Personalijų dalyje rašomos biogramos vietovėms nusipelniusių asmenų, apdovanotų įvairiomis nominacijomis, taip pat žymių žmonių, kurių atminimas įamžintas Vilniaus apskrities vietovėse. Rašoma apie žymius žmones, kuriems čia įsteigti memorialiniai muziejai, atidengti paminklai ar memorialinės lentos.
Skaityti plačiau
Elektrėnų savivaldybė Šalčininkų rajonas Širvintų rajonas Švenčionių rajonas Trakų rajonas Ukmergės rajonas Vilniaus apskritis Vilniaus miestas Vilniaus rajonas
A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž
Iš viso: rezultatų: 554

Pagerbimai

Nominacijos:

Išvalyti Filtruoti

Teodoras Herclis (Theodor Herzl)

Gyvenimo datos:1860 05 02 - 1904 07 03
Gimimo vieta:Budapeštas (Vengrija)
Veikla:žydų visuomenės veikėjas, rašytojas
Pagerbimas: Memorialinė lenta (Vilniaus miestas)
Kornberg, Jacques. Theodor Hercl: From Assimilation to Zionism. – Bloomington; Indianapolis, 1993. Knygos viršelis

Kornberg, Jacques. Theodor Hercl: From Assimilation to Zionism. – Bloomington; Indianapolis, 1993. Knygos viršelis

Gimė turtingo Vengrijos žydų prekybininko šeimoje. 1878 m. baigė klasikinę gimnaziją ir iš Budapešto su šeima persikėlė į Austriją. 1878 m. įstojo į Vienos universiteto teisės fakultetą, 1884 m. tapo teisės mokslų daktaru. Baigęs universitetą keliavo po Europą, rašė reportažus, pjeses į Berlyno ir Vienos žurnalus. 1891–1896 m. dirbo Vienos laikraščio „Neue Freie Presse“ („Naujoji laisvoji spauda“) korespondentu Paryžiuje [2, 8, 9]. 1894 m. paveiktas A. Dreifuso (nuteisto ir ištremto žydo karininko) bylos ir antisemitinių Paryžiaus nuotaikų, įsitikino, kad žydams reikia kurti nepriklausomą valstybę. 1897 m. Bazelyje organizavo Pirmąjį sionistų kongresą, kuris tapo sionistų judėjimo pradžia. T. Herclis tapo sionistinio veikimo komiteto pirmininku. Žydų valstybės įkūrimo idėja jis siekė sudominti Rytų Europos valstybių vadovus. Važinėjo į Londoną, Stambulą, Rusiją, pas Vokietijos kaizerį, bet atviro savo idėjos rėmėjo nerado [2, 3, 9]. Mirė 1904 m. liepos 3 d. Edlache (prie Vienos). 1949 m., kai jau buvo sukurta Izraelio valstybė, T. Herclio palaikai perkelti į Jeruzalę [1, 8, 9].

T. Herclis pradėjo rašyti dar studijų metais. Jis kūrė feljetonus ir apsakymus, spausdino juos įvairiuose Austrijos leidiniuose. Vėliau rašė pjeses, kurios buvo statomos Austrijos ir Vokietijos scenose [9]. Jį išgarsino 1896 m. parašyta knyga „Der Judenstaat“ („Žydų valstybė“), kurioje T. Herclis analizuoja sionizmo ir žydų problemą, išdėsto programą, kaip sukurti žydų valstybę. Knyga tapo sionizmo judėjimo pagrindu ir vėliau lėmė Izraelio valstybės sukūrimą [2, 5, 8]. Ji susilaukė 80 laidų ir buvo išversta į 18 kalbų [9]. 1902 m. T. Herclis parašė knygą – socialinę utopiją „Altneuland“ („Senoji nauja žemė“), kurioje pabandė įsivaizduoti įgyvendintą savo idėją – žydų valstybę Palestinoje [2, 8]. Rusų kalba išleistą rinktinę „Избранное“ sudaro T. Herclio biografija, pasakytos kalbos, veikalas „Žydų valstybė“ ir dienoraščio ištraukos [9].

