Žanas Emanuelis Žiliberas (Jean Emmanuel Gilibert)

Polityka-i-przyroda-Rzecz-o-Jean-Emmanuelu-Gilibercie_Piotr-Daszkiewicz,images_big,2,83-86842-03-2

Daszkiewicz, Piotr. Polityka i przyroda : rzecz o Jean Emmanuelu Gilibercie. − Warszawa, 1995. Knygos viršelis

Baigė Liono mokyklą. Studijavo mediciną, biologiją ir gamtą Monpeljė (Montpellier) universitete. 1763 m. gavo medicinos daktaro laipsnį. Gyveno Lione, vertėsi gydytojo praktika aplinkiniuose kaimuose. Laisvalaikiu apylinkėse rinko ir tyrė augalus, ieškojo jų pritaikymo gydymui [2, 3, 10]. 1768 m Ž. E. Žiliberas buvo pakviestas profesoriauti į Liono medicinos kolegiją ir dėstyti anatomiją, chirurgiją ir gamtos mokslus. 1775 m. atvyko į Gardiną. Čia įkūrė pirmą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veterinarijos ir medicinos mokyklą, ligoninę, biblioteką, botanikos sodą [3, 4]. 1781 m. uždarius medicinos mokyklą ir nutrūkus kitų numatytų darbų finansavimui, Vilniaus universiteto rektorius M. Počobutas pakvietė Ž. E. Žiliberą į Vilnių. Perkeltos medicinos mokyklos pagrindu buvo įkurtas Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. 1781–1783 m. Ž. E. Žiliberas Vilniaus universitete dėstė gamtos mokslus, buvo pirmasis gamtos mokslų katedros profesorius. 1782 m. Medicinos kolegijos kieme (dabar Pilies g. 22 kiemas) įsteigė universiteto botanikos sodą ir oranžeriją. Čia buvo pastatytas nedidelis šiltnamis, į kurį buvo pargabenti augalai iš uždarytos Gardino medicinos mokyklos Botanikos sodo [3, 5]. Pastatuose aplink kiemą įrengė zoologijos kabinetą, eksponavo atsivežtą kriauklių kolekciją, išdėstė žvėrių, paukščių iškamšų, žuvų ir vabzdžių rinkinius [1]. Dėl kai kurių asmenų nenoro suprasti jo tyrimų vertės ir dėl tam tikrų šeimyninių aplinkybių Ž. E. Žiliberas 1783 m. išvyko iš Vilniaus į Varšuvą, vėliau į Lioną. Grįžęs į Lioną dirbo gydytoju, tyrinėjo apylinkių florą. 1792 m. Ž. E. Žiliberas tapo Mokslų ir taikomųjų menų instituto gamtos mokslų profesoriumi [3, 10, 11]. 1793 m. vasarį buvo išrinktas Liono meru. Dalyvavo Prancūzijos revoliucijos įvykiuose, buvo apkaltintas kontrrevoliucija ir uždarytas į kalėjimą. Lioniečiai pakilo ginti savo mero ir netrukus profesorių iš kalėjimo paleido. 1795 m. pradėjo dirbti Rono centrinėje departamento mokykloje gamtos mokslų profesoriumi. Įsteigė botanikos sodą, gamtos muziejų [3]. Mirė 1814 metais.

Ž. E. Žiliberas nusipelnė mūsų krašto botanikos mokslui. Jis pirmasis moksliškai aprašė Lietuvos florą, tyrė vaistinius augalus, stebėjo fenologinius reiškinius [4]. Tyrinėjimų medžiagą apibendrino penkių tomų veikale „Flora Lithuanica inchoata…“. Šio veikalo pirmosios trys dalys buvo išleistos Gardine 1781 m., o IV ir V – 1782 m. Vilniuje. Knyga yra bibliografinė retenybė, išliko vos keli šios knygos egzemplioriai. Kadangi profesoriaus tyrinėjimų duomenys nesutapo su to meto teiginiais, visas leidinio tiražas buvo sunaikintas [1, 3, 8]. Kartu su mokiniais parengė botanikos pratybų knygelę „Exercitium botanicum in schola principe universitatis Vilnensis…“. Darbuose „Gamtos tyrinėjimai Lietuvoje“, „Apie Vilniaus apylinkių ir botanikos sodo augalus“ rašė apie Lietuvoje augančius augalus. Vertingas jo straipsnis apie Lietuvos miškus. Kaip teigia, mokslininko biografai, Ž. E. Žiliberas niekada nenutraukė ryšių su Lietuva – minėjo šį kraštą savo publikacijose, laiškuose, viešose kalbose [9].
Prancūzų mokslininką labai aukštai vertino Lenkijos ir Lietuvos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Jis buvo liepęs sukurti marmurinį  Ž. E. Žilibero biustą, nukalti jam skirtą medalį [9, 10]. Vienintelis jo egzempliorius saugomas Čartoriskių muziejuje Krokuvoje [9].

