laiške žmonai Marijai, likusiai iki karo pabaigos gyventi Maskvoje, rašė: „… pusė Vilniaus sugriauta, ir praeis dešimtmečiai, kol jį bus galima atstatyti. … Vilnius, nors ir sužalotas, nors ir paliestas kančių – gražus. Puikus, šlovingas gimtosios šalies gražuolis – Vilnius“ [1, p. 486, 640]. 1945–1947 m. gyveno Rašytojų sąjungos, įsikūrusios Vilniuje, tuometinėje Sniadeckių g. 6 (dabar − K. Sirvydo g. 6)  rūmų rytiniame korpuse [8, 13].

Vilnonytė, Valerija. Petras Cvirka: bibliografija 1924–1970. − Vilnius, 1974. Knygos viršelis

Vilnonytė, Valerija. Petras Cvirka: bibliografija 1924-1970. − Vilnius, 1974. Knygos viršelis

1959 m. Tauro kalno šlaite, P. Cvirkos vardu vadinamoje aikštėje, pastatytas skulptoriaus Juozo Mikėno ir architekto Vladislovo Mikučianio sukurtas bronzinis Petro Cvirkos paminklas [2, 11, 12]. Pasak rašytojo biografo, literatūros kritiko Petro Bražėno, šis paminklas šiandien jau yra tvirtai įaugęs į Vilniaus peizažą ir vilniečių sąmonę. Įaugęs neįprastais savo gabaritais, plačia jį gaubiančia aikštės erdve, gal ir pasąmonėje slypinčiu suvokimu, kad nieko panašaus net daug didesnėje, visą Lietuvą gaubiančioje erdvėje nėra. Šiandien toks teiginys – gal ir per kategoriškas, bet kai jis, vieno žymiausių mūsų skulptorių – Juozo Mikėno – sukurtas, atsistojo dar karo griuvėsių nebaigusio valyti Vilniaus centre, buvo santykinai dar didesnis, įspūdingesnis ir… vienišesnis [3, p. 7].

XX a. amžiaus 7 dešimtmečio pradžioje Vilniuje, prie Rašytojų rūmų nusklembto kampo buvo pritvirtinta memorialinė lenta, skelbusi, kad šiame pastate gyveno P. Cvirka [7]. Šiandien šios lentos nebėra. Po rūmų rekonstrukcijos ji saugoma Rašytojų sąjungoje [13].

Netrukus po P. Cvirkos mirties, po 1947 m. rašytojo vardu buvo pavadinta Vilniaus miesto aikštė, besiribojanti su dabartinėmis Pylimo ir Pamėnkalnio gatvėmis (Naujamiesčio seniūnija) [6].

1974 m. išleista išsami, bibliografų Valerijos Vilnonytės ir Algimanto Lukošiūno parengta „Petro Cvirkos bibliografija“, apimanti 1924–1970 m. laikotarpį [15].

Literatūra ir šaltiniai

1. Atsiminimai apie Petrą Cvirką. − Vilnius, 1969. – 657, [3] p.: iliustr.
2. Bražėnas, Petras. Paminklas. Žmogus. Menininkas: [esė Petro Cvirkos 80-mečiui] // Pergalė. – 1989, Nr. 3, p. 149-162.
3. Bražėnas, Petras. Petras Cvirka. − Vilnius, 1998. − 421, [1] p. − Santr. angl. − Bibliogr.: p. 410-414 (131 pavad.).
4. Petras Cvirka literatūros moksle ir kritikoje. − Vilnius, 1977. − 354 p. − Pavardžių r-klė: p. 349-352. − Bibliogr.: p. 346-348.
5. Petras Cvirka − mūsų amžininkas. − Vilnius, 1979. − 256 p.: iliustr. − Bibliogr.: p. 251-254.
6. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės. − Vilnius, 2000, p. 29-30, 125, 126, 316.
7. Čerbulėnas, Klemensas. Rašytojų sąjungos rūmai / Čerbulėnas, Klemensas, Šlekys, Jonas. – Iliustr. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T. 1, p. 425-426.
8. Jablonskienė, Audronė. Dvylika metų su Petru Cvirka ir pusė amžiaus – be jo. − Iliustr. // Respublika. − 1999, vas. 23, p. 30; vas. 25, p. 22.
9. Jasaitis, Juozas. Petras Cvirka. − Kaunas, 1989. − 156, [1] p.: iliustr.
10. Juodienė, Birutė. P. Cvirkos kapas / Juodienė, Birutė, Krasnovas, Aleksandras. – Iliustr. // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. – Vilnius, 1988. – T. 1, p. 404.
11. Mačiuika, Vytautas. Paminklai kultūros veikėjams // Mačiuika, Vytautas. Rinktiniai raštai. − Vilnius, 1997. − T. 1, p. 212-224.
12. Petro Cvirkos paminklas P. Cvirkos g. − Iliustr. // 300 kultūros paminklų. − Vilnius, 1980. − P. 57.
13. Rašytojų laiškai: J. Paukšteliui – 100, P. Cvirkai – 90, J. Baltušiui – 90. − Iliustr. // Naujoji Romuva. − 1999, Nr. 2, p. 17-24.
14. Skeivys, Rimantas. Cvirka Petras. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. − Vilnius, 2003. – T. 4, p. 245-246.
15. Vilnonytė, Valerija. Petras Cvirka: bibliografija 1924-1970 / Vilnonytė, Valerija, Lukošiūnas, Algimantas. − Vilnius, 1974. − 631 p. 

Parengė: Daiva Kiminaitė (VAVB), 2009

 

Susijusi informacija