Теодор Герцль. – Иерусалим, 1988. Knygos viršelis

Теодор Герцль. – Иерусалим, 1988. Knygos viršelis

Apie T. Herclį išleista nemažai knygų vokiečių, anglų, rusų ir kt. kalbomis. Paminėtinos: Alex Bein „Theodore Herzl: a biography“ (London, 1956), Jacques Kornberg „Theodor Herzl: from assimilation to Zionism“ [6], Pawel Ernst „The Labyrinth of Exile: A Life of Theodor Herzl“ (London, 1990), „Theodor Herzl oder der Moses des Fin de siècle“ (Wien; Köln; Graz, 1986). Apie jį rašoma knygoje Georg Markus „Wie war es wirklich?: indiskrete Fragen an historische Persönlichkeiten“ (Wien, 2007). Lietuvių kalba apie T. Herclį rašoma istoriko Alfonso Eidinto [3], žurnalisto Giedriaus Drukteinio [2] knygose, „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ ir kt. knygose, periodikoje. 

1903 m. rugpjūčio 16-17 d., grįždamas iš Peterburgo, T. Herclis lankėsi Vilniuje. Savo dienoraštyje jis smulkiai pasakoja apie šią viešnagę ir  rašo, kad „niekada nepamirš dienos, praleistos Vilniuje  ir tai nėra tik gražūs žodžiai“ [9, p. 232-234]. Apie kelionę į Vilnių buvo pranešta iš anksto ir tūkstantinės žydų minios sveikino savo vadą, tikėdami jo idėjomis [3, 7]. Jis buvo nuolat stebimas policijos. T. Hercliui pavyko susitikti su žydų bendruomene vyriausiosios rabinų tarybos namuose, įsikūrusiuose kampiniame Šv. Ignoto ir Benediktinių gatvių pastate [1]. Vakare buvo surengtas slaptas banketas draugo išnuomotame vasarnamyje Verkiuose. Čia taip pat rinkosi žydai, norėdami pamatyti ir pasveikinti žydų vadovą [3, 7, 9].

1998 m. spalio 28 d. minint T. Herclio atvykimo į Vilnių 95-ąsias metines, Vilniuje, ant namo Liejyklos g. 3 / Šv. Ignoto g. 1 (Senamiescio seniūnija) buvo atidengta memorialinė lenta (skulpt. Vladas Kančauskas). Paminklinė lenta atidengta publicisto Prano Morkaus iniciatyva [1, 7].

Žymių žmonių duomenų bazėje internete anglų kalba paskelbta trumpa T. Herclio bibliografija [4]. Nedidelės apimties literatūros sąrašai pateikiami ir šiam visuomenės veikėjui skirtose knygose.

Literatūra ir šaltiniai

1. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Herclis Teodoras (1860 05 02–1904 07 03) : žydų valstybės kūrėjas  – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 148.
2. Drukteinis, Giedrius. Sionistai. Teodoras Herclis // Izraelis, žydų valstybė. – Vilnius, 2006. – P. 63-81.
3. Eidintas, Alfonsas. Teodoras Herzlis // Eidintas, Alfonsas, Eidintas, Donatas. Žydai, Izraelis ir palestiniečiai. – Vilnius, 2007. – P. 75-81.
4. Theodor Herzl: Subject of books [bibliografija]. NNDB [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2017 03 03] Prieiga per internetą: <http://www.nndb.com/people/634/000056466/bibliography/>.
5. Laenas, Holgeris. Žydų tėvynė: [apie T.Herclio idėją įkurti žydų valstybę] / vertė Vilija Adomavičiūtė. – Portr. // Prizmė. – 1996, Nr. 3, p. 54-55.
6. Kornberg, Jacques. Theodor Herzl: from assimilation to Zionism. – Bloomington; Indianapolis, 1993. – 240 p.: iliustr., portr. – Su bibliogr. ir r-kle. Prieiga per internetą: <http://books.google.lt/books/about/Theodor_Herzl.html?id=31LMY9S8IBIC&redir_esc=y>.
7. Аграновский, Генрих. Вильнюс: по следам Литовского Иерусалима: памятные места еврейской истории и культуры : путеводитель / Генрих Аграновский, Ирина Гузенберг.  – Вильнюс, [2011], p.427.
8. Теодор Герцль. – Иерусалим, 1988. – [38], p., [8] iliustr. p.
9. Herzl, Theodor. Избранное. – Репринт с издания 1974 г. – [Иерусалим], 1990. – XII, 255 p.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2012; 2017

Susijusi informacija