Lietuvių kalba apie Ž. E. Žilibero gyvenimą ir veiklą Vilniuje rašoma „Vilniaus medicinos istorijos almanache“ [1], leidinyje „Mokslas Gamtos mokslų fakultete“ [5]. Apie garsų botaniką rašoma taip pat A. R. Čaplinsko knygoje „Vilniaus atminimo knyga“ [2], T. Venclovos knygoje „Vilniaus vardai“ (Vilnius, 2006), periodikoje. Ž. E. Žilibero biografija ir jo darbų apžvalga pateikta 1925 m. išleistoje lenkų botaniko Vitoldo Slavinskio (Witold Sławiński) parengtoje biobibliografijoje „Dr. Jan Emmanuel Gilibert, profesor i założyciel Ogrodu Botanicznego w Wilnie“, kuri buvo išspausdinta Vilniuje leistame leidinyje „Ateneum Wileńskie” [10]. 50 šios publikacijos egzempliorių buvo išleista Vilniuje atskiru leidiniu. V. Slavinskis naudojosi Paryžiaus, Liono, Varšuvos, Kijevo ir Vilniaus archyvuose ir bibliotekose buvusiais dokumentais. Pateikė mokslininko bibliografiją, kurioje suregistruoti ir rankraščiai.  Žymiam mokslininkui skirtas Piotro Daškevičiaus (Piotr Daszkiewicz) leidinys lenkų kalba „Polityka i przyroda: rzecz o Jean Emmanuelu Gilibercie“ [9]. Čia apžvelgiama Ž. E. Žilibero veikla botanikos, zoologijos, medicinos srityje, taip pat politikoje, t. y.  dalyvavimas 1789 m. prancūzų revoliucijos įvykiuose. Leidinys iliustruotas, o knygos viršelyje – mokslininko skulptūra, sukurta A. Le Brun. Apie Ž. E. Žiliberą rašoma įvairiakalbėse enciklopedijose.

Ž. E. Žiliberas gyveno ir dirbo Vilniuje 1781–1783 metais.

1999 m. rugsėjo 17 d. Ž. E. Žiliberui atminti Vilniuje, ant namo Pilies g. 22 (Senamiesčio seniūnija) buvo atidengta memorialinė lenta (archit. Asta Račkauskienė). Lentoje rašoma, kad čia, buvusios Medicinos kolegijos kieme, 1782−1797 m. augo pirmasis Lietuvoje universitetinis botanikos sodas, įkurtas žymaus prancūzų botaniko ir mediko Ž. E. Žilibero [6, 7, 8]. Paminklinės lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo tuometinis Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, kiti garbingi svečiai [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Bulota, Jonas. Įžymūs Pilies gatvės gyventojai: Žanas Emanuelis Žiliberas ir Augustas Liudvikas Bekiu. − Santr. angl. − Bibliogr.: 10 pavad. // Vilniaus medicinos istorijos almanachas. − T. 2 (2006), p. 26-35.
2. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Žiliberas Žanas Emanuelis (1741 06 21–1814 09 02) : botanikas, profesorius. – Portr. // Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus atminimo knyga. – Vilnius, 2011. – P. 492.
3. Galinis, Vytautas. Lietuvos gamtos tyrimų pradininkas: [minint Ž. E. Žilibero 240-ąsias gimimo metines]. – Iliustr. // Mokslas ir gyvenimas, 1981, Nr. 4, p. 13-14.
4. Jakimavičius, Algimantas. Gilibert Jean Emmanuel // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. − T. 6, p. 653.
5. Skridaila, Audrius. Vilniaus universiteto Botanikos sodas ir mokslas jame 1781–2006 metais = Vilnius University Botanical Garden and its scientific activity in 1781–2006. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: 19 pavad. // Mokslas Gamtos mokslų fakultete. – Vilnius, 2006. – P. 118-128.
6. [VLN] Atminimo lentos: [interaktyvus]. 2000-2013 [žiūrėta 2013 04 29]. Prieiga per internetą: <http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=9456>.
7. Zemlickas, Gediminas. Atmintis patvaresnė už mūrus: [atidengta memorialinė lenta pirmajam universiteto botanikos sodui ir jo steigėjui Ž. E. Žiliberui (Vilnius, Pilies g. 22)]. − Iliustr. // Mokslo Lietuva. − 1999, spal. 7-20, p. 2.
8. Žilinskaitė, Silva. Vilniaus universiteto Botanikos sodas Pilies gatvėje. − Iliustr. // Sodo spalvos. − 2012, Nr. 3, p. 76-79.
9. Daszkiewicz, Piotr. Polityka i przyroda : rzecz o Jean Emmanuelu Gilibercie. − Warszawa, 1995. − 72 p. −Santr. pranc. − Su bibliogr.
10. Sławiński, Witold. Dr. Jan Emmanuel Gilibert, profesor i założyciel Ogrodu Botanicznego w Wilnie : przyczynek bio-bibljograficzny do historji Uniwersytetu Wileńskiego. Ateneum Wileńskie : czasopismo naukowe, poświęcone badaniom przeszlości ziem W. X. Litewskiego. – Wilno, 1925. – R.3, z. 9, p. 8-45.
11. Булота, Йонас. Наука, любовь и яд : образы старого Вильнюса : [об ученом Ж. Э. Жилибере]. – Iliustr // Вильнюс. – 1997, No 6, p. 118-135.

Parengė: Danguolė Dainienė (VAVB), 2013; 2017

Dalintis straipsniu: